Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-7-907/2013

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-01-24
Bylos Nr.: 1-7-907/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-40-2-00033-2012-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis: Š. K.
Advokatai: Rolandas Tamašauskas

Kategorijos

1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-7-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00033-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.18.8;1.2.18.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Grušui, kaltinamajam Š. K., gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui, civilinio ieškovo atstovui Romualdui Bugiui, specialistei Danguolei Bareikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, Š. K. įmonės savininkas, išsituokęs, teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. K., būdamas Š. K. įmonės savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku 2010 metais apgaulingai tvarkė Š. K. įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, tai yra paėmė iš įmonės užsakovės I. L. 60000 litų, jų neįformino kasos pajamų orderiais ir neįrašė į 2010 m. buhalterinę apskaitą bei neišrašė PVM sąskaitos faktūros už atliktus statybos darbus pagal 2009-12-06 sudarytą statybos rangos darbų sutartį Nr. 1, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Š. K. įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimo dydžio už 2010 metus.

Be to, Š. K., būdamas Š. K. įmonės savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, 2011 metais, siekdamas išvengti mokesčių, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2011-12-20 IX-675) 4 str. 1 d. 5 str. 2 d. nuostatas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 2 str. 32 d., 3 str. 1 p., 14 str. 2 p., 15 str. 1 p., 19 str. 1 p. nuostatas, o būtent į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus įrašė neteisingus duomenis apie Š. K. įmonės gautas pajamas ir pelną, tai yra nedeklaravo 49 587 gautų pajamų, parodė veiklos rezultatą 35 172 litų nuostolį, kai veiklos rezultatas – 14 415 litų pelnas, į valstybės biudžetą nesumokėjo 721 litų pelno mokesčio ir 10 413 litų pridėtinės vertės mokesčio, iš viso 11 134 litų mokesčių, ir tokią neteisingą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus pateikė valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kaltinamasis Š. K. teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tyrimo metu nurodė visas priežastis dėl ko taip pasielgė. Ką padarė, supranta, gailisi ir nori susitaikyti su valstybine mokesčių inspekcija. Jis yra Š. K. įmonės savininkas, buvo sudaręs statybos rangos sutartį su L. dėl karkasinio namo statybos, pagal kurią vykdė statybas V. L.. Kadangi V. L. norėjo pirkti treilerį, pradėti verslą, paprašė statybos darbus sustabdyti. Su tokiu prašymu sutiko. Darbus atnaujino tik pavasarį, vėl pradėjo statybas. Kadangi buvo nauji darbininkai, atsirado problemos dėl atliktų darbų kokybės. Kadangi klientas buvo labai konfliktiškas žmogus, jis visą laiką rėkdavo, tai vieni darbininkai dirbo, tai kiti. Iš pradžių jis mokėjo tvarkingai, tačiau šeimininkui viskas būdavo blogai. Kadangi turėjo daug problemų, tai nebenorėjo bendrauti su tuo žmogumi. Klientas visą laiką rėkdavo. Darbininkams liepė padaryti, kaip nori šeimininkas. Darbininkų paklausė, ar jie viską pabaigė. Buvo atsakyta, kad viską pabaigė. Tada paėmęs pinigus, paskambindavo į buhalteriją. Buhalterinę apskaitą tvarko įmonė, su kuria yra sudaręs sutartį. Visus dokumentus pateikdavo tai įmonei. Paimdavo pinigus grynais, o po kelių dienų išrašydavo dokumentą- kasos pajamų orderį. Kai prasidėjo konfliktai, stengėsi su tuo žmogumi nebendrauti, greičiau viską užmiršti, todėl dokumentų nebeišrašė ir neįtraukė į įmonės apskaitą. Jis pripažįsta, kad yra kaltas, pinigus paėmė, dokumentų neišrašė ir neįtraukė į apskaitą. Kadangi dokumentų neįtraukė į apskaitą, tai pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija ir buvo netiksli. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Civilinio ieškovo atstovas Romualdas Bugys teisme parodė, kad šioje byloje valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį 11134 Lt sumai. Civilinis ieškinys pareikštas pagal gautą informaciją iš finansinių nusikaltimų skyriaus tarnybos, kadangi buvo atliekamas tyrimas. Žala apskaičiuota pagal FNTT specialisto išvadą, kadangi Š. K. į valstybės biudžetą nesumokėjo 10 413 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 721 Lt pelno mokesčio. Pats kaltinamasis jokių ginčų neturi dėl civilinio ieškinio, sutinka su civiliniu ieškiniu, todėl ir teismo prašo priteisti į valstybės biudžetą minėtą sumą. Š. K. kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją dėl susitaikymo LR BK 38 str. pagrindu. Kadangi Š. K. kreipėsi raštiškai, jam raštiškai valstybinė mokesčių inspekcija ir atsakė. VMI neprieštarauja susitaikyti LR BK 38 str. pagrindu, tačiau su viena sąlyga, kad būtų atlyginta visa padaryta žala. Kadangi kreipėsi po reorganizacijos, 2-ojo departamento direktorė yra nustačiusi vidaus tvarką dėl LR BK 38 str. taikymo vidaus teisės aktu, kuriame yra parašyta, kad susitaikyti baudžiamosiose bylose su kaltinamuoju galima tik tuo atveju, kai atlyginta visa žala. Jeigu bus susitarimas dėl žalos atlyginimo, susitaikymas negalimas. Sutiko, kad VMI vidaus tvarka prieštarauja kitiems teisės aktams. VMI gali susitaikyti tik tuo atveju, kai bus atlyginta visa padaryta žala.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes Š. K. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent: 2012-02-20 gautas I. L. pašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai Š. K. padarytą nusikalstamą veiką (1-2 b. l.); Statybos rangos darbų sutartis Nr. 1 (originalas), su rankraštiniais įrašais, kuriuose užfiksuoti grynųjų pinigų sumokėjimai Š. K. (3-5 b. l.); liudytojos I. L. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2010 metais įsigijo žemės sklypą, esantį adresu Šiaulių rajonas Raizgių kaimas, Sodžiaus g. 6, namo statybai. 2010 metų rugsėjo 16 dieną Šiaulių rajono savivaldybės administracija jai išdavė statybos leidimą gyvenamojo namo statybai minėtu adresu. Statinio projektą parengė Dalios Šidlauskienės įmonė. Jau po žemės įsigijimo ir po projekto parengimo internete ji kartu su dukra K. L., buvusiu vyru V. L. pradėjo ieškoti rangovo, kas galėtų jiems pastatyti gyvenamąjį namą pagal parengtą projektą. Vienoje iš internete svetainių, jeigu gerai pamena tai www.namaiseimai.lt rado informaciją, kad minėta firma stato karkasinius namus, pirtis ir panašiai. Susisiekė mobilaus ryšio telefonu, kuris buvo paskelbtas minėtoje svetainėje. Susitarė susitikti. Kur susitiko pirmą kartą, ji pasakyti nebegali, nes nepamena. Susitikimo metu atvykęs vyras prisistatė Šarūno vardu, pavardės neminėjo. Jis pristatė įmonės veiklą, taip pat paminėjo, kad karkasinio namo l kvadratinio metro statybos kaina būtų 1000 (vienas tūkstantis litų). Po to jie kartu su juo nuvyko pažiūrėti minėto Šarūno teigimu, jų firmos pastatytą namą. Kur tai buvo, tikslaus adreso pasakyti nebegali, tik žino, kad prie taip vadinamo „Kuršėnkelio". Kadangi jiems patiko, šeimininkai nesiskundė, todėl pasitarę nusprendė pasitikėti šia firma ir pasirašyti su ja sutartį. Jis, t.y. Šarūnas, kaip vėliau paaiškėjo K. jiems pasiūlė ir Dalios Šidlauskienės įmonę, kuri gali parengti ir projektą. Vėliau, dabar tiksliai pasakyti nebegali su Š. K. pasirašė Statybos rangos darbų sutartį Nr.1.. Mano, kad sutartis nebuvo pasirašyta sutartyje nurodytu laiku, t.y. 2009-12-06 d., tai tikriausiai techninė ar kokia kita klaida, nes kaip minėjo žemės sklypą įsigijo tik 2010 metais. Pagal pasirašytos sutarties 3.1 punktą rangovas įsipareigojo darbus pradėti 2010-06-05, o baigti 2010-10- 05. Už namo statybą sutartyje numatytomis sąlygomis sutarė sumokėti 136000 (vieną šimtą trisdešimt šešis tūkstančius) litų. Minėtą sutartį jiems į namus, kur gyveno, t.y. Panevėžio g. sodai Nr. 68, atvežė pats Š. K. su kuriuo kaip ir minėjo, ji pasirašė šią sutartį. Gali pasakyti, kad jie sutartyje įtraukti nesiūlėme nė vieno punkto. Kai pasirašė sutartį, t.y. sutarties pasirašymo metu ji jokių pinigų Š. K. dar nedavė. Kada tiksliai prasidėjo statybos, ji pasakyti negaliu. Atsiskaitymo už darbus tvarką taip pat pasiūlė Š. K. Atsiskaitymas vyko tokia tvarka: pinigus jam, t.y. Š. K. mokėjo prieš atliekant vieną ar kitą darbą. Š. K. paskambindavo, kad reikalinga tokia ar kitokia pinigų suma, kad už ją bus kažkas daroma ir pinigus jam paduodavo grynais. Dažniausiai pinigus duodavo ji. Taip pat yra davęs ir vyras, duodant pinigus esu buvusi kartu su dukra, kuri taip pat galėtų paliudyti šiuos faktus. Š. K. pasirašydavo ant jos statybos rangos darbų sutarties Priedo nurodydamas, kad tai yra avansas, sumą skaičiais, sumą žodžiu ir pasirašydavo. Jokių pinigų gavimą paliudijančių dokumentų Š. K. jai nėra davęs. Iš viso jie jam davė 135000 tūkstančius litų. Kokiomis tai buvo konkrečiom datom, nurodyti negali. Taip pat gali paaiškinti, kad Š. K. įmonė darbus atliko, tik darbai buvo atlikti jos manymu nekokybiškai, nes daug atliktų darbų pertvarkė ar perdarė patys (89-90 b. l.); liudytojo V. L. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2010 metais įsigijo žemės sklypą, esantį adresu Šiaulių rajonas Raizgių kaimas, Sodžiaus g. 6, namo statybai. 2010-09-16 Šiaulių rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą gyvenamojo namo statybai minėtu adresu. Statinio projektą parengė Dalios Šidlauskienės įmonė. Projektą užsakinėjo žmona I. L.. Jau po žemės įsigijimo ir po projekto parengimo internete pradėjo ieškoti rangovo, kas galėtų jiems pastatyti gyvenamąjį namą pagal parengtą projektą. Vienoje iš interneto svetainių, tai www.namaiseimai.lt rado informaciją, kad minėta firma stato karkasinius namus, pirtis ir panašiai. Susisiekiau mobilaus ryšio telefonu, kuris buvo paskelbtas minėtoje svetainėje. Susitarė susitikti. Kur susitiko pirmą kartą, jis pasakyti nebegali, nes nepamena. Susitikimo metu atvykęs vyras prisistatė Š. K. Jis pristatė įmonės veiklą, taip pat paminėjo, kad karkasinio namo l kvadratinio metro statybos kaina būtų 1000 (vienas tūkstantis litų). Po to jie kartu su juo nuvyko pažiūrėti minėto Šarūno teigimu, jų firmos pastatytų keletą namų. Du namai Ginkūnų rajone, o kitas prie Vijolių. Kadangi jiems tiko, pasitarę nusprendė pasitikėti šia firma ir pasirašyti su ja sutartį. Vėliau, dabar tiksliai pasakyti nebegali su Š. K., žmona I. L. pasirašė Statybos rangos darbų sutartį. Sutartis buvo pasirašyta 2010 metais. Už namo statybą sutartyje numatytomis sąlygomis buvo sutarta sumokėti 136000 (vieną šimtą trisdešimt šešis tūkstančius) litų. Atsiskaitymo už darbus tvarką taip pat pasiūlė Š. K. Atsiskaitymas vyko tokia tvarka: pinigus jam, t. y. Š. K. mokėjo prieš atliekant vieną ar kitą darbą. Š. K. paskambindavo, kad reikalinga tokia ar kitokia pinigų suma, kad už ją bus kažkas daroma ir pinigus jam paduodavo grynais. Dažniausiai pinigus duodavo žmona. Kokius tris-keturis kartus jis pats yra davęs Š. K. pinigų. Yra davęs vieną kartą 10000 tūkst. litų ir keletą kartų po 5000 tūkst. litų. Š. K. pasirašydavo ant namo statybos rangos darbų sutarties Priedo nurodydamas, kad tai yra avansas, sumą skaičiais, sumą žodžiu ir pasirašydavo. Jokių pinigų gavimą paliudijančių dokumentų Š. K. jam nėra davęs. Pagrindiniai atsiskaitymai ir vyko 2010 metais, mano, kad nuo tų metų birželio mėn. iki lapkričio mėn. Iš viso jie jam davė 135000 tūkstančius litų. Kokiomis tai buvo konkrečiomis datomis, pasakyti negali. Taip pat gali paaiškinti, kad Š. K. įmonė darbus atliko, tik darbai buvo atlikti jo manymu nekokybiškai, nes daug atliktų darbų pertvarkė ar perdarė patys (91-92 b. l.); liudytojos K. L. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2010 metais tėvai įsigijo žemės sklypą, esantį adresu Šiaulių rajonas Raizgių kaimas. Sodžiaus g. 6, namo statybai. Vienoje iš internete svetainių, tai www.namaiseimai.lt rado informaciją, kad minėta firma stato karkasinius namus, pirtis ir panašiai. Taip pat gali nurodyti, kad namą statė asmuo, vardu Šarūnas, pavardės nurodyti negali. Taip pat galiu paaiškinti, kad tėvai mokėjo pinigus jam grynais, ji tai mačiusi keletą kartų. Be to, vieną kartą, kada tai buvo tiksliai, nurodyti negali, jam. t.y. minėtam Šarūnui, paprašyta tėvų yra sumokėjusi iš tėvų duotų pinigų kažkokią pinigų sumą, už kurią minėtas asmuo pasirašė statybos sutartyje kaip gavėjas, jokio dokumento neišdavė (93-94 b. l.); 2012-03-22 reikalaujamų dokumentų ir daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš Š. K. paimti įmonės buhalteriniai dokumentai (19-21 b. l.); specialisto išvada Nr. 5-4/66, kurioje užfiksuota, kad pagal liudytojos I. L. parodymus ir pateiktą priedą prie sutarties Nr.1, kuriame surašyti pinigų mokėjimai, nustatyta, kad I. L. už namo statytą Š. K. įmonei pagal 2009-12-06 Statybos rangos darbų sutartį Nr.1 grynais pinigais sumokėjo 135000,00 Lt. Pagal 2010 m. Š. K. įmonės kasos knygą ir kasos pajamų orderius nustatyta, kad Š. K. įmonė 2010 m. buhalterinėje apskaitoje užpajamavo 75 000,00 Lt gautus iš I. L. Š. K. įmonė iš I. L. gautų 60 000,00 Lt (135000,00-75000,00) neįformindama kasos pajamų orderiais ir neįrašydama į 2010 m. buhalterinę apskaitą bei neišrašydama PVM sąskaitos – faktūros už atliktus darbus statybos darbus, iš viso už 60 000,00 Lt pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 12 str.1 d.,12 str. 4 d. ir 6 str.2 d. nuostatas. Dėl 60 000,00 Lt pinigų gavimo neįforminimo kasos pajamų orderiais ir neįrašymo į 2010 m. buhalterinę apskaitą bei gautų pajamų už atliktus statybos darbus iš viso už 60 000,00 Lt, (t. sk. darbų ir medžiagų vertė 49587,00 Lt, PVM 10413,00 Lt) neįforminimo PVM sąskaita-faktūra ir veiklos pajamų neįrašymo į 2010 m. buhalterinę apskaitą, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti Š. K. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2010 m. Pagal Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 2010 m. gautų 49 587,00 Lt veiklos pajamų tyrimo metu papildomai apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 721,00 Lt pelno mokesčio ir 10 413,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio, iš viso 11 134,00 Lt mokesčių. Š. K. įmonė į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 m. įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir pelną, t.y. nedeklaravo 49 587,00Lt gautų pajamų, parodė veiklos rezultatą 35 172,00 Lt nuostolį, kai veiklos rezultatas - 14 415,00 Lt pelnas, ir tokią Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 m. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 21 str. už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-575 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas. Š. K. įmonės vardu veikia įmonės savininkas Š. K.. Pagal tyrimui pateiktą Š. K. įmonės tvarkytą 2010 m. kasos knygą nustatyta, kad Š. K. įmonė į 2010 m. buhalterinę apskaitą įrašė 75 000,00 Lt grynų pinigų gavimą iš I. L. Pinigų gavimas patvirtintas Š. K. įmonės išrašytais kasos pajamų orderiais:

- 2010-04-01 kasos pajamų orderis KUD Nr.00006-15000,00 Lt sumai,

- 2010-04-12 kasos pajamų orderis KUD Nr.00007-15000,00 Lt sumai,

- 2010-05-19kasos pajamų orderis KUD Nr.00006-15000,00 Lt sumai,

- 2010-08-27 kasos pajamų orderis KUD Nr.00006-15000,00 Lt sumai,

- 2010-10-11 kasos pajamų orderis KUD Nr.00006-15000,00 Lt sumai.

Nustatyta, kad I. L. už namo statytą Š. K. įmonei pagal 2009-12-06 Statybos rangos darbų sutartį Nr.1 grynais pinigais sumokėjo 135000,00 Lt. Pagal 2010 m. Š. K. įmonės kasos knygą ir kasos pajamų orderius nustatyta, kad Š. K. įmonė 2010 m. buhalterinėje apskaitoje užpajamavo 75 000,00 Lt gautus iš I. L.. Š. K. įmonės 2010 m. tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje neapskaityti iš I. L. pagal 2009-12-06 Statybos rangos darbų sutartį Nr.1 gauti 60 000,00 Lt. Pagal kasos išlaidų orderius, Š. K. avansines apyskaitas bei pirkimo PVM sąskaitas-faktūras nustatyta, kad įmonės kasoje užpajamuoti iš I. L. gauti 75 000,00 Lt panaudoti:

- 51 730,49 Lt apmokėjimui už įvairias prekes, t.y. santechnikos prekes, elektros prekes, statybines medžiagas, plokštes, langus, šarvo duris, grindis iš laminato, kieto kuro katilą, krosnelę-židinį;

- 4 451,98 Lt apmokėjimui už kurą,

- 2 618,08 Lt apmokėjimui UAB „Omnitel“ už ryšio paslaugas,

- 1 628,00 Lt apmokėjimui už reklamą leidiniuose ir skrajutes,

- 2 200,00 Lt apmokėjimui už buhalterinės apskaitos tvarkymą IĮ „Veiklos seka“,

- 10 473,19 Lt atlyginimų mokėjimui,

- 1 898,26 Lt socialinio draudimo įmokų sumokėjimui (išsamūs duomenys apie iš I. L. gautų 75000,00 Lt panaudojimą pateikti 5 priede).

Š. K. įmonės 2010 m. tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje neapskaityti iš I. L. gauti 60 000,00 Lt, tyrimo metu negalima nustatyti, kur ir kokiu pagrindu buvo panaudoti 60 000,00 Lt. Pagal Š. K. įmonės tvarkytą kasos knygą nustatyta, kad Š. K. įmonė į 2010 m. buhalterinę apskaitą įrašė 45 000,00 Lt grynų pinigų gavimą iš Š. K., kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad tai Š. K. trumpalaikė paskola įmonei. Pagal pateiktus kasos išlaidų pirminius dokumentus, pirkimo PVM sąskaitas-faktūras ir apmokėjimo pirminius dokumentus nustatyta, kad 45 000,00 Lt paskola panaudota įmonės veiklai vykdyti, t.y. statybinių medžiagų, kuro įsigijimui, atlyginimų ir soc. draudimo įmokų mokėjimui (37-38 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori. LR BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita LR BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atskaitomybę. LR BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardinta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama Buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo Š. K. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi bei atitinka byloje surinktą medžiagą, taip pat liudytojų I. L., V. L., K. L. parodymus, specialisto išvadoje užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog Š. K., būdamas Š. K. įmonės savininku, t. y. LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektu- įmonės vadovu, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, 2010 metais apgaulingai tvarkė Š. K. įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, t. y. paėmė iš įmonės užsakovės I. L. 60000 litų, jų neįformino kasos pajamų orderiais ir neįrašė į 2010 m. buhalterinę apskaitą bei neišrašė PVM sąskaitų- faktūrų už atliktus statybos darbus pagal 2009-12-06 sudarytą statybos rangos darbų sutartį Nr. 1, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Š. K. įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimo dydžio už 2010 metus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, nes pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011). Nagrinėjamoje byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialisto išvada. Specialistės išvada surašyta remiantis jos surašymą tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, ja buvo atsakyta į užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus. Specialisto išvados kaltinamasis neginčijo, skirti buhalterinės ekspertizės neprašė, su specialisto išvada sutiko. Teismui byloje pateikta specialisto išvada taip pat nėra jokio pagrindo abejoti, specialistės suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Š. K., būdamas Š. K. įmonės savininku, iš I. L. gavęs 60000,00 Lt (135000,00-75000,00), neįformindamas kasos pajamų orderiais ir neįrašydamas į 2010 m. buhalterinę apskaitą bei neišrašydamas PVM sąskaitų – faktūrų už atliktus statybos darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatas. Byloje pateikta 2012 m. liepos 2 d. specialisto išvada Nr. 5-4/66 dėl Š. K. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo patvirtina, kad dėl 60000,00 Lt pinigų gavimo neįforminimo kasos pajamų orderiais ir neįrašymo į 2010 m. buhalterinę apskaitą bei gautų pajamų už atliktus statybos darbus iš viso už 60000,00 Lt (t. sk. darbų ir medžiagų vertė 49587,00 Lt, PVM 10413,00 Lt), neįforminimo PVM sąskaitomis- faktūromis ir veiklos pajamų neįrašymo į 2010 m. buhalterinę apskaitą, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti Š. K. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2010 m. Teismas konstatuoja, jog LR BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai yra nustatyti, kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo padarinių atsiradimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamasis Š. K. sąmoningai, t. y. tyčiniais veiksmais, apgaulingai tvarkė Š. K. įmonės buhalterinę apskaitą. Jis suvokė daromos veikos pavojingą ar rizikingą pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti atitinkamame LR BK straipsnyje numatyti padariniai ir jų norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo Š. K. objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog Š. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Tiesioginis nusikalstamos veikos objektas- duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka. LR BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas- deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ir kiti dokumentai, į kuriuos įrašomi neteisingi duomenys apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Deklaracija- tai mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčio mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys. Žinomai neteisingais laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija, nustatyta tvarka ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 220 str. 1 d. kilti būtinos dvi sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir 2) šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Atlikus abu veiksmus, veika laikoma baigta.

Skirdamas Š. K. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis Š. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Š. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimus (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Kaltinamasis Š. K. teistas (137-146, 147-157 b. l.), nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas. Praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (110-112 b.1.). Yra Š. K. įmonės savininkas (15-18, 75-84 b. l.) VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre pacientų registre nėra (109 b. l.), VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra (107 b. 1.).

Nusikaltimas, numatytas LR BK 222 str. 1 d., baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, o už nusikaltimo padarymą numatytą LR BK 220 str. 1 d. baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Š. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, norėjo ir bandė taikytis su valstybe, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, yra įmonės savininkas, turi nuolatinį darbą bei pastovias pajamas, nors teistas, tačiau nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neteistas, o asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnis), todėl kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtina bausmė- bauda, mažesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės- baudos, skirtinos už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalis 2 punktas, 3 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirtina bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrintina su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendžiu paskirta bauda ir galutinė bausmė paskirtina – bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos mokėjimas išdėstytinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytina pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendį iki 2013-01-24 atlikta bausmė- sumokėta bauda.

Kaltinamajam Š. K. jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam jokia kardomoji priemonė neskirtina.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 11134,00 Lt civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo: nesumokėtų į valstybės biudžetą 10413,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 721,00 Lt pelno mokesčio (68-69, 71 b. l.). Šis civilinis ieškinys įrodytas byloje pateiktais dokumentais (37-38 b. l.), padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais kaltinamojo Š. K. veiksmais. Kaltinamasis Š. K. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamasis Š. K. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių civiliniam ieškovui atsirado žala – į valstybės biudžetą nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, kaltinamojo neteisėti veiksmai sąlygojo dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis Š. K. valstybei privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. nusikalstamų veikų subjektais gali būti fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Pagal LR BK 20 str. 2 d. juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Byloje nustatyta, kad Š. K. yra Š. K. įmonės savininku, tačiau byloje nenustatyta, jog jis nusikalstamas veikas padarė įmonės naudai. Aplinkybę, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė kaip fizinis asmuo, patvirtina ir tai, kad baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukta Š. K. įmonė, todėl kaltinamasis privalo prisiimti dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusius padarinius. Kaltinamasis Š. K. sutiko, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalos valstybei, sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, neginčijo žalos ir pareikšto civilinio ieškinio dydžio, pažadėjo visą žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai: valstybei iš kaltinamojo priteistina 11134,00 Lt žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Š. K. įmonės buhalteriniai dokumentai, esantys pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Š. K. įmonei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- 2009-12-06 statybos rangos darbų sutartis Nr. 1, kuri I. L. buvo pateikta kartu su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (3-5 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Š. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų).

Š. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 15 MGL (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti baudą 25 MGL (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendžiu paskirta bausme- 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, prie Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį bausmės, skiriamos šiuo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę Š. K. paskirti baudą 45 MGL (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt litų).

Paskirtos baudos mokėjimą Š. K. išdėstyti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendį iki 2013-01-24 atliktą bausmę.

Priteisti iš kaltinamojo Š. K. į valstybės biudžetą 11134,00 Lt (vienuolikos tūkstančių vieno šimto trisdešimt keturių litų, 00 ct) žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Š. K. įmonės buhalterinius dokumentus grąžinti Š. K. įmonei;

- 2009-12-06 statybos rangos darbų sutartį Nr. 1 palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė