Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. 2-1003-1120/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
2-1003-1120/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Pareiškėjas
A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1003-1120/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00479-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Ž. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. Ž. 2019 m. balandžio 2 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017, pagal ieškovo V.V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarčių sąlygų pakeitimo. Taip pat prašė atnaujinti prašymo padavimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjui A. Ž. nustatytas 14 dienų terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams ištaisyti – nurodyti aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nurodyti, kada tos aplinkybės paaiškėjo, pridėti įrodymus, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindo buvimas, suformuluoti prašymą, susijusį su išnagrinėta civiline byla ir teismo procesiniu sprendimu, nurodyti suinteresuotus asmenis ir duomenis apie juos, taip pat pateikti pakankamą procesinių dokumentų kopijų skaičių ir sumokėti žyminį mokestį.

3. 2019 m. gegužės 2 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir 2019 m. balandžio 2 d. prašyme. Dėstomi kaltinimai teismui, kad byla išnagrinėta neskaidriai, šališkai ir neobjektyviai, todėl prašoma priimti joje naują sprendimą. Teigė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tai, jog bylą nagrinėjusi teisėja E. K. patikėjo nepagrįstais sukčiaus S. parodymais ir jeigu pareiškėjas apie tai būtų žinojęs, būtų stabdęs bylą ar kitaip protestavęs. Nurodė, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam neskyrė, o pats advokato pasamdyti neišgali. Patikslintame prašyme suinteresuotu asmeniu nurodė V. V. S. ir suformulavo reikalavimą, nurodydamas, jog prašo priimti patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prijungti jį prie pirminio prašymo. Duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą nebuvo. Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nesuformuluotas, tačiau pareiškimo tekste yra nurodyta, kad žyminio mokesčio mokėjimą prašoma atidėti, nes pajamų, išskyrus dalinę pensiją, pareiškėjas neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 atnaujinimo ir jį grąžino pareiškėjui.

Šalies argumentai

3. Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. Ž. 2019 m. gegužės 2 d. pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas nepašalino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatytų prašymo trūkumų. Pareiškėjas prašymu dėl trūkumų pašalinimo iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir prašyme atnaujinti procesą, t. y. pareiškėjas teikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017, tačiau šiuo prašymu nesuformulavo konkretaus reikalavimo, kokį procesinį sprendimą teismas turėtų priimti, jei civilinės bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas, nors teismas priimdamas nutartį dėl trūkumų ištaisymo tokį reikalavimą nurodė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Taip pat pareiškėjas neištaisė ir kitų trūkumų – nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir nurodomo proceso civilinėje byloje atnaujinimo pagrindo buvimą, nepateikė procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų teismui ir suinteresuotiems asmenims, nes 2019 m. balandžio 2 d. prašymo egzempliorius į bylą pateiktas tik vienas, o patikslinto prašymo egzemplioriai nors pateikti du, bet jo priedų pateiktas tik vienas, nenurodė termino prašymui paduoti praleidimo priežasčių.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, patikslintame prašyme reikalavimų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio taip pat nesuformulavo. Tik prašymo tekste, jo aprašomojoje dalyje, nurodė pageidavimą-prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nurodant, kad pajamų, išskyrus dalinę pensiją, pareiškėjas neturi. Su prašymu pareiškėjas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenis apie išmokas, kad gaunama senatvės pensija yra 280 Eur per mėnesį. Kitų duomenų apie pajamas, turimą turtą nepateikė. Vertinat duomenis apie turtinę padėtį laikyta, kad jie neišsamūs, nes pareiškėjas prašyme teigė valdantis namą Palangos senamiestyje, bet įrodymų apie šį ar kitą turtą nepateikė. Prašydamas žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, nepagrindė, kaip jo turtinė padėtis iš esmės pagerėtų po galimo bylos proceso ir sprendimo priėmimo.

6. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė tik tai, kad prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017, t. y. prašymo dalyko nebuvo suformulavęs. Šalinant trūkumus pateiktame patikslintame prašyme nurodė tik tiek, kad patikslintą prašymą prašo priimti ir prijungti prie pirminio prašymo, t. y. reikalavimo ir vėl nesuformulavo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo nepriimtas ir kartu su priedais grąžintas.

III. Atskirojo skundo argumentai

1. Atskirajame skunde pareiškėjas A. Ž. prašo panaikinti nutartį, atidėti žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjimą, atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 pateikti, atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarčių sąlygų pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškovo V. V. S. ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo A. Ž. 12 483,50 Eur pagrindinės skolos, 40 001,72 Eur palūkanų ir 1 058,40 Eur delspinigių, iš viso 53 543,62 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei atmetė atsakovo A. Ž. priešieškinį. Teismas priteisė iš atsakovo A. Ž. 125 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. V. S. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą nepakeistą.

10.2. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą kadangi išnagrinėjus bylą ir 2017 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimui, 2019 m. vasarį paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjui žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju yra praleistas nustatytas terminas, kadangi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo ruošiami ir pateikti du kasaciniai skundai, kuriuos kasacinis teismas atsisakė priimti. Pateikdamas kasacinius skundus, pareiškėjas tikėjosi, kad nepagrįsti ir neteisėti, pareiškėjo turtines teises pažeidžiantys pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimai bus panaikinti / pakeisti arba byla grąžinta nagrinėti kuriai nors instancijai. Tokiu būdu du kartus pateikdamas kasacinius skundus, pareiškėjas tikėjosi, kad jo pažeistos teisės bus apgintos. Be to, 2019 m. vasarį paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas neturėjo finansinių galimybių kreiptis į teismą prašyti atnaujinti procesą. Jo mėnesio pajamos iki 2018 m. gruodžio 3 d. buvo 170,81 Eur senatvės pensija, nes iš pareiškėjo pensijos buvo vykdomos išskaitos. Dabar pareiškėjo pajamas sudaro 245,14 Eur senatvės pensija. Pareiškėjo turimas turtas yra areštuotas.

10.3. 2019 m. vasarį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo. Taip pat sulaikyti 5 advokatai, iš viso – 26 asmenys. Generalinis prokuroras E. P. teigė, jog teks peržiūrėti nemažai bylose priimtų sprendimų.

10.4. Savo prašymuose atnaujinti civilinę bylą pareiškėjas nurodė, kad ieškovo V. V. S. sūnus A. S. yra advokatas, dirbantis Vilniaus mieste. Apeliaciniame teisme ieškovas V. V. S. pateikė prašymą skubos tvarka išnagrinėti apeliacinius skundus, nes ieškovui reikalingi pinigai vaistams. Apeliacinio teismo nutartis buvo priimta po 12 dienų po skundo gavimo dienos, kai tuo tarpu apeliaciniai skundai išnagrinėjami vidutiniškai per 12 mėnesių. Apeliacinis teismas tenkino ieškovo prašymą neatsižvelgęs, kad ieškovas turi 25 nekilnojamojo turto objektus. Šie faktai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog apeliacinio teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes išnagrinėtas per nepaprastai trumpą terminą, nepagrįstai tenkinus ieškovo prašymą. Tai sudaro prielaidas abejoti procesinių sprendimų objektyvumu ir skaidrumu. Prašymuose atnaujinti procesą pareiškėjas minėjo, kad civilinės bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu kelis teismo posėdžius neturėjo galimybės pasinaudoti teisine pagalba dėl sunkios savo materialinės padėties, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Kadangi valstybės garantuojama teisinė pagalba pareiškėjui nebuvo suteikta, o sumokėti už advokato paslaugas nepajėgė, ši situacija apsunkino pareiškėjo teisės turėti byloje atstovą įgyvendinimą.

10.5. Nepalankų sprendimą pareiškėjo atžvilgiu byloje lėmė galbūt nusikalstamos dalyvaujančių byloje, kitų asmenų ir teisėjų veikos (ieškovo advokatės J. P., ieškovo sūnaus advokato A. S., teisėjos E. K., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų R. G., D. K. ir G. P.), padarytos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-615-730/2017, e2A-796-330/2017. Kadangi nėra priimti ir įsiteisėję teismo nuosprendžiai, kuriais nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, pareiškėjas negalėjo teikti prašymo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

10.6. Jeigu būtų buvusios žinomos šios faktinės aplinkybės nagrinėjant šią civilinę bylą, pareiškėjas būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai minėtų asmenų nusikalstamų veiksmų. Tokiu atveju būtų priimtas visai kitas teismo sprendimas, gauti faktiniai duomenys neabejotinai pakeistų priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą, ją pagrindžiančius faktinius ir teisinius argumentus. Dėl naujų duomenų gavimo yra pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus. Klaipėdos apygardos teismas, neteisingai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neištyrė visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių, bylą išnagrinėjo neobjektyviai. Šiuo atveju teismai, spręsdami šalių ginčą dėl skolos ir palūkanų, teisės normas aiškino ir taikė formaliai, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, neįvertino šios konkrečios situacijos individualių aplinkybių, todėl priėmė neteisingus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbios, naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo, būti žinomos pareiškėjui, nagrinėjant civilinę bylą, nes galbūt korupciniai teisėjų, advokatų ir teisininkų veiksmai paaiškėjo 2019 m. vasarį. Paaiškėję faktai atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Jeigu šios aplinkybės būtų buvę žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu, galėjo būti priimtas kitoks sprendimas civilinėje byloje.

10.7. Šiuo atveju teismams patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, pareiškėjo turtinė padėtis labai pablogėjo – turtas ir lėšos areštuoti. Priteistos sumos išieškojimui reikia realizuoti pareiškėjo turimą turtą, nes būdamas pensinio amžiaus, neturėjo galimybės dirbti ir gauti papildomų pajamų. Panaikinus skundžiamą Klaipėdos apygardos 2019 m. gegužės 10 d. nutartį ir priėmus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017, prašo atidėti žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjimą. Nepatenkinus šio prašymo pareiškėjo turtinė padėtis bus kliūtis ginti savo teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017. Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė prašymo trūkumus ir terminą jiems pašalinti – nurodyti aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nurodyti, kada tos aplinkybės paaiškėjo, pridėti įrodymus, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindo buvimas, suformuluoti prašymą, susijusį su išnagrinėta civiline byla ir teismo procesiniu sprendimu, nurodyti suinteresuotus asmenis ir duomenis apie juos, taip pat pateikti pakankamą procesinių dokumentų kopijų skaičių ir sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas prašyme dėl trūkumų pašalinimo iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir prašyme atnaujinti procesą, nesuformulavo konkretaus reikalavimo, kokį procesinį sprendimą teismas turėtų priimti, jei civilinės bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas, taip pat nepašalinti kiti trūkumai, todėl teismas prašymą priimti atsisakė. Apeliantas su nutartimi nesutinka.

9. CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Imperatyvūs reikalavimai procesinio dokumento formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiami reikalavimai, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

10. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą, todėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas tik formaliai (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

11. Kaip matyti iš patikslinto pareiškėjo prašymo, pareiškėjas nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir prašyme atnaujinti procesą, nesuformulavo konkretaus reikalavimo, kokį procesinį sprendimą teismas turėtų priimti, jei civilinės bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir proceso civilinėje byloje atnaujinimo pagrindo buvimą, nepateikė reikiamo kiekio procesinių dokumentų kopijų bei nenurodė termino prašymui paduoti praleidimo priežasčių.

12. Prašymo dėl proceso atnaujinimo dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Aiškus prašymo dalyko suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti pateikiant atsiliepimą į prašymą, todėl pareiškėjas turi pareigą jau prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti prašymo dalyką (reikalavimą).

13. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, reikalavimų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nesuformulavo, nors prašyme nurodė pageidavimą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nurodant, kad pajamų, išskyrus dalinę pensiją, pareiškėjas neturi. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pateikė tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenis apie išmokas, kad pareiškėjo gaunama senatvės pensija yra 280 Eur per mėnesį. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo pateikti duomenys neišsamūs, nes pareiškėjas prašyme teigia valdantis namą Palangos senamiestyje, bet įrodymų apie šį ar kitą turtą nepateikė.

14. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pačiu atskiruoju skundu yra papildomi pradinis ir patikslintas pareiškėjo prašymai dėl proceso atnaujinimo. Atskirajame skunde nėra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau nurodoma daugiau proceso atnaujinimo būtinumą turinčių patvirtinti aplinkybių. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. spalio 14 d. gautas dar vienas apelianto prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje, iš kurio turinio matyti, kad apeliantas siekia papildyti ankstesnius savo prašymus dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjui teikiant kelis, vienas kitą turinčius papildyti procesinius dokumentus, teismas neturi galimybės tinkamai vertinti pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kadangi nėra šalinami procesinių dokumentų trūkumai. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad apeliantas, nuolat teikdamas vienas kitą papildančius prašymus dėl proceso atnaujinimo sukuria kliūtis teismui priimti nagrinėti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi aplinkybės, turinčios patvirtinti pagrindą atnaujinti procesą byloje, nurodomos ne vientisame, o keliuose procesiniuose dokumentuose, kuriuose nėra formuluojami teismo nagrinėtini prašymai, nepateikiami nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, nepateikiama pakankamai procesinių dokumentų kopijų. Pagal apelianto teismui pateiktus procesinius dokumentus nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

16. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismo išvada, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, pagrįsta ir teisėta, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliantui išaiškintina, kad jis turi teisę, pašalinęs teismo nustatytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, pateikti teismui naują prašymą dėl proceso atnaujinimo (laikydamasis CPK 369 straipsnio reikalavimų prašymui dėl proceso atnaujinimo).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė