Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-8504-587/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-27
Bylos Nr.
2-8504-587/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-05223-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Atsakovas
O. Š.
Ieškovas
E. S.
Trečiasis asmuo
VĮ „Registrų centras“
Advokatai
Karina Račkauskienė, Saulius Dambrauskas
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8504-587/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05223-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1, 30.10; 116.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.Lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Sauliui Dambrauskui, N. R., atsakovei O. Š., jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, nedalyvaujant ieškovei E. S., trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei O. Š., trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl teisės įregistruoti palėpę be atsakovės sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jos teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre dviejų butų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančią palėpės patalpą, kaip bendro naudojimo patalpą, be atsakovės sutikimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovai ieškinyje nurodė bei posėdyje paaiškino, kad ieškovei E. S. nuosavybės teise priklauso dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos šifrais: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, t.y. pirmas gyvenamojo namo aukštas, ½ rūsio patalpų nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtų šifrais: R-l (7,88 m²) ir R-2 (32,85 m²), taip pat šio nuosavybės teisės objekto priklausiniai – garažai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini). Atsakovei O. Š. nuosavybės teise priklauso Gyvenamojo namo patalpos nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos šifrais: 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, t.y. antras gyvenamojo namo aukštas. Taip pat ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis – po ½ priklauso bendro naudojimo patalpa nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėta šifru 1-1 (4,42 m²), esanti gyvenamojo namo pirmame aukšte. 1992 m. atlikus gyvenamojo namo antrojo aukšto rekonstrukciją, atsirado bendro naudojimo patalpa – palėpė (41,75 kv. m.). Tarp šalių yra kilęs konfliktas, seserys nesutaria, nuolat konfliktuoja. Atsakovė piktybiškai aktyviais veiksmais trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiu turtu – žiemą palieka atidarytas rūsio duris, siekdama šaldyti tiek rūsio patalpas, tiek ieškovei priklausančias pirmojo aukšto patalpas, necenzūriniais žodžiais kolioja ieškovės bute teisėtai gyvenančius gyventojus, nuolat reiškia nepagrįstas pretenzijas policijai ir pan. Be to, atsakovė atsisako Nekilnojamojo turto registre įregistruoti gyvenamojo namo palėpę, o tai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė, kaip gyvenamojo namo bendraturtė, siekia nustatyti naudojimosi tvarką atitinkamomis bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovei priklausančiomis gyvenamojo namo dalimis. Tačiau naudojimosi tvarkos Gyvenamojo namo patalpomis nustatymas yra negalimas tol, kol nėra nustatytos ir įstatymų nustatyta tvarka įteisintos ieškovei ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise priklausančios patalpos gyvenamajame name. Ieškovė kvietė atsakovę atvykti pas notarą suderinti projektą, prašė sutikimo, tačiau vien tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą, jau rodo, kad tarp šalių yra ginčas ir nesutikimas.

Atsiliepimas

Atsakovė O. Š. atsiliepime nurodė kad sutikimą įregistruoti palėpę ji būtų davusi, jeigu ieškovė būtų jo prašiusi pas atsakovę, kadangi neišnaudota ikiteisminė tvarka prašo atsiliepime ieškinį atmesti. Teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškinio reikalavimu ji sutinka, tačiau niekas į ją dėl sutikimo nesikreipė, o sutikimą ji būtų davusi. Ieškovė į palėpę gali patekti tik per atsakovės patalpas. Atsakovė geranoriškai įleido ieškovės matininkę atlikti kadastrinius matavimus, o šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktas kadastrinių matavimų planas. Todėl ieškinio argumentai, kad atsakovė atsisakė duoti sutikimą tokių matavimų įregistravimui, akivaizdžiai yra neteisingi. Nesutinka atlyginti ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidas ir prašo iš ieškovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškinys nepagrįstas, ieškovė į teismą kreipėsi neišnaudodama galimybių ginčą išspręsti neteisminiu keliu, ji su ieškinio reikalavimu sutinka.

Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu (b.l. 89), atsiliepimu prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (b.l. 39-40). Byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Nustatyta, kad ieškovei E. S. nuosavybės teise priklauso dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos šifrais: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, t.y. pirmas gyvenamojo namo aukštas, ½ rūsio patalpų nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtų šifrais: R-l (7,88 m²) ir R-2 (32,85 m²), taip pat šio nuosavybės teisės objekto priklausiniai – garažai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8). Atsakovei O. Š. nuosavybės teise priklauso Gyvenamojo namo patalpos nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos šifrais: 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, t.y. antras gyvenamojo namo aukštas (b.l. 9). Ieškovė prašo pripažinti jos teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre dviejų butų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančią palėpės patalpą, kaip bendro naudojimo patalpą, be atsakovės sutikimo (b.l. 3-5).

Neginčytina, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Atsakovė sutinka su ieškovės reikalavimu dėl palėpės įregistravimo, nors nesutinka pasirašyti ieškovės pateiktos taikos sutarties, kadangi ginčas kyla dėl bylinėjimosi išlaidų (b.l. 97, 110). Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas, ieškovei E. S. pripažintina teisė įregistruoti nekilnojamojo turto registre dviejų butų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančią palėpės patalpą, kaip bendro naudojimo patalpą, be atsakovės sutikimo (LR CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta bendroji norma, reglamentuojanti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 94 str. 1-2 d. numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

Vadovaujantis šiomis paminėtomis civilinio proceso kodekso normomis bei visuotinai įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos ir šalys paliktinos prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 3, 93, 94 str.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2012-04-18 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl teisės įregistruoti palėpę be atsakovės sutikimo (b.l. 3). 2012-05-04 teisme buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji nurodė, kad sutikimą įregistruoti palėpę ji būtų davusi, jeigu ieškovė būtų jo prašiusi pas atsakovę, kadangi neišnaudota ikiteisminė tvarka prašo atsiliepime ieškinį atmesti (b.l. 28). Teismo posėdyje atsakovė teigė, jog su ieškiniu sutinka, taikos sutarties nesutiko pasirašyti, kadangi nesutinka mokėti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir prašo iš ieškovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra kilę ir nagrinėjami ir kiti ginčai – dėl savavalinės statybos įteisinimo, naudojimosi žemės sklypu nustatymo, naudojimosi patalpomis nustatymo (b.l. 76). Ieškovė nurodė, kad iki ieškinio pateikimo teismui, kvietė atsakovę atvykti pas notarą, pasirašyti parengtą projektą, tačiau iš pateikto kvietimo (b.l. 102) matyti, kad atsakovė į notarų biurą buvo kviečiama siekiant įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją ir tai nėra šios bylos dalykas.

Ieškovės atstovas parengė taikos sutarties projektą, tačiau atsakovė jo nepasirašė (b.l. 97).

LR CPK 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Tuo atveju, jeigu į teismą asmuo kreipėsi nerūpestingai ar neapdairiai, pažeisdamas tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygas, jis tampa atsakingas už kito asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia išvada darytina taikant įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogiją), CPK 93 str. 1 d. ir 94 str. 1 d. nuostatas, kadangi CPK nereglamentuoja nagrinėjamo bylinėjimosi išlaidą paskirstymo šalims klausimo, kai egzistuoja nurodytos bylos aplinkybės (CPK 3 str. 6 d.). Toks teisės aiškinimas atitinka ir priežasties teoriją, pagal kurią paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalies elgesys, t.y. turi būti įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, įvertinant, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimo ginčijimą iki jam kreipiantis į teismą.

Teismas sprendžia, kad siekiant sąžiningai naudotis savo teisėmis, ieškovė galėjo kreiptis į atsakovę su konkrečiu prašymu – duoti leidimą palėpei įregistruoti, o atsakovė, gavusi ieškinį ir su juo sutikdama, galėjo be advokato pagalbos teismui pateikti atsiliepimą, tiesiog nurodant, kad ji su juo sutinka arba nueiti pas atsakovę ir duoti tą sutikimą raštu, ko pasekoje nebūtų reikėję bylos nagrinėti teisme. Kadangi kaip matyti iš šalių paaiškinimų, kitų užvestų bylų, šalys ištisai konfliktuoja, darytina išvada, kad tokia yra abiejų šalių valia – bendrauti teismų bei civilinių bylų pagalba ir iš principo bei ambicijų tą daryti samdant advokatus, kad nereikėtų tiesiogiai bendrauti, tuo patiriant išlaidas. Teismas laiko, kad tai yra šalių pasirinkimas ir valia dėl tokio tarpusavio bendravimo, tačiau atitinkamai vertintini ir prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl abiejų šalių kaltės, tiek ieškovė, kreipdamasi tiesiogiai į teismą dėl sutikimo gavimo, nepaprašiusi to (sukonkretindama reikalavimą raštu) be teismo pagalbos, tiek atsakovė, neprieštaraudama ieškinio reikalavimui iš esmės dėl sutikimo davimo, tačiau kreipusis į advokatą dėl teisinės pagalbos, ko pasekoje buvo rašytas sudėtingas atsiliepimas, be to atsivesdama advokatą atstovauti posėdyje , kad pasakytų tik tai, kad su ieškinio reikalavimu dėl palėpės įregistravimo sutinka, veikė savo rizika, todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis bei teisinės pagalbos išlaidos) nepaskirstytinos ir nei vienai šaliai iš kitos šalies nepriteistinos (CPK 3 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei yra mažesnės, nei 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistinų iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str. , 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Pripažinti ieškovės E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre dviejų butų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančią palėpės patalpą, kaip bendro naudojimo patalpą, be atsakovės O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Žemaitienė