Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-05-29 · Administracinė byla Nr. A-502-202-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-29
Bylos Nr.
A-502-202-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevicius (pirm.), Arturas Drigotas, Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
R. K., E. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
Suinteresuotas asmuo
Klaipedos teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A5 – 202/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužes 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo, Arturo Drigoto (pranešejo) ir Edvardo Sinkeviciaus (kolegijos pirmininko),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo pareiškeju R. K. ir E. K. apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 2 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju R. K. ir E. K. skundus atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Klaipedos teritorinei muitinei del žalos, padarytos neteisetais valstybes tarnautoju veiksmais, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Šalies argumentai

Pareiškejos kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma prašydamos priteisti iš Klaipedos teritorines muitines neišmoketa nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. darbo užmokesti. Pareiškejos nurode, kad vadovaujantis Vyriausybes 2002 m. gegužes 20 d. nutarimu Nr. 686 „Del darbo užmokescio skaiciavimo valstybes tarnautojams 2002 metu antra pusmeti“, Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Del valstybes tarnautoju darbo užmokescio apskaiciavimo taisykliu“, Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymo igyvendinimo istatymo l straipsnio 3 dalies nuostata, joms buvo išmoketas ne visas darbo užmokestis, nes, ji apskaiciuojant, buvo taikomas indeksavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu šie teises aktai pripažinti prieštaraujanciais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Patikslintais skundais pareiškejos praše priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Muitines departamento, padaryta turtine žala del neišmoketo atlyginimo dalies už laikotarpi nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. R. K. praše priteisti 6049,09 Lt, E. K. – 5460,67 Lt. Pareiškejos atsisake pirmuju skundu reikalavimu, nurode, kad turtine žala joms padare Klaipedos teritorines muitines tarnautojai, taikydami indeksavimo koeficienta ir neišmokedami visos paskirtos atlyginimo dalies. Pareiškejos, remdamosi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, nurode, kad valdžios institucijos neveike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar tarnautojai privalejo veikti. Pareiškeju teigimu, veiksmai, pagristi Konstitucijai prieštaraujanciomis teises normomis, negali sukelti teisetu pasekmiu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Muitines departamentas praše reikalavimus atmesti, nurode, kad pareiškejoms darbo užmokescio indeksavimo koeficientas buvo taikomas vadovaujantis tuo metu galiojanciomis teises aktu nuostatomis. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas isigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Muitines departamentas pažymejo, kad teritorines muitines viršininkas, išleisdamas isakymus del pareigunu atlyginimu indeksavimo, veike teisetai ir tuo metu galiojusiu teises aktu nepažeide.

Klaipedos teritorine muitine nurode, kad teritorines muitines pareigunu turtine teise buvo pažeista del nepakankamo prievoles moketi Valstybes tarnybos istatyme numatyto dydžio alga vykdymo ir finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybes biudžeto, šiuo atveju butent valstybe turejo užtikrinti atlygi valstybes tarnautojams. Teises aktus, kuriais vadovavosi teritorine muitine, prieme Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybe.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužes 2 d. sprendimu pareiškeju skundus atmete. Teismas nustate, kad muitines pareigunu darbo apmokejimo santykius 2002-2004 metais reglamentavo Valstybes tarnybos istatymas, 2002 m. balandžio 23 d. priimtas šio istatymo igyvendinimo istatymas, Vyriausybes 2002 m. gegužes 20 d. nutarimu Nr. 686 „Del darbo užmokescio skaiciavimo valstybes tarnautojams 2002 metu antra pusmeti“ patvirtintos darbo užmokescio skaiciavimo taisykles ir 2003 m. sausio 17 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 53 patvirtintos Valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykles. Teismas nustate, kad Valstybes tarnautoju darbo užmokescio 2002 metu II pusmeti skaiciavimo taisykles buvo patvirtintos vykstant valstybes tarnybos reformai. Vienas iš šios reformos etapu sietinas su 2002 m. balandžio 23 d. priimtu Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymu, kuriuo iki tol galiojes Valstybes tarnybos istatymas (1999 m. liepos 8 d. redakcija) buvo išdestytas nauja redakcija. Iš šiame istatyme itvirtinto teisinio reguliavimo teismas nustate, kad, reformuojant valstybes tarnyba, be kitu tikslu, buvo siekiama padidinti valstybes tarnautoju darbo užmokesti. Valstybes tarnautojo darbo užmokescio skaiciavimo 2002 metu II pusmeti taisyklese buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kuri tais atvejais, kai valstybes ar savivaldybes institucijai nepakanka paskirtu lešu valstybes tarnautoju darbo užmokesciui moketi, valstybes tarnautojams yra apskaiciuojamas mažesnis darbo užmokestis, negu priklauso pagal istatymus, taikant indeksavimo koeficienta. Valstybes tarnybos istatymo igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 3 dalyje (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nustatytas iš esmes toks pat valstybes tarnautoju darbo užmokescio apskaiciavimo principas. Teismas nustate, kad Vyriausybe, vadovaudamasi Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymo igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 2003 m. sausio 17 d. prieme nutarima Nr. 53, kuriuo patvirtino Valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykles. Šiose taisyklese nustatytas iš esmes toks pats valstybes tarnautoju darbo užmokescio apskaiciavimo principas – taikant indeksavimo koeficienta, kuris taikomas, jeigu nustatytas valstybes tarnautoju darbo užmokesciui lešu poreikis viršys Lietuvos Respublikos valstybes biudžete ir savivaldybiu biudžetuose darbo užmokesciui patvirtintus asignavimus.

Teismas nustate, kad Klaipedos teritorineje muitineje 2002-2004 metais trukstant lešu darbo užmokesciui, muitines viršininko isakymais buvo taikomi skirtingi indeksavimo koeficientai. Teismas nurode, kad Klaipedos teritorines muitines pažyma patvirtina, jog del indeksavimo koeficiento taikymo nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. pareiškejai R. K. neišmoketa 6049,09 Lt, o E. K. – 5460,67 Lt darbo užmokescio.

Teismas nurode, kad 2004 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucines dalies 8, 13 ir 14 punktais mineti teises aktai pripažinti prieštaraujanciais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui.

Teismas nurode, kad istatymu leidyboje galioja istatymu teisetumo prezumpcijos principas – istatymas laikomas atitinkanciu Konstitucija iki tol, kol nebus pareikšta oficiali Konstitucinio Teismo pozicija šiuo klausimu. Tai reiškia, kad istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Taigi teismas konstatavo, kad Klaipedos teritorines muitines viršininkas, 2002-2004 metu laikotarpiu taikydamas valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimui indeksavimo koeficientus, veike teisetai. Teismas pažymejo, kad isakymai del indeksavimo koeficientu taikymo nera panaikinti ar nugincyti teismine tvarka. Konstitucijos 107 straipsnio l dalyje, Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad istatymas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taciau teismas nurode, kad istatyme nenumatyta, jog teises akto pripažinimas prieštaraujanciu Konstitucijai turi teisine galia ir tiems teisiniams santykiams, kurie to teises akto pagrindu atsirado iki akto pripažinimo prieštaraujanciu Konstitucijai, išskyrus Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatas. Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Teismas nurode, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo grindžiamas reikalavimas, isigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o pareiškejoms darbo užmokestis buvo apskaiciuojamas taikant indeksavimo koeficienta iki Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Todel teismas konstatavo, kad Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata gincui netaikytina.

Teismas nurode, kad, pareiškeju nuomone, ginco šalis sieja prievole del žalos atlyginimo, kuria reguliuoja deliktines civilines atsakomybes taisykles. Teismas akcentavo, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsni valstybe privalo atlyginti žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu, jeigu valdžios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti. Teismas konstatavo, kad Klaipedos teritorine muitine pareiškejoms darbo užmokesti mokejo vadovaudamasi galiojusiais teises aktais, todel darbuotoju veiksmai laikytini teisetais ir todel civiline atsakomybe neatsiranda. Teismo teigimu, galimybe išieškoti istatymu leidejo padaryta žala istatymuose nenumatyta. Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 16 straipsnio 2 dali, administraciniu teismu kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo ar Vyriausybes veiklos.

Šalies argumentai

Pareiškejos apeliaciniais skundais prašo Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima, kuriuo ju skundus patenkinti. Apelianciu manymu, teismas byloje taike prieštaraujanti Konstitucijai akta ir tuo pažeide imperatyvias nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalyje. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas reiškia, kad Vyriausybe, viršydama jai Konstitucijos suteiktas galias, apribojo asmenu konstitucines teises. Apelianciu teigimu, byloje yra pakankamai irodymu, kad neteiseti veiksmai sukele turtines pasekmes. Apeliantes nurodo, kad teismas byloje privalejo ivykdyti teisinguma. Teismas, laikydamas teritorines muitines pareigunu veiksmus teisetais, neatsižvelge i tai, kad skunduose buvo nurodyta, jog žala atsirado del neteisetu antikonstituciniu Vyriausybes nutarimu priemimo ir vykdymo. Apeliantes teigia, kad teismas neatsižvelge i esminius skundu pagrindus. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas irodo, kad Vyriausybes nutarimai yra valdžios institucijos neteiseti aktai, o tai, apelianciu teigimu, reiškia, kad byloje yra irodyti visi civilines atsakomybes pagrindai.

Atsiliepimas

Muitines departamentas atsiliepimu i apeliacinius skundus prašo pareiškeju apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti nepakeista Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendima. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužes 13 d. sprendime nurodoma, jog pagal Konstitucijos 107 straipsni, Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai nukreipiama i ateiti. Atsakovo atstovas teigia, kad sprendimai nemoketi pareiškejoms viso priskaityto darbo užmokescio yra ivykdyti ir nebetaikomi nuo 2004 m. birželio 30 d., todel pareiškeju reikalavimai, paremti Konstitucinio Teismo nutarimu, nepagristi. Tokia praktika suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2003 m. birželio 27 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A5-264/2003. Atsakovo atstovas kartoja, kad valstybes tarnautoju veiksmai taikant indeksavimo koeficienta yra teiseti ir todel negali atsirasti valstybes civiline atsakomybe pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsni.

I apeliacines instancijos teismo posedi bylos šalys, ju atstovai neatvyko, remiantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 137 straipsnio 4 dalimi, byla nagrinejama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Pareiškejos skundais praše priteisti neišmoketa del indeksavimo koeficientu taikymo darbo užmokesti iš Klaipedos teritorines muitines, o patikslintais skundais praše priteisti žala, padaryta darbo užmokescio neišmokejimu, iš Lietuvos valstybes.

Pareiškejos pirmosios instancijos teismui pareiške, kad atsisako nuo pradiniu skundu reikalavimu del darbo užmokescio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas šios atsisakymus prieme, byla šioje dalyje nutrauke ir toliau nagrinejo tik pareiškeju patikslintus skundus atsakovui Lietuvos valstybei.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikes papildomu procesiniu veiksmu, negalejo priimti minetu atsisakymu nuo pradiniu skundu ir šioje dalyje nutraukti bylos, o butent.

Administracinio teismo vaidmuo administraciniu bylu teisenoje yra aktyvus, tai matyti iš ivairiu Administraciniu bylu teisenos istatymo nuostatu, o taip pat ir iš nuostatu, itvirtintu Administraciniu bylu teisenos istatymo 54 straipsnyje, pagal kurias administracinis teismas savo iniciatyva privalo ivertinti, ar skundo reikalavimas nukreiptas tinkamam atsakovui.

Nagrinejamoje situacijoje aktyvus administracinio teismo vaidmuo turejo reikšti tai, kad turejo buti ivertinta, jog tiek pradiniais skundais, tiek patikslintais skundais pareiškejos praše priteisti iš esmes viena ir ta pacia suma – neišmoketa del indeksavimo koeficientu taikymo darbo užmokesti, tik ši suma skirtingai teisiškai kvalifikuota: vienu atveju kaip neišmoketas darbo užmokestis, o kitu atveju – kaip valstybes instituciju padaryta turtine žala. Tokia skirtinga tos pacios sumos teisine kvalifikacija leme ir skirtingus atsakovus pagal pareiškeju pradinius skundus ir patikslintus skundus. Administracinio teismo aktyvus vaidmuo procese turejo lemti tai, kad turejo buti atsižvelgta i faktinius skundu pagrindus, kitaip tariant i keliamo ginco esme. Ivertinus keliamo ginco esme akivaizdu, kad gincui pirmiausia taikytinos teises normos, reglamentuojancios pareigunu darbo užmokesti. Pagal šias teises normas tinkamas atsakovas yra darbdavys, šiuo atveju Klaipedos teritorine muitine.

Administracinis teismas, budamas pakankamai aktyvus, ivertines visas minetas aplinkybes, apibudinancias keliamo ginco esme, prieš priimdamas pareiškeju atsisakymus nuo reikalavimo Klaipedos teritorinei muitinei, pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 54 straipsnio normas pareiškeju sutikimu pirmiausia turejo spresti del tinkamo pagal ginco faktini pagrinda atsakovo. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakymus nuo skundu prieme ir byla šioje dalyje nutrauke to nepadares, darytina išvada, kad teismas šioje procesineje situacijoje nebuvo pakankamai aktyvus.

Kadangi byloje nebuvo išsprestas tinkamo atsakovo klausimas, byla galejo buti neteisingai išnagrineta. Todel apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Pareiškeju R. K. ir E. K. apeliacinius skundus iš dalies patenkinti.

Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 2 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisejai Anatolijus BaranovasArturas DrigotasEdvardas Sinkevicius