Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajai M. K., kaltinamajam V. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą kurioje,

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, individualios įmonės savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytus, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusioji M. K. kaltina V. V. tuo, kad 2010 m. spalio 7 d., apie 14:20 val., (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., būdamas nukentėjusiajai priklausančiame žemės sklype, iš asmeninių paskatų, keletą kartų ją pastūmė ir keletą kartų pakėlęs už atlapų purtė, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. pagal BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusiosios kaltinimas nepasitvirtino, nes kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios BK 140 str. 1 d. požymių, todėl kaltinamasis išteisintinas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 str. 5 d. 1 p.) .

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-10-07 apie 14 val. atvažiavo į jam priklausiančią namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. Nukentėjusiajai priklauso kita namo dalis ir visas žemės sklypas po juo, todėl tarp jų vyksta nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu. Kai jis norėjo įeiti į savo namo dalį nukentėjusioji bandė ištraukti laiptuose ties jo durimis esančias groteles ir trukdė jam įeiti, todėl jis švelniai nustūmė ją į šalį ir įėjo į namą. Nukentėjusiosios stipriai nestūmė ir ji negriuvo ant žemės. Po to išėjęs iš namo vėl rado nukentėjusiąją, bandančią išimti tas pačias groteles ir vėl švelniai nustūmė ją į šalį, kad galėtų užrakinti duris. Tuomet nukentėjusiosios sūnus papurškė jam dujų į veidą ir su motina išvažiavo. Nukentėjusiosios jis nepurtė ir ji nei karto nebuvo nugriuvusi, todėl jokios žalos jai nepadarė ir nesutinka su jos reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Nukentėjusioji nuolat rašo skundus dėl jo veiksmų, todėl ir šį skundą vertina kaip persekiojimą dėl jų nesutarimų.

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2010-10-07 apie 14 val. kaltinamasis atvažiavęs į jos sodybą ją iškeikė ir įžeidinėjo. Ji liepė jam pasiimti iš jos laiptų groteles, nes laiptai prie kaltinamojo įėjimo nėra namo priklausinys, o yra ant jos žemės. Tada kaltinamasis paėmęs už rūbų pakėlė ją į viršų ir papurtęs stūmė į šoną. Ji nugriuvo ant trinkelių, o jis įėjo į namo vidų. Tuomet ji pati bandė išimti groteles iš laiptų, bet išeidamas iš namo kaltinamasis tyčia nustūmė ją durimis, kurios atsidaro į išorę, ir išėjęs vėl suėmė už drabužių bei vėl nustūmė. Ji nugriuvo antrą kartą, o jos sūnus papurškė kaltinamajam dujų į veidą ir ji su sūnumi išvažiavo. Dėl griuvimo ant trinkelių jai skaudėjo šoną, ant kūno buvo mėlynės, tačiau pas medikus ji nesikreipė ir medicininiuose dokumentuose sužalojimai nebuvo užfiksuoti. Jos mėlynes matė jos sūnus S. K.. Prašo priteisti 3000 Lt neturinės žalos, nes kaltinamasis ją pažemino ir žodžiais ir smurtu, taip elgėsi ne pirmą kartą, sukėlė jai skausmą, ji negalėjo miegoti, skaudėjo šoną, patyrė nepatogumų.

Liudytojas S. K. (nukentėjusiosios sūnus) patvirtino, kad 2010-10-07 apie 14 val. atvažiavo į motinos M. K. sodybą kur netrukus atvyko ir kaltinamasis, kuris ėmė keikti jo motiną. Jis nuėjo į namą ieškoti dujų balionėlio nes kaltinamasis elgėsi agresyviai. Iš namo virtuvės, per langą, matė kaip motinai pasilenkus imti grotelių iš laiptų kaltinamasis ją nustūmė ir ji nugriuvo, o jis įėjo į namą. Kai motina toliau bandė išimti groteles kaltinamasis išėjo iš namo ir rankomis dar kartą nustūmė motiną, kuri nugriuvo ant žemės. Išeidamas iš namo kaltinamasis durimis motinos tikrai nestūmė, jis tą darė tik rankomis. Jis papurškė kaltinamajam dujų ir su motina išvažiavo. Vėliau motina skundėsi dėl skaudančio šono, tačiau jokių mėlynių jam nerodė ir jis jų nematė.

Pagal nukentėjusios skundą dėl šio įvykio 2010-11-11 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o policijos surinktoje medžiagoje (b.l. 19), nėra jokių medicininių dokumentų ar specialisto išvadų, kuriose būtų užfiksuoti ir konstatuoti kokie nors M. K. padaryti sužalojimai.

Akivaizdu, kad šioje byloje ištirti apklaustų asmenų parodymai yra prieštaringi, o jokių kitų objektyvių įrodymų dėl įvykio aplinkybių ir kaltinamojo veiksmų pasekmių byloje nėra.

Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Teismo išvados dėl asmens kaltės turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, galima daryti tik atlikus išsamų surinktų įrodymų vertinimą, o įrodymai vertinami nustatant jų patikimumą ir teisingumą juos lyginant, gretinant tarpusavyje ir vertinant jų pakankamumą išvadai dėl kaltės pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltei dėl jam pareikšto kaltinimo pagrįsti ir patvirtinti byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, o nukentėjusiosios nurodytų nusikaltimo padarymo aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs ir abejonių nekeliantys įrodymai.

M. K. kaltino V. V. tuo, kad jis du kartus pakėlęs purtė ją, o po to stūmė, dėl ko nukritusi ant trinkelių ji jautė skausmą ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tačiau kaltinamasis šias aplinkybes neigė ir nurodė, kad nukentėjusioji nei karto nebuvo nugriuvusi, o jis ją tik švelniai patraukė į šalį, nes ji jam kliudė įeiti ir išeiti iš namo.

Byloje nustatyta, jog konfliktai dėl bendro turto tarp M. K. ir V. V. yra dažni, todėl šioje byloje jie abu suinteresuoti, kad byla baigtųsi kiekvienam iš jų palankiai.

Baudžiamojo proceso kodeksas nesuteikia jokiems įrodymams pirmenybės, o jų patikimumas vertinamas tiek atskirai, tiek ir įrodymų visete, todėl negali būti daroma išankstinė išvada, kad kaltinamo asmens kaltei pagrįsti pakanka vien tik nukentėjusiosios parodymų, neatsižvelgiant į jų patikimumą.

Nukentėjusiosios parodymų šioje byloje teismas nevertina kaip pakankamų kaltinamojo kaltei įrodyti, kadangi jų nepatvirtina ne tik jokie objektyvūs įrodymai, bet net ir pačios nukentėjusiosios sūnaus duoti parodymai. Liudytojas S. K. nepatvirtino nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis išeidamas iš namo ją tyčia nustūmė durimis. Priešingai, šis liudytojas net kelis kartus pabrėžė, kad kaltinamasis tikrai nestūmė jo motinos durimis, o tą darė tik rankomis. Taip pat liudytojas paneigė nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad po šio įvykio jis matė mėlynes ant savo motinos kūno. Be to, liudytojas teigė, kad pirmą kartą kaltinamasis jo motiną stūmė kai ši buvo pasilenkusi išiminėti groteles iš laiptų, tuo tarpu pati nukentėjusioji tvirtino, kad kaltinamasis pakėlė ją už atlapų ir papurtęs stūmė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atliekant tyrimą iš karto po įvykio nei nukentėjusioji, nei jos sūnus S. K. policijos pareigūnui nei karto nenurodė, kad dėl V. V. stumdymo nukentėjusioji bent kartą būtų nugriuvusi ant trinkelių grindinio (2010-10-18 M. K. ir S. K. paaiškinimai, b.l. 19).

Kadangi nesant jokių objektyvių medicininių dokumentų apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus vieninteliai įrodymai dėl kaltinamojo veiksmų pobūdžio ir jų pasekmių yra tik nukentėjusiosios ir jos sūnaus parodymai, kurie yra prieštaringi ir iš dalies paneigiantys vieni kitus, todėl teismas negali pripažinti tokių įrodymų pakankamais apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Be to, šie įrodymai dėl minėtų prieštaravimų negali būti laikomi ir besąlygiškai patikimais įrodymais, nes viena vertus nukentėjusios parodymus patvirtina tik artimiausias jos giminaitis, o ne nešališkas asmuo, o kita vertus, net ir tokie artimi žmonės apie tas pačias aplinkybes duoda skirtingus parodymus. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra įrodyta, kad kaltinamasis tyčia stūmė nukentėjusiąją taip, jog ji nugriuvo, ir kad jo dėl veiksmų kilo BK 140 str. 1 d. numatytos pasekmės. Be to, pabrėžtina, kad sveikatos sutrikdymo mastą patikimai konstatuoti gali tik teismo medicinos ekspertas, tačiau nukentėjusioji nei pas į jį nei į medikus apskritai nesikreipė, todėl nagrinėjant šią bylą neįmanoma nustatyti ar nukentėjusiosios sveikata galėjo būti nežymiai sutrikdyta.

Kaltinamasis neneigia, kad jis patraukė nukentėjusiąją sau iš kelio, jo teigimu švelniai nustumdamas ją į šalį ir nepadarydamas jai jokios žalos, šie jo parodymai nėra paneigti jokiais kitais įrodymais, todėl nėra jokių patikimų įrodymų, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Teismas sprendžia, kad dėl nuolatinių tarpusavio nesutarimų nukentėjusioji įvykio situaciją gali vertinti neobjektyviai, o kaltinamojo veiksmus interpretuoti neadekvačiai ir nepagrįstai traktuoti tokius veiksmus kaip nusikalstamus.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog byloje nėra jokių objektyvių, patikimų įrodymų, neginčytinai patvirtinančių V. V. kaltę bei nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, o vertinant kaltinamojo nurodytus veiksmus, kuriuos jis panaudojo patraukti į šalį nukentėjusiąją, trukdžiusią jam patekti į savo patalpas, teismas sprendžia, kad tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip BK 140 str. 1 d. numatytas žmogaus mušimas ar smurtas prieš jį. Dėl šių argumentų teismas pripažįsta, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymių.

M. K. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtu, kadangi V. V. išteisinamas nesant nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymių (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

V. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

M. K. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.