- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-100-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centras
- Pareiškėjas
- UAB „Ūpeks“
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis
- Kategorijos
- 29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Jūratei Germanavičiūtei Vasiljevienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Agnei Surblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Ūpeks“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ūpeks“ patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centras Kauno filialui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti UAB „Ūpeks“ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į kiemo statinius (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) , Kaune. Nurodė, kad 1992-06-20 įvykusiame valstybinio turto privatizavimo aukcione pareiškėjos pirmtakė IAB „Ūpeks" nupirko „Vitebsko prekyvietę", esančią Kaune, (duomenys neskelbtini) , priklausančią VĮ „Turgavietė". Prekyvietės turtas buvo perduotas IAB „Ūpeks" 1992-07-15 perdavimo aktu, iš kurio matyti, jog perduotas ne tik materialus turtas, bet ir teisės bei įsipareigojimai. IAB „Ūpeks", perėmusi „Vitebsko prekyvietės" turtą įgijo teisę į kiemo statinius (šaligatvio plytelių ir asfalto dangą) VĮ Registrų centro Kauno filialo žymimus indeksais (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) , Kaune, tokiomis pat teisėmis, kaip jais naudojosi ir VĮ „Turgavietės", kuriai priklausė „Vitebsko prekyvietė". Šie kiemo statiniai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre kito asmens vardu. Šie statiniai išimtinai skirti prieiti, naudotis, eksploatuoti pastatus ir statinius priklausiusius „Vitebsko prekyvietei“, o šiuo metu priklausančius UAB „Ūpeks". UAB „Ūpeks" nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šiuos kiemo statinius kitokiu CK 4.47 straipsnyje minimu būdu ir yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y. kiemo statinių valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, jie nėra įregistruoti kito asmens vardu; visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. UAB „Ūpeks" elgėsi kaip kiemo statinių savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomus statinius; valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti statinių savininkas ir nepripažįsta, jog kiti asmenys turi daugiau už jį teisių į šiuos pastatus, teigė, kad kiemo statiniai nebuvo privatizavimo objektas, nes privatizuota buvo tik 19 dengtų prekystalių. Todėl darė išvadą, kad valstybinio turto privatizavimo metu IAB „Ūpeks“ neįgijus nuosavybės teisių į ginčo objektus, šios teisės negalėjo būti perduotos pareiškėjui. Atsižvelgdamas į tai, jog ginčo statiniai (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) , Kaune, kurių statybos metai nurodyti 1978, yra inventorizuoti tik 2006 m., kai iki tol - pagal 1996-11-25 duomenis - buvo tik kiemo statinys - aikštelė, statyta 1990 m., kurios nebeliko po 2006-04-10 kadastrinių matavimų, teismas sprendė, kad neaišku, į kuriuos kiemo statinius pareiškėjas pretenduoja – 1990 m. ar 1978 m. statybos. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo ginčo objektų valdymas neatitiko CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostatai. Pagrįstais teismas laikė ir suinteresuotų asmenų argumentus apie tai, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , Kaune, nuomos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis LR Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" 3.1 p., kas reiškia, jog tokiu būdu pareiškėjui buvo išnuomotas naujas valstybinės žemės sklypas ne aukciono tvarka prekyvietei įrengti, kuriame dar nebuvo jokių statinių; bei tai, kad jeigu ginčo statiniai jau buvo 1992 m. ir jie buvo pastatyti teisėtai ir privatizavimo metu nebuvo privatizuoti, tai jie priklausė valstybei nuosavybės teise. Nurodė, jog aplinkybė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis statiniai ir teisės į juos neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Pareiškėjui nepateikus įrodymų kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar buvo gauti visi leidimai, teismas nurodė, jog kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t.y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Teismas konstatavo, jog nėra visų CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi, todėl pareiškėjo pareiškimą atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes tenkinti pareiškimą buvo visi pagrindai, t.y. visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų asmenų argumentais, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , Kaune buvo išnuomotas kaip laisvas valstybinės žemės sklypas 1994 m. liepos 5 d. Kauno m. mero potvarkio Nr. 972-v pagrindu, nes šis teismo motyvas prieštarauja tuo metu, t.y. 1994-07-05, galiojusiems teisės aktams - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintai statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikai, kadangi tik patvirtinus šią metodiką, tuo metu nekilnojamojo turto registro funkcijas vykdžiusi Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė pradėjo žymėti kiemo statinius suteikdama jiems žymėjimus planuose.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad statinys į kurį prašoma pripažinti nuosavybės teisę nėra savavališkai pastatytas, nes byloje esančiuose VĮ Registrų centras duomenyse žymų, kad daiktas, į kurį prašoma pripažinti nuosavybės teisę, yra savavališkai pastatytas, nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdyti nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių į tą daiktą patekti ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CK 4.30 straipsnį daiktą valdyti galima netgi per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ir ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjas į pageidaujamus įgyjamąja senatimi įgyti statinius yra įgijęs tokias pat teises, kokiomis naudojosi Valstybės įmonė „Turgavietės“, kuriai priklausė „Vitebsko prekyvietė“. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad IAB „Ūpeks“, kurios teisių perėmėja yra pareiškėja, 1992 m. birželio 20 d. vykusiame aukcione įsigijo „Vitebsko prekyvietę“, esančią (duomenys neskelbtini) , Kaune. 1992 07 15 turto perdavimo-priėmimo aktu aukcioną laimėjusiam asmeniui buvo perduotos pagrindinės priemonės – prekystaliai, mažavertis inventorius ir pareigybinis valytojos etatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad aukciono metu nebuvo įgyta nuosavybės teisė į pareiškėjo pretenduojamus įgyjamąja senatimi įgyti statinius, nes jam nebuvo išduota nuosavybės teisės liudijimo. Nustatęs faktines aplinkybes, jog ginčo statiniai aukcioną laimėjusiam asmeniui nebuvo perduoti, pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad IAB „Ūpeks“ netapo teisėtu jų valdytoju, nes pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog daiktai, kuriuos pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teise, nėra skirti vien tik pareiškėjo poreikių tenkinimui. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog daiktai, kurios įgyjamosios senaties pagrindu siekia įgyti pareiškėjas, buvo sukurti iki Valstybinės įmonės „Turgavietės“ privatizavimo. Be to byloje esantys duomenys (b.l. 189, 190-192, 1 t) patvirtina, jog ginčo objektas buvo įrengtas kaip dalis miesto infrastruktūros, t. y. jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybė, o pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Tai, kad pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenis šie pastatai ir teisės į juos neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nėra pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatų savininkas ir nepripažįsta, jog kiti asmenys turi daugiau už jį teisių į šiuos pastatus. Savo teises į šiuos pastatus pareiškėjas kildina tik iš faktinio naudojimosi, kuriam neprieštaravo kiti asmenys. Apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjas atliko ginčo objekto priežiūros, remonto darbus, nėra reikšmingas sprendžiant nuosavybės teisės įgijimo klausimą, nes vien ta aplinkybė, kad niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą patys, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai daiktą valdo kaip savą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.