Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir nukentėjusiosios K. V. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 4 d., apie 22.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare – sutuoktine K. V., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajai K. V. į veidą ir vieną kartą batu sudavė smūgį į pakaušį, tuo padarydamas jai nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonyje ir muštinę žaizdą pakaušio srityje, tokiu būdu jis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad A. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, nenustatė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumos (nepripažino kaltės ir nėra pagrindo manyti, kad A. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų), todėl neatleido A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir paskyrė jam viešųjų darbų bausmę.Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 punktas), ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui su nukentėjusiąją susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti.Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad prokurorės ir pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, yra nepagrįsti. Nors teismo nuosprendyje pripažinta, kad nuteistasis su nukentėjusiąją susitaikė, jos atsiprašė, nuoširdžiai gailisi, žalos jo veiksmais nėra padaryta, anksčiau neteistas, tačiau atsižvelgus į tai, kad jam yra pareikštas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, ir nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad jis yra linkęs pažeisti įstatymų nuostatas, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Šiuo aspektu apeliantas nurodo, kad jis yra įmonės, kurioje dirba ir jo sutuoktinė, vadovas. Įmonės veikloje finansiniai sunkumai tęsiasi 5 metus, dėl su įmone susijusių reikalų jam ir buvo pareikštas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl to šeimoje tvyrojo įtampa, nervingumas, kas lėmė ir minėtą konfliktą. Manytina, kad teismas nepagrįstai įvertino ir tai, kad jis dėl tam tikrų verslo santykių 2012-2015 metais administracine tvarka buvo du kartus nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41⁴ straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 2 dalį už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą (nors įmonėje yra samdomas finansininkas), taip pat kad du kartus buvo baustas už greičio viršijimą. Padaryti pažeidimai nėra smurtiniai, savo esme, sąlygomis bei pobūdžiu visiškai skirtingi nuo skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, o nusikalstama veika, už kurią yra nuteistas, yra atsitiktinė, tik neigiamai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių pasekmė.Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad nuosprendyje jo parodymai nepagrįstai įvertinti kaip prieštaringi ir nenuoširdūs, teismas neturėjo pakankamo juridinio pagrindo jo parodymus įvertinti kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jis kaltę pripažino nuo pat tyrimo pradžios. Tai, kad jis nurodė, jog nukentėjusioji K. V. pirma panaudojo smurtą jo atžvilgiu (tai yra, kad lūpą jis prakirto norėdamas atremti smūgį kirvuku), nereiškia, kad jis siekia sušvelninti savo veiksmų pavojingumą ir kaltę. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji ir liudytojai buvo apklausti kitą rytą, kai visi įspūdžiai dėl nakties įvykių ir emocijos nebuvo nuslūgę, ir sutuoktinė bei jos tėvai jautė nuteistajam akivaizdų priešiškumą. A. V. netvirtina, kad nukentėjusioji sąmoningai, tyčia davė sau naudingus parodymus dėl konflikto pradžios, jos eigos ir aplinkybių. Tikėtina, kad, kaip ji ir nurodo, visos įvykių sekos dėl staiga kilusio pykčio, streso neatsimena, kai kuriuos veiksmus painioja. Tuo tarpu teismas besąlygiškai patikėjo nukentėjusiosios parodymais, dėl to apeliantą laikė nenuoširdžiu ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, A. V. skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui su nukentėjusiąją susitaikius, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji dar ikiteisminio tyrimo metu pageidavo su juo susitaikyti ir šiuo metu jos pozicija šiuo klausimu nėra pasikeitusi – kartu su apeliaciniu skundu jis teikia susitaikymo su nukentėjusiąja protokolą.Nukentėjusios K. V. apeliaciniame skunde prašoma Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti, taikyti BK 38 straipsnį ir A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui su nukentėjusiąją susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.Apeliantė nurodo, kad parodymus šioje byloje ji buvo priversta duoti tą patį rytą po konflikto nakties, todėl buvo susinervinusi, pikta ir pradžioje norėjo, kad A. V. būtų nubaustas. Įvykio aplinkybes papasakojo taip, kaip jai tuo metu atrodė. Šiuo metu negali nurodyti, kad A. V. parodymuose nurodyta konflikto įvykių seka yra neteisinga, arba tvirtinti, kad teisingai įvykius nupasakojo ji. Apeliantė mano, kad A. V. buvo nuoširdus, jis grįžęs iš areštinės tiek jos, tiek jos tėvo atsiprašė, ji jam atleido. Teisme nukentėjusioji ne kartą pabrėžė, kad su A. V. jie susitaikė ir jokių pretenzijų jam nereiškia, todėl teismo nuosprendyje pavartotas žodžių žaismas „tačiau jai nepavyksta jam atleisti dėl tolimesnio gyvenimo kartu“ jai nėra aiškus ir suprantamas. Juo labiau apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad A. V. ne pirmą kartą vartoją smurtą prieš ją. Ji teisme nurodė, kad yra buvę „apsistumdymai“, tačiau neteigė, kad dėl to kaltas tik jos sutuoktinis. Apeliantė pažymi, kad tiek ankstesnes, tiek paskutinę konfliktinę situaciją su sutuoktiniu aptarė, įvertino ir padarė atitinkamas išvadas ateičiai. Jie yra susitaikę ir nusprendę gyventi toliau, auginti savo nepilnametį vaiką. Susitaikymo protokolą K. V. teigia pasirašiusi savo noru, niekieno neverčiama, jo turinys atitinka jos valią ir pageidavimą.Dėl nuteistojo A. V. asmenybės apeliantė pažymi, kad jis nėra agresyvus, alkoholiu nepiktnaudžiauja ir jokių problemų dėl to neturi, šeima rūpinasi, dirba. Teismo argumentas, kad jis gali ir ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas dėl to, kad nuo 2012 metų tęsiami jo įmonės tikrinimai dėl apskaitos trūkumų ir niekaip byla neužbaigiama jokia procesine forma, visiškai nepagrįstas. Nukentėjusioji skunde nurodo, kad A. V. nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, jis nėra pavojingas nei visuomenei, nei šeimai. Nagrinėjamo įvykio metu jie atsitiktinai ir spontaniškai kilus konfliktui dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos smurtavo abu.Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. V., jo gynėjas ir nukentėjusioji K. V. palaikė apeliaciniuose skunduose pareikštą prašymą taikyti BK 38 straipsnį ir A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, pritardama teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad nėra nustatytų visų BK 38 straipsnio taikymo sąlygų.Nuteistojo A. V. ir nukentėjusiosios K. V. apeliaciniai skundai tenkinami.Apeliaciniuose skunduose neginčijama nuteistojo A. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir veikos kvalifikavimas, juose prašoma vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja, ir baudžiamąją bylą nutraukti, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.Skundžiamo teismo nuosprendžio tyrinys patvirtina, kad nuteistasis A. V. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo susitaikius su nukentėjusiąją buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, nukentėjusioji taip pat sutiko su A. V. taikytis. Tačiau apylinkės teismas priėjo prie išvados, kad A. V. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatytų sąlygų, kadangi pripažindamas kaltę jis nebuvo nuoširdus, be to, nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme savo kaltę dėl visų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažino visiškai, tai yra jis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su K. V. tyčia jai vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į veidą ir vieną kartą batu sudavė smūgį į pakaušį. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. V. savanoriškai pripažino visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, davė išsamius parodymus apie nustatytas faktines bylos aplinkybes, savo elgesį vertino kritiškai, gailėjosi taip padaręs, atsiprašė nukentėjusiosios. Tuo tarpu teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad jis stengėsi sušvelninti savo veiksmų pavojingumą, nurodydamas, kad jis pirmą kartą sudavė stengdamasis atremti nukentėjusiosios suduodamą smūgį kirvuku ar kad painiojosi nurodydamas dėl bato, kuriuo sudavė nukentėjusiajai, išorės požymių (pakaustyti metalu), nesudaro pagrindo vertinti jo visiško kaltės pripažinimo nenuoširdžiu. Be to, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad A. V. konflikto su sutuoktine metu pats patyrė tam tikrus galvos ir veido sužalojimus (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jo nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios veiksmų nevertinamos kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, jog A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat nustatyta.Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog A. V. nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų. Nors nustatytos jo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės – baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias nuobaudas už nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinių teisių pažeidimais, ir vieną – už administracinį nusižengimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), tačiau, sprendžiant dėl jo pavojingumo, kartu su paminėtais duomenimis taip pat būtina įvertinti ir kitus duomenis. A. V. neteistas, nors apylinkės teismas nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad apeliantui ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra pareikštas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau, pažymėtina, kad asmens atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas be jo pripažinimo kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (nekaltumo prezumpcija) neleidžia daryti jokių išvadų apie jo polinkį nusikalsti. Šiuo atveju svarbu tai, kad A. V. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, iš karto po veikos padarymo ėmėsi veiksmų pašalinti dėl jo elgesio kilusias pasekmes ir nukentėjusiosios atsiprašė, jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra teigiamai charakterizuojamas. Nukentėjusioji tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad A. V. nėra linkęs smurtauti, alkoholiu nepiktnaudžiauja, rūpinasi šeima. Todėl nuteistojo smurtinio pobūdžio nusikalstami veiksmai prieš sutuoktinę jų tarpusavio konflikto metu vertintini kaip atsitiktiniai (vienkartinio pobūdžio), o ne kaip dėsningas jo sistemingo nusikalstamo elgesio pasireiškimas. Paminėti duomenys, taip pat pozityvus nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo leidžia pagrįstai manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.Byloje pateiktas K. V. ir A. V. 2017 m. spalio 13 d. susitaikymo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji jokių pretenzijų nuteistajam neturi ir civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia, su juo susitaikė ir jam atleido, kas reiškia, kad A. V. atitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Taigi visi šiame apygardos teismo nuosprendyje aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomoms sąlygos atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kuomet asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nenustatyta.Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju sprendimas atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja K. V., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, užtikrins teisingumo interesus. A. V. taip pat skiriama individualiai jo elgesį atitinkanti ir jį koreguojanti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant ją atlikti per 6 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir A. V., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja K. V., ir baudžiamoji byla jam nutraukiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu 327 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti.

A. V. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. V., kad jeigu jis per vienus metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.