Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis 2016-04-05 apie 08.20 val., Vilniuje, Rodūnios kel./Dariaus ir Girėno g., vairavo lengvąjį keturratį motociklą BRP Renagade, vin. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės, suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, vairuotas keturratis motociklas neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Protokole nurodoma, jog šiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje bei 123 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. M. nurodė, kad šiuo metu jau turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, eismo įvykio metu jo vairuotojo pažymėjimas buvo pasibaigę, dėl padarytų pažeidimų gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio paaiškinimo matyti, kad E. M. kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pripažino pilnai, gailėjosi. Iš į bylą pateiktos pažymos apie asmens baustumą yra matyti, jog E. M. 2010-03-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta 1000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui (nuo 2010-03-15 iki 2010-04-14). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog E. M. neįvykdė ATPK 330 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tačiau įvykio vietoje pats E. M. nurodė, kad jis nežinojo, jog turi atlikti kokius nors papildomus veiksmus, siekdamas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, kadangi vairuotojo pažymėjimą jam tiesiog grąžino Šiaulių rajono apylinkės teismas, kai baigėsi nustatytas 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas. Be to, iš byloje esančios vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad E. M. įvykio metu turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo galiojimas buvo pasibaigęs 2016-02-27.

Taigi, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, jog E. M. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 2010-03-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimu, pats pažeidėjas įvykio vietoje nurodė, kad praėjus specialiosios teisės atėmimo terminui vairuotojo pažymėjimas jam tiesiog buvo grąžintas, niekas nenurodė, kad jis turėtų atlikti papildomus veiksmus, siekdamas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą. Policijos tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog E. M. neįvykdė sąlygų, numatytų ATPK 330 straipsnyje. ATPK 330 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Teismas atkreipia dėmesį, jog E. M. 2010-03-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimu specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam nei vienerių metų terminui, t. y. 1 mėnesiui, todėl vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, skirtingai nei savo tarnybiniuose pranešimuose nurodo policijos pareigūnai, E. M. nekilo pareiga įvykdyti jokių papildomų sąlygų. Tačiau, kartu pažymėtina ir tai, jog teisės vairuoti transporto priemonės susigrąžinimo tvarką nustato ne tik minėtas ATPK straipsnis, bet ir Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei 2009-07- 29 Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418, kuriame nurodyta tvarka, kuria valstybės institucijos privalo vadovautis, kai asmeniui yra atimta teisė vairuoti. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (nurodoma įstatymo redakcija, galiojusi E. M. pažeidimo padarymo metu) 2 straipsnio 33 punktas įtvirtino, jog papildomas vairuotojų mokymas – mokymas nustatyta tvarka, organizuojamas ir vykdomas tik praktinio mokymo centruose pradedantiesiems vairuotojams, C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojams, motorinių transporto priemonių vairuotojams, nuolat pažeidžiantiems KET reikalavimus ir už tai nubaustiems administracine tvarka, įkaitant specialiosios teisės vairuoti atėmimą. Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Minėti teisės aktai nustato pareigas ne tik asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, bet ir valstybės institucijoms, kurios sprendžia klausimą dėl teisės vairuoti atėmimo bei dėl teisės vairuoti patvirtinančių dokumentų grąžinimo asmeniui. Iš bylos medžiagos, kaip jau minėta, matyti, jog E. M. pažeidimo padarymo metu turėjo dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemones, nors minėto dokumento galiojimas ir buvo pasibaigęs prieš beveik du mėnesius. Iš teismui pateiktos pažymos apie asmens baustumą matyti, jog nuo 2010-03-14 E. M. ne sykį buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nei karto jam nebuvo inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, kas iš esmės rodo, jog netgi kompetentingos valstybės institucijos (pareigūnai) nežinojo, jog E. M. neturi teisės vairuoti, o tuo pačiu neinformavo paties E. M. apie tai. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį atsiranda, kai yra asmens kaltė (ATPK 10 straipsnis), o nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato ir žinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl teismas daro išvadą, jog E. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje sudėties, jo veiksmai perkvalifikuotini į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį (kadangi transporto priemonės vairavimo metu turėjo negaliojantį vairuotojo pažymėjimą). Teismas pažymi, jog valstybės institucijų veiksmai, atlikti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, negali apsunkinti asmens padėties ir būti pagrindu jį patraukti administracinėn atsakomybėn.

E. M. savo kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, neginčijo, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Jo kaltė dėl minėto pažeidimo taip pat įrodyta ir byloje esančia rašytine medžiaga.

E. M. kaltę dėl padarytų pažeidimų (dėl to, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei tai, kad transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka) pripažino, gailėjosi, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (ne sykį praeityje baustas už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų), pažeidimų padarymo aplinkybes, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, jog E. M. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje, skirtinos baudos, įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus, sankcijų ribose.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 123 str., 124¹ str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, paskirti 8 Eur (aštuonių eurų) baudą.

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, paskirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. M. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16056671049 arba administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.