Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarimas tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi pagal šios teisės normos konstrukciją, teismas gali lygtinai paleisti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema. Taip pat lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtina pažymėti, kad abiem atvejais, t. y. tiek esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tiek rizikai esant vidutinei ar aukštai, tačiau nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įstatymų leidėjas teismui paliko diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, gali būti paleistas lygtinai. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

BVK 52 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Nuteistųjų resocializacijos tikslai: užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją; mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. G., teistas 2019 m. gruodžio 9 d. Canterbury karūnos teismo už narkotikų medžiagų įvežimą, importo draudimų nepaisymą numatytą 1971 m. piktnaudžiavimo narkotikais įstatymo 3 (1) dalyje, pažeidžiant 1989 m. muitų ir akcizų valdymo įstatymo 170 (2) dalį - galutinė bausmė 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 2022 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintas Jungtinės Karalystės Canterbury karūnos teismo 2019 m .gruodžio 9 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalimi ir paskirta galutinė bausmė 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 1 mėnesis 22 dienos.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bylos duomenimis, nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką buvo tris kartus tikrinta ir visus kartus nustatyta maža rizika. Nuteistasis ankščiau neteistas.

Nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje skatintas 1 kartą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose resocializacijos programose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Nuteistasis šiuo metu dirba, mokosi, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nustatyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys apsauginiai veiksniai: gyvenimą sąlygos; galimybė įsidarbinti; ryšiai. Pažymėtina, jog nuteistajam nustatytas kriminogeninės rizikos veiksnys yra vienas – mąstymas ir elgesys, kurį kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis valdo. Aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, mokosi, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Pažymėtina jog taikant lygtinio paleidimo institutą asmuo yra ne atleidžiamas nuo paskirtos bausmės. Paleidus asmenį lygtinai jam bus taikoma probacija ir jos metu asmuo turės galimybę mažinti nustatytus kriminogeninės rizikos veiksnius.

Bylos duomenimis, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu ši aplinkybės pati savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra tinkamas. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys apsauginiai veiksniai ir nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo nuteistojo tinkamą požiūrį į paskirtą bausmę ir jos tikslus, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis paleistas lygtinai gebės gyventi laikydamasis įstatymų reikalavimų ir nedarydamas naujų nusikalstamų veikų.

Teismas pažymi, nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti 2023 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-9536 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam G. G..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.