Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-04-22 · Civilinė byla Nr. e2-2063-949/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
e2-2063-949/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00980-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Ieškovas
AB „Swedbank“
Atsakovas
L. K., N. K.
Civilinė byla Nr. e2-2063-949/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00980-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 63.1; 63.3;113.1; 116.1; 116.8
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieškovo AB „Swedbank“ atstovui A. P.,atsakovei L. K.,atsakovui N. K. (N. K.),

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams N. K. ir L. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 2865,78 Eur skolą, 10,50 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 2609,85 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015-01-31 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas 2013-09-12 šalių sudaryta vartojimo kredito sutartimi Nr. 13-0644324-GV, kurios sąlygų atsakovai nesilaikė.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė visus ieškinio reikalavimus ir paaiškino, AB „Swedbank“ ir atsakovas N. K. pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr.13-064324-GV, kuria remiantis bankas suteikė 10400,56 Lt kreditą (4-8 b.l.). Kadangi atsakovas nevykdė paimto kredito grąžinimo sutartyje numatytomis dalimis ir terminais, nevykdė kitų įsipareigojimų, jis buvo įspėtas atitinkamais banko raštais (9 - 11 b.l.).Vartojamasis kreditas iš esmės naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, todėl N. K. sutuoktinė atsako solidariai (CK 3.109 str.). 2014-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1402-642/2014 nustatyta, kad anksčiau minimas kreditas naudotas atsakovų bendriems poreikiams tenkinti, todėl prievolė pripažinta solidaria (15-26 b.l.). 2015-01-29 dienai skolos dydis sudarė 2865,78 Eur, tai yra 2609,85 Eur negrąžinto kredito, 179,83 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 70,69 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 5,41 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas. LR CK 6.37 str. ir 6.210 str., 6.870 str. , 6.873 , 6.874 str. , 6.881 str. ir Lietuvos teismų praktika, sutarčių teisės teorija priskiria dvi palūkanų funkcijas, tai yra mokėjimo funkciją atlieka sutartinės palūkanas, kurios nurodytos kredito sutartyje ir jos yra 10,50 procentų metinių palūkanų, atlieka palūkanos, numatytos LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., tai yra 5 procentai nuo priteistos sumos, kurias ir prašoma priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovas N. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, nes paėmė kreditą šeimos reikmėms (kitam kreditui, paimtam 2012 metais padengti). 2013 m. rudenį atsakovas susirgo, todėl nebegalėjo mokėti kredito įmokų. Kadangi atsakovė vengė tartis su atsakovu dėl paskolos grąžinimo, jis kreipėsi į banką dėl sutartis nutraukimo ir negrąžintos paskolos dalies bei susikaupusių palūkanų padalijimo. 2014-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ši prievolė buvo pripažinta solidaria ir atsakovas tam neprieštarauja, prašo jam priklausančios solidariai su atsakove L. K. dalies mokėjimą išdėstyti vieneriems metams (38-40 b.l.).

Šalies argumentai

Atsakovas N. K. teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu, nurodė, kad jam neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumas. Gaunamos pajamos sudaro 347,54 Eur (1200 Lt) per mėnesį, sutinka mokėti įsiskolinimą per metus.

Atsiliepimas

Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad gauta paskola šeima nepasinaudojo, tačiau sutinka sumokėti pusę visos ieškovo reikalaujamos sumos, dėl sunkios finansinės padėties prašo jai priteistinos sumos mokėjimą leisti vykdyti lygiomis dalimis per keturiasdešimt aštuonis mėnesius.

Atsakovė L. K. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę, jog sutinka mokėti pusę skolos sumos, nes santuoką su atsakovu yra nutraukę, praktiškai su juo nebendrauja, viena augina nepilnametę dukrą, negauna išlaikymo vaikui, gaunamos pajamos sudaro apie 318 Eur per mėnesį. Turi įsipareigojimą UAB „Swedbank“ pagal kitą sutartį. Neatsisako vykdyti prievolę, tačiau yra nepajėgi vykdyti visą prievolę iš karto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal ieškinyje, ieškovo atstovo paaiškinimuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pagal 2013-09-12 AB „Swedbank“ Vartojimo kredito sutartį Nr. 13-064324-GV (4-8 b.l.) bankas suteikė atsakovui N. K. 3012,21 Eur (10400,56 Lt) kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą įmokomis po 156,68 Eur (540,98 Lt) iki 2015-05-17, mokėti 10,50 procentų metines palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Iš pateiktų skolos paskaičiavimo dokumento (12 b.l.) bei siųstų raštų atsakovui (9-11 b.l.) matyti, kad faktiškai atsakovas N. K. nustojo vykdyti įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį, todėl sutartis buvo banko vienašališkai nutraukta nuo 2014-12-23 ir ieškovui nėra grąžintas 2609,85 Eur kreditas, nesumokėtos 179,83 Eur palūkanos už negrąžintą kreditą, 70,69 Eur delspinigiai už negrąžintą kreditą, 5,41 Eur delspinigiai už nesumokėtas palūkanas.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). CK 6.63 str. numato atvejus, kada skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Skolininkui, praleidus prievolės įvykdymo terminą, jis laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). CK 6.70 str. numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis pagal sutartį arba įstatymus. Byloje nėra duomenų, kad prievolė bankui yra tinkamai įvykdyta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įsiteisėjusiu 2014-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta atsakovų N. K. ir L. K. santuoka, o iš 2013-09-12 Vartojimo kredito sutarties Nr. 13-064324-GV kilusi prievolė „Swedbank“, AB buvo pripažinta bendra (solidaria) N. K. ir L. K. prievole. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi bankui nesumokėtos sumos priteistinos iš abiejų atsakovų solidariai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Be to, pasisakydamas dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo nutraukus paskolos sutartį, bei dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mokėjimo ir kompensavimo funkcijas atliekančias palūkanas, kreditoriui vienašališkai nutraukus sutartį, taikymo, teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas).

Atsakovai laikomi pažeidę prievolę, nes sutartyje nustatytų įsipareigojimų nesilaikė, kredito negrąžino, nemokėjo visų sutartinių palūkanų, nors buvo įspėti dėl įsipareigojimų tinkamo nevykdymo. Šiais savo veiksmais atsakovai pažeidė sutarčių vykdymo principus ir Lietuvos Respublikos CK 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 2 d., 6.872 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d. reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, kredito gavėjas privalo grąžinti davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią iš jo gavo, bei mokėti palūkanas, todėl iš atsakovų solidariai priteistina 2865,78 Eur suma, kurią sudaro 2609,85 Eur negrąžinto kredito, 179,83 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 70,69 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 5,41 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

Atsakovas N. K. įsipareigojo bankui mokėti 10,50 procentų dydžio metines palūkanas už paimtą ir negrąžintą kreditą, kurios yra skaičiuojamos ir mokamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, todėl solidariai iš atsakovų priteistinos 10,50 procentų dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 2609,85 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015-01-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos (LR CK 6.874 str., 6.37 str.).

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkai privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio sutartines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (2865,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai prašė teismo išdėstyti sprendimo vykdymą, leidžiant susidariusį įsiskolinimą padengti dalimis, atsakovas N. K. - per vienerius metus, atsakovė L. K.- per ketverius metus.

Sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuoja CK 284 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar ieškovo ir atsakovų finansinė padėtis leidžia išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, būtina nustatyti esamą sprendimo išdėstymo prašančios šalies finansinę būklę bei finansines galimybes dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Visais atvejais būtent prašanti sprendimo išdėstymo šalis turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovai prašo sprendimo vykdymą išdėstyti vieneriems ir ketveriems metams iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, motyvuodami tuo, kad jų finansinė padėtis yra bloga. Teismas pažymi, kad patenkinus ieškinį priteisti skolą solidariai iš abiejų atsakovų, reikalavimas leisti kiekvienam iš atsakovų sumokėti po tam tikrą dalį sumos kas mėnesį yra nepagrįstas, nes tokiu atveju būtų paneigtas atsakovų prievolės solidarumas (CK. 6.6 straipsnis). Net ir išdėstant sprendimą prievolę ieškovui atsakovai turėtų vykdyti solidariai.

Sprendimo išdėstymo būtinumą atsakovas N. K. grindžia sunkia savo finansine padėtimi, nurodo, kad jam neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumas. Pateikė teismo posėdžio metu apžiūrai nedarbingumo pažymėjimą DL-1 Nr. 0174404, patvirtinantį šią atsakovo nurodytą aplinkybę. Jo mėnesio pajamos sudaro apie 347,54 Eur (1200 Lt), turto neturi. Atsakovė L. K. taip pat nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, jos gaunamos pajamos sudaro 318 Eur, viena išlaiko nepilnametį vaiką, išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistas turtu. Nurodo, kad turi įsiskolinimų UAB „Ūkio banko lizingas“ ir AB „Swedbank“ pagal kitą vartojimo kredito sutartį. Paaiškino, kad nekilnojamojo turto neturi, buto dalį, kuri jai atiteko nutraukus santuoką su N. K. padovanojo savo sūnui, kuris buvo prisidėjęs prie buto įsigijimo. Pažymėtina tai, kad nei vienas iš atsakovų nepateikė teismui duomenų apie jiems priklausantį (nepriklausantį) turtą, pateikti šiuos duomenis nepageidavo.

Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo klausimą, išdėstant mokėjimus per tam tikrą laiką, būtina vadovautis abiejų šalių lygiateisiškumo principu, atsižvelgti tiek į skolininko, tiek į kreditoriaus interesus. Taip pat aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Atsakovai prašo išdėstyti priteistas sumas skirtingiems laikotarpiams. Ieškovas prašyme teismui nurodė, kad atsakovų prašymui išdėstyti sprendimą prieštarauja, nes atsakovai solidariai atsako už neįvykdytą prievolę, sprendimo išdėstymas pažeistų banko interesus. Teismas, įvertinęs atsakovų esamą turtinę padėtį, konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovų finansinė padėtis artimiausiu metu gali ženkliai pagerėti ir dėl pagerėjusios finansinės padėties atsakovai turėtų realią galimybę per protingą terminą įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovų nėra sutarimo dėl to, per kokį laikotarpį jie galėtų įvykdyti solidarią prievolę bankui, be to, žinodami, kad 2014-09-19 sprendimu teismas nustatė, jog atsakovų prievolė bankui yra solidari, jie nesiėmė priemonių susitarti dėl konkretaus atsiskaitymo su ieškovu būdo, atsakovų siūlomu būdu visą įsiskolinimų sumą sumokėtų tik per pakankamai ilgą laikotarpį, darytina išvada, kad tokios sąlygos akivaizdžiai pažeidžia ieškovo interesus ir prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Kredito negrąžinimas, palūkanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų ieškovui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovų prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo patenkinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, būtų pažeisti ieškovo, kurio naudai sprendimas priimtas, teisėti lūkesčiai. Toks sprendimo įvykdymo išdėstymas neabejotinai suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkams ir pažeistų išieškotojo bei skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl atsakovų prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą atmestinas.

Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis iš kiekvieno priteisiamos dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (29 b.l.) – po 32,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

4,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, nes kiekvienam iš atsakovų tenkanti išlaidų suma yra mažesnė nei minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 284 str. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2865,78 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių eurų, 78 centų) skolą, 10,50 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 2609,85 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015-01-31 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2865,78 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 32,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Atsakovų N. K. ir L. K. prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė