Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bartusevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-69-523/2017, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1999 m. gegužės 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2 punktą, 5 punktą, 10 punktą, 13 punktą, 8 punktą, 278 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija), paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su ½ turto konfiskavimu, 2003 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą, 9 punktą, 10 punktą, paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė, 2016 m. birželio 1 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. 2017 m. kovo 13 d., apie 16.30 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Kauno g. 28, Jurbarko miester, piktybiškai nevykdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. B. reikalavimų eiti į laikino sulaikymo patalpą, tyčia sudavė dešinės rankos alkūne A. B. į kairįjį petį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.

K. P. kaltė grindžiama šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo K. P. parodymais, kuriais jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2017 m. kovo 13 d., apie 16.00 val., buvo Jurbarko autobusų stotyje. Stotyje sutiko pažįstamą D. Č., jis stumdėsi su kažkokiu nepažįstamu vyru. Paliepė jiems liautis, pasakė stoties darbuotojai, kad viskas gerai, išeina lauk. Visi išėjo į lauką. Buvo neblaivus, D. Č. su nepažįstamu vyru taip pat buvo neblaivūs. Kalbėdami galėjo šūkauti, garsiai kalbėtis, gėrė alų. Netrukus prie jų atvažiavo policijos pareigūnai ir visus tris pristatė į policijos komisariatą. Patikrino blaivumą. Jautėsi nekaltas, todėl dėl pristatymo į policijos komisariatą supyko, pradėjo aiškintis su pareigūnais dėl ko jį pristatė, pradėjo su jais ginčytis, galėjo pasakyti pareigūnus įžeidžiančius žodžius. Du pareigūnai jį vedė į laikino sulaikymo kamerą. Jis ten eiti nenorėjo. Norėdamas ištrūkti, kad neuždarytų į sulaikymo kamerą, galėjo suduoti pareigūnui. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs (b. l. 15-16), nukentėjusiojo A. B. parodymais, kuris paaiškino, kad 2017 m. kovo 13 d., apie 16.20 val., dirbant kartu su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju N. Z. ir vyriausiąja patrule L. A., gavo pranešimą, kad Jurbarko autobusų stotyje mušasi neblaivūs asmenys. Nuvykus, buvo rasti trys vyrai: A. S., D. Č. ir K. P.. Asmenys buvo neblaivūs, dėl muštynių paaiškinti nieko negalėjo, aplinkui buvo pašalinių žmonių, todėl buvo nuspręsta įvykio aplinkybes išsiaiškinti Jurbarko rajono policijos komisariate. Vedant asmenis į komisariatą, K. P. buvo agresyvus, nevykdė teisėtų nurodymų eiti į policijos komisariatą, aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo, visaip muistėsi, garsiai šaukė, keikėsi girdint aplinkiniams, įžeidinėjo jį ir jo kolegas. Asmenį nuolatos reikėjo drausminti, tačiau į jokius perspėjimus nusiraminti nekreipė dėmesio. Visi trys asmenys buvo pristatyti į Jurbarko rajono policijos komisariatą aplinkybėms išsiaiškinti. A. S. nustatytas 0,70 promilės girtumas, D. Č. 2,49 promilių girtumas, K. P. 1,49 promilės girtumas. Tarnybinėse patalpose K. P. toliau garsiai triukšmavo, keikėsi, užgauliojo moteris. Buvo perspėtas, jeigu nenurims, bus sulaikytas trims valandoms, tačiau K. P. į tai nereagavo, su juo nebuvo įmanoma susikalbėti. Buvo nutarta asmenį patalpinti į laikinojo sulaikymo patalpas. Vedant į laikino sulaikymo patalpas, kartu su tyrėju N. Z., K. P. priešinosi, atsisakė eiti, muistėsi, todėl buvo suimtas už rankų ir vedamas jėga. K. P. šaukė ir, prie laikino sulaikymo patalpos staigiu judesiu išsivadavęs savo dešinę ranką, trenkė alkūne į kairįjį petį, taip bandydamas išsivaduoti. Pajuto fizinį skausmą. K. P. ištrūkti nepavyko. Patalpinus į laikino sulaikymo kamerą, K. P. nenurimo, buvo agresyviai nusiteikęs kito asmens atžvilgiu, nusivilko savo megztinį ir apsivyniojo aplink kaklą, šaukdamas, kad bandys kartis, todėl buvo panaudotos spec. priemonės dujos ir uždėti antrankiai. Sužalojimų nepatyrė, bet juto fizinį skausmą, į medikus nesikreipė ir nesikreips (b. l. 8-9).

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, kaltinamojo prisipažinimą darytina išvada, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė alkūne policijos pareigūnui į kairįjį petį, ir taip pasipriešino valstybės tarnautojui. Todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose yra BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Motyvuojamoji dalis

K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,49 promilių girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis teistas (b. l. 20-26), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 27-30).

Kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, siūloma skirti viešųjų darbų bausmę.

Teismas, skirdamas K. P. bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Kaltinamasis sutinka, kad būtų paskirta viešųjų darbų bausmė (b. l. 39-42). Teismas sprendžia, kad viešųjų darbų bausmės skyrimas atitiks bausmės paskirčiai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu (3 mėnesiais) ir galutinę bausmę skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-03-13 16.25 val. iki 2017-03-14 14.20 val., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms, ir nustatyti, kad likusi bausmė yra 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui ir 1 (vieno) mėnesio laikotarpyje neatlygintinai dirbti 18 (aštuoniolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti K. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Jurbarko rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.