- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 1-7-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00033-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- Š. K.
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Grušui, kaltinamajam Š. K., gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui, civilinio ieškovo atstovui Romualdui Bugiui, specialistei Danguolei Bareikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, Š. K. įmonės savininkas, išsituokęs, teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. K., būdamas Š. K. įmonės savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku 2010 metais apgaulingai tvarkė Š. K. įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, tai yra paėmė iš įmonės užsakovės I. L. 60000 litų, jų neįformino kasos pajamų orderiais ir neįrašė į 2010 m. buhalterinę apskaitą bei neišrašė PVM sąskaitos faktūros už atliktus statybos darbus pagal 2009-12-06 sudarytą statybos rangos darbų sutartį Nr. 1, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Š. K. įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimo dydžio už 2010 metus.
Be to, Š. K., būdamas Š. K. įmonės savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, 2011 metais, siekdamas išvengti mokesčių, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2011-12-20 IX-675) 4 str. 1 d. 5 str. 2 d. nuostatas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 2 str. 32 d., 3 str. 1 p., 14 str. 2 p., 15 str. 1 p., 19 str. 1 p. nuostatas, o būtent į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus įrašė neteisingus duomenis apie Š. K. įmonės gautas pajamas ir pelną, tai yra nedeklaravo 49 587 gautų pajamų, parodė veiklos rezultatą 35 172 litų nuostolį, kai veiklos rezultatas – 14 415 litų pelnas, į valstybės biudžetą nesumokėjo 721 litų pelno mokesčio ir 10 413 litų pridėtinės vertės mokesčio, iš viso 11 134 litų mokesčių, ir tokią neteisingą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus pateikė valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Kaltinamasis Š. K. teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tyrimo metu nurodė visas priežastis dėl ko taip pasielgė. Ką padarė, supranta, gailisi ir nori susitaikyti su valstybine mokesčių inspekcija. Jis yra Š. K. įmonės savininkas, buvo sudaręs statybos rangos sutartį su L. dėl karkasinio namo statybos, pagal kurią vykdė statybas V. L.. Kadangi V. L. norėjo pirkti treilerį, pradėti verslą, paprašė statybos darbus sustabdyti. Su tokiu prašymu sutiko. Darbus atnaujino tik pavasarį, vėl pradėjo statybas. Kadangi buvo nauji darbininkai, atsirado problemos dėl atliktų darbų kokybės. Kadangi klientas buvo labai konfliktiškas žmogus, jis visą laiką rėkdavo, tai vieni darbininkai dirbo, tai kiti. Iš pradžių jis mokėjo tvarkingai, tačiau šeimininkui viskas būdavo blogai. Kadangi turėjo daug problemų, tai nebenorėjo bendrauti su tuo žmogumi. Klientas visą laiką rėkdavo. Darbininkams liepė padaryti, kaip nori šeimininkas. Darbininkų paklausė, ar jie viską pabaigė. Buvo atsakyta, kad viską pabaigė. Tada paėmęs pinigus, paskambindavo į buhalteriją. Buhalterinę apskaitą tvarko įmonė, su kuria yra sudaręs sutartį. Visus dokumentus pateikdavo tai įmonei. Paimdavo pinigus grynais, o po kelių dienų išrašydavo dokumentą- kasos pajamų orderį. Kai prasidėjo konfliktai, stengėsi su tuo žmogumi nebendrauti, greičiau viską užmiršti, todėl dokumentų nebeišrašė ir neįtraukė į įmonės apskaitą. Jis pripažįsta, kad yra kaltas, pinigus paėmė, dokumentų neišrašė ir neįtraukė į apskaitą. Kadangi dokumentų neįtraukė į apskaitą, tai pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija ir buvo netiksli. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.
Civilinio ieškovo atstovas Romualdas Bugys teisme parodė, kad šioje byloje valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį 11134 Lt sumai. Civilinis ieškinys pareikštas pagal gautą informaciją iš finansinių nusikaltimų skyriaus tarnybos, kadangi buvo atliekamas tyrimas. Žala apskaičiuota pagal FNTT specialisto išvadą, kadangi Š. K. į valstybės biudžetą nesumokėjo 10 413 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 721 Lt pelno mokesčio. Pats kaltinamasis jokių ginčų neturi dėl civilinio ieškinio, sutinka su civiliniu ieškiniu, todėl ir teismo prašo priteisti į valstybės biudžetą minėtą sumą. Š. K. kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją dėl susitaikymo LR BK 38 str. pagrindu. Kadangi Š. K. kreipėsi raštiškai, jam raštiškai valstybinė mokesčių inspekcija ir atsakė. VMI neprieštarauja susitaikyti LR BK 38 str. pagrindu, tačiau su viena sąlyga, kad būtų atlyginta visa padaryta žala. Kadangi kreipėsi po reorganizacijos, 2-ojo departamento direktorė yra nustačiusi vidaus tvarką dėl LR BK 38 str. taikymo vidaus teisės aktu, kuriame yra parašyta, kad susitaikyti baudžiamosiose bylose su kaltinamuoju galima tik tuo atveju, kai atlyginta visa žala. Jeigu bus susitarimas dėl žalos atlyginimo, susitaikymas negalimas. Sutiko, kad VMI vidaus tvarka prieštarauja kitiems teisės aktams. VMI gali susitaikyti tik tuo atveju, kai bus atlyginta visa padaryta žala.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs kaltinamojo Š. K. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi bei atitinka byloje surinktą medžiagą, taip pat liudytojų I. L., V. L., K. L. parodymus, specialisto išvadoje užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog Š. K., būdamas Š. K. įmonės savininku, t. y. LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektu- įmonės vadovu, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, 2010 metais apgaulingai tvarkė Š. K. įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, t. y. paėmė iš įmonės užsakovės I. L. 60000 litų, jų neįformino kasos pajamų orderiais ir neįrašė į 2010 m. buhalterinę apskaitą bei neišrašė PVM sąskaitų- faktūrų už atliktus statybos darbus pagal 2009-12-06 sudarytą statybos rangos darbų sutartį Nr. 1, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Š. K. įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimo dydžio už 2010 metus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, nes pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011). Nagrinėjamoje byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialisto išvada. Specialistės išvada surašyta remiantis jos surašymą tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, ja buvo atsakyta į užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus. Specialisto išvados kaltinamasis neginčijo, skirti buhalterinės ekspertizės neprašė, su specialisto išvada sutiko. Teismui byloje pateikta specialisto išvada taip pat nėra jokio pagrindo abejoti, specialistės suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Š. K., būdamas Š. K. įmonės savininku, iš I. L. gavęs 60000,00 Lt (135000,00-75000,00), neįformindamas kasos pajamų orderiais ir neįrašydamas į 2010 m. buhalterinę apskaitą bei neišrašydamas PVM sąskaitų – faktūrų už atliktus statybos darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatas. Byloje pateikta 2012 m. liepos 2 d. specialisto išvada Nr. 5-4/66 dėl Š. K. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo patvirtina, kad dėl 60000,00 Lt pinigų gavimo neįforminimo kasos pajamų orderiais ir neįrašymo į 2010 m. buhalterinę apskaitą bei gautų pajamų už atliktus statybos darbus iš viso už 60000,00 Lt (t. sk. darbų ir medžiagų vertė 49587,00 Lt, PVM 10413,00 Lt), neįforminimo PVM sąskaitomis- faktūromis ir veiklos pajamų neįrašymo į 2010 m. buhalterinę apskaitą, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti Š. K. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2010 m. Teismas konstatuoja, jog LR BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai yra nustatyti, kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo padarinių atsiradimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamasis Š. K. sąmoningai, t. y. tyčiniais veiksmais, apgaulingai tvarkė Š. K. įmonės buhalterinę apskaitą. Jis suvokė daromos veikos pavojingą ar rizikingą pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti atitinkamame LR BK straipsnyje numatyti padariniai ir jų norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo Š. K. objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog Š. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Tiesioginis nusikalstamos veikos objektas- duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka. LR BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas- deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ir kiti dokumentai, į kuriuos įrašomi neteisingi duomenys apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Deklaracija- tai mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčio mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys. Žinomai neteisingais laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija, nustatyta tvarka ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 220 str. 1 d. kilti būtinos dvi sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir 2) šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Atlikus abu veiksmus, veika laikoma baigta.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo Š. K. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi bei atitinka byloje surinktą medžiagą, taip pat liudytojų I. L., V. L., K. L. parodymus, specialisto išvadoje užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog Š. K., būdamas Š. K. įmonės savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, turėdamas pareigą teikti deklaracijas apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, 2011 metais, siekdamas išvengti mokesčių, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2011-12-20 IX-675) 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 2 straipsnio 32 dalies, 3 straipsnio 1 punkto, 14 straipsnio 2 punkto, 15 straipsnio 1 punkto, 19 straipsnio 1 punkto nuostatas, ir į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis, neatitinkančius subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija,- Š. K. įmonės gautų pajamų ir pelno, t. y. nedeklaravo 49587 litų gautų pajamų, parodė veiklos rezultatą 35172 litų nuostolį, kai veiklos rezultatas – 14415 litų pelnas, į valstybės biudžetą nesumokėjo 721 litą pelno mokesčio ir 10413 litų pridėtinės vertės mokesčio, iš viso 11134 litų mokesčių, ir tokią neteisingą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus pateikė valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai. Š. K. atliko abu veiksmus, būtinus baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 220 str. 1 d. kilti, t. y. ne tik į deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie Š. K. įmonės gautas pajamas ir pelną, bet ir tokią deklaraciją su melagingais duomenimis pateikė atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai- Valstybinei mokesčių inspekcijai, juos atliko su tikslu-siekdamas išvengti mokesčių, todėl veika laikoma baigta. Darydamas minėtus veiksmus Š. K. suvokė, jog, siekdamas išvengti mokesčių, valstybės įgaliotai institucijai pateikia neteisingą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo Š. K. objektyviai atliktus veiksmus, tikslą, tyčios rūšį ir tai, kad išvengto mokesčio suma viršija 10 MGL dydžio sumą, pripažįsta, jog Š. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas.
Skirdamas Š. K. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis Š. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Š. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimus (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.
Kaltinamasis Š. K. teistas (137-146, 147-157 b. l.), nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas. Praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (110-112 b.1.). Yra Š. K. įmonės savininkas (15-18, 75-84 b. l.) VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre pacientų registre nėra (109 b. l.), VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra (107 b. 1.).
Nusikaltimas, numatytas LR BK 222 str. 1 d., baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, o už nusikaltimo padarymą numatytą LR BK 220 str. 1 d. baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Š. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, norėjo ir bandė taikytis su valstybe, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, yra įmonės savininkas, turi nuolatinį darbą bei pastovias pajamas, nors teistas, tačiau nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neteistas, o asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnis), todėl kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtina bausmė- bauda, mažesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės- baudos, skirtinos už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalis 2 punktas, 3 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirtina bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrintina su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendžiu paskirta bauda ir galutinė bausmė paskirtina – bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos mokėjimas išdėstytinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytina pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendį iki 2013-01-24 atlikta bausmė- sumokėta bauda.
Kaltinamajam Š. K. jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam jokia kardomoji priemonė neskirtina.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 11134,00 Lt civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo: nesumokėtų į valstybės biudžetą 10413,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 721,00 Lt pelno mokesčio (68-69, 71 b. l.). Šis civilinis ieškinys įrodytas byloje pateiktais dokumentais (37-38 b. l.), padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais kaltinamojo Š. K. veiksmais. Kaltinamasis Š. K. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamasis Š. K. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių civiliniam ieškovui atsirado žala – į valstybės biudžetą nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, kaltinamojo neteisėti veiksmai sąlygojo dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis Š. K. valstybei privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. nusikalstamų veikų subjektais gali būti fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Pagal LR BK 20 str. 2 d. juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Byloje nustatyta, kad Š. K. yra Š. K. įmonės savininku, tačiau byloje nenustatyta, jog jis nusikalstamas veikas padarė įmonės naudai. Aplinkybę, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė kaip fizinis asmuo, patvirtina ir tai, kad baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukta Š. K. įmonė, todėl kaltinamasis privalo prisiimti dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusius padarinius. Kaltinamasis Š. K. sutiko, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalos valstybei, sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, neginčijo žalos ir pareikšto civilinio ieškinio dydžio, pažadėjo visą žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai: valstybei iš kaltinamojo priteistina 11134,00 Lt žalos atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- Š. K. įmonės buhalteriniai dokumentai, esantys pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Š. K. įmonei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
- 2009-12-06 statybos rangos darbų sutartis Nr. 1, kuri I. L. buvo pateikta kartu su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (3-5 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Š. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų).
Š. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 15 MGL (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti baudą 25 MGL (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendžiu paskirta bausme- 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, prie Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį bausmės, skiriamos šiuo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę Š. K. paskirti baudą 45 MGL (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt litų).
Paskirtos baudos mokėjimą Š. K. išdėstyti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendį iki 2013-01-24 atliktą bausmę.
Priteisti iš kaltinamojo Š. K. į valstybės biudžetą 11134,00 Lt (vienuolikos tūkstančių vieno šimto trisdešimt keturių litų, 00 ct) žalos atlyginimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- Š. K. įmonės buhalterinius dokumentus grąžinti Š. K. įmonei;
- 2009-12-06 statybos rangos darbų sutartį Nr. 1 palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.