Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskebtini), LR pilietis, lietuvis, pagrindinio su adaptuota programa išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-12-06 Šilutės r. apylinkės teismo pagal LR BK 201 str. 2 d.- 35 MGL (4550 Lt) bauda, bausmę atliko 2013-01-14, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281str. 6d., 144 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t.y. :

2012-09-30 apie 17.00 val., kelyje Endriejavas-Veiviržėnai-Švėkšna, 5 km 135 m, Petraičių k., Klaipėdos r., T. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas motinai B. L. priklausantį automobilį „VW-GOLF“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 4; 5; 9; 14; 122; 125 ir 133 punktų reikalavimus, t.y., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, elgdamasis neatsargiai, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės reljefą - esant kelio vingiui, užvažiavo ant dešinės pusės kelkraščio, dėl ko nesuvaldė automobilio, kirsdamas ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kurioje partrenkė pėsčiąjį A. J., nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies į griovį ir, palikęs automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu, nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų, nukentėjusysis A. J. mirė.

Be to, jis, paliko be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, t.y. :

2012-09-30 apie 17.00 val., kelyje Endriejavas-Veiviržėnai-Švėkšna, 5 km 135 m, Petraičių k., Klaipėdos r., T. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, eismo įvykio metu, sukėlęs pavojų, t.y., partrenkęs ir sužalojęs pėsčiąjį A. J., turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju A. J., jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus pastarojo gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

T. L. dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai. Jis prisipažino, kad įvykio metu neturėjo teisės vairuoti, nes buvo ją praradęs dėl vairavimo neblaiviam. 2012-09-30 jis su broliu K. L. nuvažiavo į Švėkšną mamos B. L. automobiliu „VW-GOLF“ (duomenys neskelbtini),automobilį vairavo brolis Karolis. Švėkšnoje jie nusipirko 4 plastikinius 1,5 l talpos butelius sidro ir 4 plastikinius 2,0 l talpos butelius alaus ir nuvažiavę netoli internato, automobilyje gėrė šiuos alkoholinius gėrimus, paskui dar nuvažiavo į svečius pas P. S.. Jis pats išgėrė 2 l alaus ir apie stiklinę sidro. Apie 17.00 val. jie su Karoliu išvažiavo į Daukšaičių k., Klaipėdos r. Mamos automobilį „VW-GOLF“ vairavo jis, o brolis Karolis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo apie 80-90 km/h greičiu, ties posūkiais važiavimo greitį sumažindamas iki 70 km/h. Ties vienu posūkiu, važiuodamas apie 70 km/h greičiu, automobilio dešinės pusės abiem ratais užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, dėl ko sumėtė jo vairuojamą automobilį ir jis pradėjo šonu slysti į priešingą eismo juostą. Norėdamas ištiesinti vairą ir grįžti į savo eismo juostą, jis pradėjo tiesinti vairą, tačiau tuo metu automobilio kairės pusės galine dalimi (galinėmis durelėmis arba galiniu sparnu) kliudė ir partrenkė priešingos eismo juosto kelkraščiu link Daukšaičių k. ėjusį pėsčiąjį. Nuo smūgio partrenktas vyriškis nukrito į pievą, o jo vairuojamas automobilis iš karto nuslydo per kelią ir atsidūrė griovyje. Išlipęs iš automobilio jis prie partrenkto vyriškio nėjo, nes labai išsigando. Iš karto po avarijos sustojo keli automobiliai ir išlipę žmonės pradėjo kalbėti, kad pievoje guli negyvas žmogus, dėl ko jis dar labiau išsigando ir pabėgo į mišką, kur slapstėsi iki 2012-10-02. T. L. teigia, kad Kelių eismo taisykles žino ir žino, kad reikia suteikti pirmąją pagalbą žmogui nukentėjusiam eismo įvykio metu, tačiau tuo metu išsigandęs, kad dėl jo veiksmų žuvo žmogus, pabėgo. Žino, kad draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviam ir neturint vairuotojo teisių, tačiau vairavo automobilį, nes brolis buvo girtas, o jis jautėsi ne visai girtas. Labai gailisi, kad dėl jo veiksmų žuvo žmogus, atsiprašė nukentėjusiosios, su tėvų pagalba atlygino jai padarytą žalą.

Iš nukentėjusiosios R. J. parodymų nustatyta, kad 2012-09-30 apie 17.00 val., jos vyras A. J. išėjo į netoliese esančią pievą prie arklio, o ji kieme netrukus išgirdo cypiančius automobilio ratus ir dviejų smūgių garsus. Užėjusi už namo, kur matosi kelias ji pamatė nuo kelio į griovį nuvažiavusį automobilį „VW-GOLF“, iš kurio vairuotojo ir keleivio vietų išlipo du vaikinai. Priėjusi arčiau, ji pamatė, kad jie buvo jauni ir neblaivūs. Tuo metu jau buvo privažiavę keli pakeleivingi automobiliai, iš kurių viename buvusi S. B. pradėjo šaukti, kad pievoje guli žmogus, ji priėjusi atpažino savo vyrą A. J., kuris buvo pamėlęs, iš ko ji suprato, kad jis jau miręs, tai patvirtino ir atvykę medikai. Nukentėjusioji suprato, kad jos vyrą partrenkė ir mirtinai sužalojo automobilio „VW-GOLF“, kuris buvo griovyje, vairuotojas. Ji matė įlenktas automobilio kairės pusės galines dureles. Be to, ant važiuojamosios kelio dalies matėsi automobilio ratų žymės toje pusėje kur buvo partrenktas jos vyras, iš ko suprato, kad automobilis „VW-GOLF“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir partrenkė link namų ėjusį jos vyrą A. J., o po to nuslydo į savo eismo juostą ir įvažiavo į griovį. Ji pastebėjo, kad vienas iš vaikinų, važiavusių automobiliu „VW-GOLF“ nuėjo per pievą, o kitą į komisariatą išvežė atvykę policijos pareigūnai.2012-10-02 ji savo lėšomis palaidojo A. J. (b.l. 44-45, 47-48, 49-50).

Liudytojo K. L. parodymai apie įvykio aplinkybes yra panašūs į kaltinamojo parodymus, tik jis nurodė, kad nuo Švėkšnoje išgerto alkoholio, broliui Tomui vairuojant į Daukšaičius, užmigo ir pabudo tik nuo smūgio. Pabudęs pamatė, kad jų automobilis priekine dalimi yra įvažiavęs į griovį, o jo brolis, išlipęs iš vairuotojo vietos, nuėjo, neatsiliepdamas ir į liudytojo šaukimą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė į policijos komisariatą. Vėliau sužinojo, kad jo brolis T. L. automobiliu partrenkė ir mirtinai sužalojo žmogų. (b.l.58-59,60-62)

Iš liudytojos S. B. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną apie 17.00 val., ji, savo automobiliu važiuodama iš Daukšaičių k., Klaipėdos r. į Švėkšną, Šilutės r., išvažiavusi iš už posūkio pamatė, kad kairėje pusėje esančiame griovyje yra automobilis „VW-GOLF“. Sustojusi ji nuėjo link šio automobilio, iš kurio tuo metu išlipo du vaikinai, vienas iš vairuotojo vietos, o kitas- iš keleivio. Sužalojimų ant jų nesimatė. Vaikinas, kuris išlipo iš automobilio vairuotojo vietos paklausė „kas atsitrenkė į mano dureles?“. Tuo metu priėjusi R. J. paklausė, kur yra jos vyras Antanas, kuris buvo išėjęs prie gyvulių. Supratusi, kad jis galėjo būti partrenktas automobilio „VW-Golf“, ji pradėjo ieškoti A. J., ir pamatė jį gulintį kniūbsčią kitoje kelio pusėje. Kažkas iš pravažiuojančių žmonių iškvietė GMP. Ji matė vaikštantį automobilio VW-GOLF“ vairuotoją, kuris rankomis buvo susiėmęs už galvos (b.l. 63-64).

Iš liudytojos B. L. parodymų nustatyta, kad 2012-09-30 apie 10.00 val., jos sūnūs Tomas ir Karolis būdami blaivūs, pasiėmė iš garažo jos automobilį „VW-GOLF“ ir išvažiavo, o tą pačią dieną, apie 17.00 val. ji sužinojo, kad jos automobilis yra griovyje netoli Daukšaičių k. ir kad yra partrenktas žmogus. Atvažiavusi į eismo įvykio vietą, ji sužinojo, kad GMP medikai konstatavo partrenkto vyriškio mirtį. Priešingoje kelio pusėje, nei pievoje gulėjo žuvęs vyriškis, griovyje stovėjo jos automobilis „VW-GOLF“, o prie jo stovėjo visiškai girtas jos sūnus Karolis, kurį atvykę policijos pareigūnai išsivežė į policijos komisariatą. Sūnaus Tomo niekur nesimatė, jis buvo pabėgęs į mišką. Sūnus Karolis jai paskui pasakė, kad automobilį „VW-GOLF“, kai įvyko eismo įvykis, vairavo T. L.. (b.l.65-66,67-68).

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 569/12 (03) konstatuojama, kad eismo įvykio metu pėsčiajam A. J. padaryti kūno sužalojimai : blauzdų odos nubrozdinimai, kairės blauzdos kaulų skeveldrinis lūžis, kraujosruvos kairės šlaunies užpakalinės grupės raumenyse bei kairio pakinklio duobės srityje, smulkios nugaros žaizdos ir odos nubrozdinimai, kraujosruvos poodyje ir raumenyse nugaroje tarpumenčio -stuburo ir pomentinėse srityse, nugaros kairėje pusėje ir krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje su minkštųjų audinių atsluoksniavimu, stuburo juosmeninės- kryžkaulinės dalies srityje, dubens kairės pusės ir kairio klubo srityje su „kišenine ertme“ bei skersiniu raumenų aptraiškymu, poodinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje su V,VI šonkaulių priekinių galų lūžiais, stuburo kaklinės dalies V tarpslankstelinio disko trūkimas ir kraujosruvos stuburo priekiniuose raiščiuose, daugybiniai kairės pusės II-IX šonkaulių lūžiai, kairiojo plaučio plyšimas ir kairės pusės pneumohemotoraksas (350 ml kraujo pleuros ertmėje), blužnies plyšimas, daugybiniai kepenų paviršiaus įtrūkimai, kraujosruvos pilvo organų raiščiuose ir pasaituose, hemoperitoneumas (400 ml kraujo pilvo ertmėje), dešinio inksto plyšimas ir didelė kraujosruva riebalinėje inksto kapsulėje, skeveldrinis kompresinis juosmens V slankstelio kūno lūžis, židininis juosiantis lūžimas pakauškaulio didžiosios angos srityje ir atlantinės pakaušio jungties plyšimas, galvos smegenų kamieno trūkimas tilto srityje, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais pamato srityje, kraujosruva viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, pilvo priekinio paviršiaus odos nubrozdinimai, kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės pėdos nykščio muštai skalpuota žaizda. Sužalojimai gavosi dėl kūno sumušimo ir sukrėtimo : nuo automobilio smūgio, kūno užritimo ant automobilio bei nubloškus ant kelio dangos. Sprendžiant iš sužalojimų, automobilis smogė į A. J. kūno kairiąją pusę iš užpakalio. Pagrindiniai sužalojimai gavosi nuo automobilio smūgio ir kūną užmetus ant automobilio. Eismo įvykio metu A. J. patirti sužalojimai buvo mirtini-nesuderinami su gyvybe, tarp šių sužalojimų ir mirties yra tiesioginis betarpiškas ryšys. A. J. mirė 2012-09-30 antroje pusėje, netrukus po eismo įvykio. (b.l.32-38)

Iš automobilio „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui apgadinta priekinė dalis, įlenktas priekinis dešinysis sparnas. Kairiajame automobilio šone, ant galinių durų ir galinio sparno rasta įdeformavimas, susidaręs kryptimi iš kairės į dešinę. Durų įdeformavimo vietoje rasti tiesioginio slystamo sąlyčio pėdsakai. Galinių durų stiklai sudužę. Kairiajame automobilio šone esantys slystamojo sąlyčio pėdsakai būdingi sąlyčiui su rūbu ar panašiu audiniu. (b.l.19-30, 69,70-71)

Iš 2012-09-30 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos matyti, kad eismo įvykio vieta yra Petraičių k., Klaipėdos r., kelyje, už vingio, kur priešingoje eismo juostoje, automobilio „VW-GOLF“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas pėsčiasis A. J.. (b.l.6-15)

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo T. L. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 6d. bei 144 str., nes nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 53; 68; 172; 173 ir 269.3 punktų reikalavimus, šie pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – eismo įvykiu, kurio metu žuvo žmogus; taip pat jis, pats sukėlęs pavojų nukentėjusiojo galimybei ir turėdamas realią galimybę jam pagelbėti, to nepadarė ir paliko A. J. pavojingoje gyvybei padėtyje.

Šios teismo išvados grindžiamos kompleksine byloje surinktų įrodymų - kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, įvykio vietos bei transporto priemonių apžiūros protokolų, specialistų išvadų analize. Nors kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino ir iškart po įvykio nebuvo nustatytas jo neblaivumo laipsnis, sprendžiant pagal paties kaltinamojo prisipažinimą, jo ir liudytojo K. L. parodymus apie tai, kada, kiek ir kokio alkoholio T. L. vartojo prieš autoįvykį, teismas pripažįsta, kad byloje yra pakankamai įrodyta, jog T. L. sukėlė autoįvykį, būdamas neblaivus.

Dėl to, kad, pats sukėlęs pavojingą A. J. gyvybei padėtį, T. L. paliko jį toje padėtyje, net nebandęs pagelbėti nukentėjusiajam, taip pat yra visiškai įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Kaltinamasis pripažino supratęs, kad sužalojo A. J., tačiau labai išsigando to, ką padarė, ir pabėgo į mišką, ką patvirtino ir liudytojų K. L., S. B., R. J. parodymai. Pareigą T. L. rūpintis pagalbos A. J. suteikimu sukelia jo, kaip autoįvykį padariusio vairuotojo, padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, statusas; Kelių eismo taisyklėse aiškiai numatyta vairuotojo pareiga tokiu atveju suteikti pirmąją pagalbą ir pranešti specialioms pagalbos tarnyboms bei sulaukti, kol jos atvyks, nepasišalinus iš įvykio vietos. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo kaltė ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta.

Nukentėjusioji R. J. šioje byloje buvo pareiškusi 10 467,25 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro 10 00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 467,25 Lt likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad kaltinamojo tėvai laidojimo išlaidoms jai davė 2 000 Lt bei atvežė pilną traktoriaus priekabą malkų, kurią įkainojo 800 Lt, o vyro laidojimo išlaidos sudarė 3 267,25 Lt, todėl liko neatlyginta 467,25 Lt (b.l. 44-45, 47-48, 49-50). Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimą, iš kurio matyti, kad be to T. L. žalai atlyginti R. J. dar perdavė karvę, kurią jie įvertino 3 500 litų, o jai liko neatlygintos tik kapavietės sutvarkymo išlaidos. Posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kapavietės sutvarkymo išlaidas jai ketino atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ o iš kaltinamojo ji norėtų, jog jai būtų priteista 5 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau atsiuntė informaciją, kad dėl A. J. žūties yra išmokėję R. J. 5 349,84 Lt ir yra pasirengę kompensuoti jai kapo sutvarkymo išlaidas, kai bus pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Pridėtoje 2013-01-03 išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nutarta kompensuoti 2 689,84 Lt laidojimo išlaidų (kitos nepripažintos būtinomis) ir 10 000,00 Lt neturtinės žalos, iš viso 12 689,84 Lt. Atėmus nukentėjusiosios gautą laidojimo pašalpą (1 040,00 Lt), jai priklausytų išmokėti 1 649,84 Lt laidojimo išlaidų ir 10 000,00 Lt neturtinės žalos, kaltininkas yra atlyginęs 6 300,00 Lt iš šios sumos, todėl priimta išvada išmokėti 5 349,84 Lt, kurie jau ir yra išmokėti.

Dėl tos priežasties, kad visa nukentėjusiosios pateikta ir įrodymais pagrįsta turtinė žala, o taip pat – 10 000 Lt neturtinė žala jai jau yra atlyginta ( iš dalies kaltinamojo ( 6 300,00 Lt), iš dalies – draudimo bendrovės ( 5 349,84 Lt), taip pat išmokėta valstybės laidojimo pašalpa ( 1 040,00 Lt), teismas daro išvadą, kad pagrindo priteisti jos prašomą civilinio ieškinio sumą ar kurią nors jos dalį nebėra, todėl nukentėjusiosios ieškinys netenkinamas (LR BPK 109str., LR CK 6.250str.).

Nors teismo posėdžio metu buvo gautas nukentėjusiosios ir kaltinamojo susitarimas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis yra atsiprašęs nukentėjusiosios, atlyginęs jai padarytą žalą, ji jam atleidžia ir prašo nutraukti šią baudžiamąją bylą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir 19 str. nuostatomis, to padaryti negali. Kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką, jau būdamas teistas, todėl pripažįstamas recidyvistu, o taip pat – apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat įvertinant itin sunkias šios nusikalstamos veikos pasekmes, darytina išvada, kad kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju neatliktų baudžiamuoju įstatymu saugomų visuomenės gėrių apsaugos ir asmenų auklėjimo, kad jie nedarytų nusikalstamų veikų, paskirties.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra nusikaltimas, padarytas dėl neatsargumo, sukėlęs labai sunkias pasekmes, ir nesunkus tyčinis nusikaltimas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis, atsigavęs po patirto šoko, nuoširdžiai prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl to, atsiprašė nukentėjusiosios ir su tėvų pagalba atlygino dalį jai padarytos žalos. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad T. L. yra jauno amžiaus, ribinio intelekto, tačiau dirba, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai. T. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors 2008 m. jam buvo taikyta administracinė nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą neblaiviam. Be to, jis yra teistas už susijusią su alkoholio gaminimu nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nėra padaręs išvadų, dėl alkoholio grėsmės jam pačiam ir kitiems žmonėms, pritaikius jam švelnesnę – administracinę atsakomybę, bei baudžiamąją bausmę – baudą, nepaiso ir to, kad nebeturi teisės vairuoti ir sukelia pačias sunkiausias pasekmes – žmogaus žuvimą. Byloje yra surinkti duomenys, kad kaltinamasis turi ir tam tikrų psichikos sutrikimų, išryškėjančių pavartojus alkoholį (sutrinka jo gebėjimas vairuoti, keičiasi situacijos suvokimas bei įvertinimas, pervertinamos savo galimybės, susilpnėja savikontrolė), tačiau, kaip nustatyta 2012-12-06 teismo psichiatrijos ekspertizės akte ir bylos nagrinėjimo metu, alkoholį prieš sėsdamas vairuoti 2012-09-30 kaltinamasis gėrė savo noru ir tokiu būdu sąmoningai privedė save prie tokios būsenos, tuo prisiimdamas atsakomybę už savo vėlesnius veiksmus ir jų pasekmes.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės paskirtį, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė ir taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ( LR BPK 67, 68 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303str. 2d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str.ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d., paskirtąsias bausmes subendrinti į dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją atvirojoje kolonijoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 68 str., uždrausti T. L. trejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

T. L. rūbus – džemperį, sportines kelnes ir gumines šlepetes, saugomus Klaipėdos r. PK daiktų saugojimo sandėlyje (kvito Nr. 0010852) – nedelsiant grąžinti kaltinamajam.

Nukentėjusiosios R. J. ieškinio netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.