Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 93-814 taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. Vilniaus apygardos teismo 2005-09-09 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 1 d., 201 str. 2 d., 16 str.1 d. 232/1 str. 5 d., 266 str., 63 str. 5 d. 2 p., jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-07 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2005-05-09 nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 201 str. 1 d. panaikinta, kita nuosprendžio dalis pakeista, BK 16 str. 1 d., 232/1 str. 5 d. perkvalifikuota į BK 260 str. 1 d. ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirta bausmė subendrinta su bausme pagal BK 201 str. 2 d. ir BK 266 str., ir paskirta subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 6 metams. Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p. paskirta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/3, t. y. 2 metais, ir galutinė bausmė paskirta –laisvės atėmimas 4 metams.

Kauno apygardos teismo 2007-06-08 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. – 11 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 4 d., bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2005-05-09 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-07 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 13 metų.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-06-19 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005-05-09 ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2006-12-07 nuosprendžiai pakeisti, panaikinta 2006-12-07 nuosprendžio dalis, kuria BK 16 str. 1 d. 232/1 str. 5 d. perkvalifikuota į BK 260 str. 1 d. Palikta galioti 2005-05-09 nuosprendžiu paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 16 str. 232/1 str. 5 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirta bausmė pagal BK 16 str. 1 d. 232/1 str. 5 d. subendrinta su bausme paskirta už BK 201 str. 2 d., 266 str., ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 9 metams.

Kauno apygardos teismo 2010-02-24 nutartimi Kauno apygardos teismo 2007-06-08 nuosprendžiu paskirta pagal BK 260 str. 3 d. 11 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie šios bausmės pridedant Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-06-19 nutartimi paliktą galioti Vilniaus apygardos teismo 2005-05-09 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2015-05-22 nutartimi R. D. perkeltas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2007-06-08, bausmės pabaiga – 2020-01-30.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 93-814 taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog išvadai, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. D. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. D. priklauso žemos rizikos grupei – 11 balų, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 7 kartus skatintas, po paskutiniojo paskatinimo (2010-06-14) nuteistasis net 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos reikalavimus, 2 kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda skirta 2014-02-19, o iš viso vidaus tvarkos bei režimo reikalavimus pažeidė net 4 kartus. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 62-4408 matyti, kad nuteistasis vieną kartą yra baustas už apsvaigimą pataisos įstaigoje, sunkiai geba paaiškinti savo nusikalstamo elgesio motyvus bei režimo pažeidimus, kas rodo, jog nuteistasis ne visuomet yra linkęs elgtis atsakingai arba tai, kad apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo R. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. D. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. D. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. D. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.