Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2000 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 5, 8, 12 punktus, 272 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 234¹ straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsnio 5 dalimi, ši bausmė subendrinta su 1993 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su turto konfiskavimu, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. sausio 26 d.

6. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs dvidešimt šešis metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. sausio 26 d. Vis dėlto, vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, ir nagrinėjamu atveju atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad V. B. padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

8. Teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam V. B. 2016 m. spalio 20 d. buvo sudarytas individualus Socialinės reabilitacijos planas, kuris 2022 m. rugsėjo 28 d. koreguotas (duomenys neskelbtini) kalėjime. Plane nustatytas priemones (tęsti darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, kreiptis į resocializacijos psichologus dėl konsultacijos ir tikslinių priemonių nustatymo, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką) V. B. vykdo, t. y. nuo 2010 m. spalio 26 d. iki pat atvykimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gamybos ceche, nuo 2019 m. gruodžio 30 d. įdarbintas į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gamybos cecho darbininko pareigas, kuriose dirba iki šiol. Šiuo metu nuteistojo požiūris į darbą į darbą yra teigiamas, yra motyvuotas dirbti, už pavyzdingą darbą nekartą buvo skatintas. Nuteistojo teigimu, įkalinimo įstaigoje dirba apie 15 metų. Bausmės atlikimo laikotarpiu stebima nuteistojo motyvacija realizuoti save priimtinais būdais ir priemonėmis. Laisvu nuo darbo metu jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, groja gitara. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 23 d. dalyvavo dvidešimt septyniose pozityvaus užimtumo veikloje. Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. vasario 11 d. baigė užsiėmimų kursą „Elgesio keitimo terapija“, dalyvavo palaikomojoje individualioje konsultacijoje, kurioje buvo aptartos jo emocijos bei elgesys. Dar iki bausmės atlikimo įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, vidurinį išsilavinimą. 2021 m. vasario 23 d. raštas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka jį įdarbinti (Asmens bylos 2 dalies, 2 tomo, 220 lapas). Finansinių įsipareigojimų neturi, juos yra atlyginęs. 2024 m. vasario 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais telefonu, laiškais, per trumpalaikius pasimatymus su broliu, buvusia sutuoktine, sūnumi, tačiau pastarojo paskutiniuoju metu nematė, nes jis atlieka bausmę kitame sektoriuje.

9. Teisėjų kolegija palankiai vertina išdėstytus duomenis, sprendžia, kad nurodytos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.

10. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASys atlikti nuo 2019 metų. Pirmojo vertinimo 2019 m. liepos 5 d. metu nustatyta rizika buvo įvertinta 91 balu, 2019 m. lapkričio 21 d. – 82 balais, 2020 m. rugsėjo 16 d. – 74 balais, 2021 m. gegužės 25 d. – 67 balais, 2022 m. rugsėjo 28 d. – 54 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu V. B. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Iš asmens byloje esančios 2024 m. vasario 27 d. Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos dokumento matyti, kad nustatyta vidutinė rizika, atitinkanti 53 balus iš galimų 168 balų. Svarbu tai, kad ankstesniojo vertinimo metu, t. y. 2022 m. rugsėjo 28 d. nuteistajam buvo nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 54 balai. Taigi, nors nuteistasis vertinant jam atliktus rizikos vertinimus nuo 2019 metų, dėjo pastangas šiai rizikai sumažinti ir buvo nustatytas nuoseklus šios rizikos mažėjimas, tačiau tarp paskutinių atliktų šios rizikos vertinimų, tai yra per beveik pusantrų metų nustatytas minimalus rizikos pokytis (sumažėjo tik vienu balu). Sumažėjus rizikos balams ir artėjant link žemos rizikos, natūralu, kad didesnis balų šuolis pasiekiamas sunkiau, tačiau užfiksuotas vieno balo mažėjimas per nustatytą laikotarpį nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad nors nemažą dalį, tai yra 20 balų, kriminogeninių veiksnių vertinime sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai, t. y. informacija apie teisės pažeidimus, tačiau didžiąją dalį, t. y. 33 balus sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Dinaminius veiksnius sudaro – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (2 balai), ryšiai (2 balai), gyvenimo stilius ir draugai (15 balų), emocinė gerovė (1 balas), mąstymas ir elgesys (10 balų), nuostatos (1 balas). Nurodyti dinaminiai kriminogeniniai rodikliai priklauso nuo nuteistojo pastangų atliekant bausmę, jie vis dar turi būti mažinami paties nuteistojo pastangomis.

11. Vertinant Socialinio tyrimo išvados duomenis ir dinaminius kriminogeninius veiksnius aptartini dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi koreguoti savo pastangomis. Vertinant išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, bei lėšų tvarkymą ir pajamas matyti, kad būdamas laisvėje oficialios darbinės patirties neturėjo, įgijo spec. vidurinį išsilavinimą, bei (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Oficialiais duomenimis stokojo darbinės patirties ilgai išlaikant darbo santykius. Nusikaltimai buvo daromi siekiant finansinės naudos, tai buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Pastovių pajamų neturėjimas tiesiogiai siejosi su nusikalstamo elgesio raiška, kaip kriminogeninis poreikis. Bausmės atlikimo vietoje dirba, motyvuotas dirbti. Tai rodo, kad nuteistasis pakeitė požiūrį į darbą. Vis dėlto, teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pažyma apie galimybę įsidarbinti yra 2021 m. vasario 23 d. sprendžia, jog šie duomenys nepatvirtina, kad įmonė praėjus daugiau nei trims metams po sutikimo įdarbinti asmenį, jis realiai būtų įdarbintas. Juo labiau, kaip matyti nuteistasis neketina dirbti šio darbo, teigia, paleidimo atveju vyktų gyventi pas brolį į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

12. Vertinant kriminogeninius veiksnius – ryšius ir gyvenimo stilių ir draugus matyti, kad socialinius ryšius nuteistasis palaiko su artimaisiais telefonu, laiškais per trumpalaikius pasimatymus su sūnumi (pastaruoju metu jis bausmę atlieka kitame sektoriuje, nesimato), brolis aplanko. Nusikaltimus nuteistasis darė bendrininkų grupėje. Vertinimo metu teigė, kad su kitais nuteistaisiais palaiko tik formalius santykius, stengiasi atsiriboti nuo destruktyvių asmenų. Stebimi teigiami pokyčiai gyvenimo stiliaus ir draugų srityje. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad gyvenimo stiliaus pokytis struktūruotoje aplinkoje negali būti vertintinas kaip apsauginis veiksnys pakartotiniai nusikalstamo elgesio prevencijai laisvėje, nes atsižvelgiant į asmens įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo pobūdį ir motyvus, asmeniui aktualūs kriminogeniniai poreikiai laisvėje, gali tapti pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos prognostiniu rodikliu. Analizuojant nustatytą kriminogeninį veiksnį – mąstymas ir elgesys sprendžiama, kad jis vis dar aktualus, kadangi nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Asmuo kalba apie ateities planus ir tikslus, tačiau jiems dar trūksta konkretumo. Socialines situacijas jis vertina gana teisingai, atrodo dėmesingas ir atidus, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Tuo tarpu apsauginių kriminogeninių veiksnių nenustatyta.

13. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bausmės pakeitimo, atsižvelgia į nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, aplinkybes bei ankstesnius asmens teistumus. V. B. bausmę atlieka už tai, kad jis, veikdamas grupėje su dar trimis asmenimis, įsilaužė į nukentėjusiųjų gyvenamąsias patalpas, siekdami pasisavinti nukentėjusiesiems priklausantį turtą panaudojant fizinį smurtą, bendrais veiksmais sukeldami sveikatos sutrikimus, plėšimo būdu užvaldė svetima turtą bei nužudė 6 asmenis. Žmogžudystės įvykdytos itin žiauriai, mušant ir kitaip žalojant nukentėjusiuosius. Anksčiau taip pat buvo teistas ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje už vagystę. Nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti nuo 25 metų amžiaus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas 1994 m. vasario 21 d., tačiau tai neatgrasė nuo nusikalstamų veikų padarymo už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Šios aplinkybės atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos įvertinamos kitų aukščiau aptartų duomenų kontekste.

14. Sprendžiant apie nuteistojo elgesio pokyčius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis per visą bausmės vykdymo laikotarpį buvo skatintas 20 kartų, paskutinį kartą 2024 m. sausio 24d. už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio veikloje, tačiau taip pat per šį laikotarpį jis 7 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimus, paskutinė nuobauda skirta 2019 m. birželio 7 d. – papeikimas dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų charakterizuojančių jo elgesį bausmės atlikimo metu matyti, kad teigiami jo elgesio pokyčiai stebimi paskutinius ketverius metus. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis įkalinimo įstaigoje yra jau 26 metus, esminiai teigiami jo elgesio pokyčiai fiksuojami dar per trumpą laiką, todėl teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi ir nustatytą minimalų nusikalstamos rizikos pokytį per pusantrų metų tarp atliktų vertinimų.

15. Nuteistojo V. B. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai V. B. apibūdinančių aplinkybių šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Juo labiau, kai ir teikime nurodoma, kad nuteistojo keliamos didelės žalos rizikos lygis visuomenėje nors ir nusikaltimas padarytas 1995 m., yra vidutinis.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.