Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. K. (B. K.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-611-1003/2016 pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. G., O. G., S. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas B. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktą į negyvenamąją patalpą – 18.68 kv. m. garažo boksą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) V. G. nuosavybės teise įsigijo negyvenamąją patalpą – 18.68 kv. m. garažo boksą (duomenys neskelbtini). V. G. savo garažo boksą pardavė S. P.. Neįforminęs nuosavybės dokumentų, S. P. garažo boksą už 3500 rublių pardavė pareiškėjui, pasirašant raštelį. Pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įforminta, pareiškėjas B. K. nuo 1979 m. moka visus mokesčius už garažą, nuo tada iki dabar valdo garažą kaip savo. Kadangi neatliko būtinų veiksmų nuosavybei įteisinti, mano turintis teisę nuosavybę įgyti pagal įgyjamąją senatį.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas minėto nekilnojamojo turto – garažo nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas. Suinteresuoti asmenys V. G., O. G. ir S. P. atsiliepimų į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo B. K. pareiškimą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjas garažą – boksą (duomenys neskelbtini) valdo ir juo naudojasi kaip savu nuo 1979 m. nekilnojamąjį daiktą priėmė naudojimui nesinaudodamas prievarta ar apgaule, statinį valdo nepertraukiamai, sąžiningai ir atvirai, valdo ir juo naudojasi kaip savo, tačiau tam, kad pareiškėjas įgytų nuosavybės teisę į aptariamą nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, trūksta vienos būtinos sąlygos, t. y. garažas turi savininką, viešame registre yra įregistruotas V. G. vardu, kuriam mirus, įpėdiniai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo.

Teismas informavo pareiškėją, kad jis pasirinko netinkamą nuosavybės teisės į garažą įgijimo būdą, jis turėtų abipusiu susitarimu su mirusio garažo savininko įpėdiniais spręsti nuosavybės teisės į garažą įgijimo klausimą ar kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Pareiškėjas B. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1 Byloje yra nustatytos visos sąlygos suteikiančios teisę pareiškėjui įgyti ginčo butą pagal įgyjamąją senatį.

6.2. Teismas pareiškimą atmetė nurodęs, kad garažas turi savininką, tačiau V. G., kurio vardu garažas yra įregistruotas viešame registre, nėra garažo savininkas: 1978 metais jis garažą pardavė S. P., be to, V. G. įpėdiniai į šį garažą nepretenduoja, jiems išduotuose paveldėjimo teisės liudijimuose garažo boksas neįrašytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į kito asmens (ne valdytojo) vardu viešame registre registruotą nekilnojamąjį turtą.Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs dėl Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamąją senatį – aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, apibendrindama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, nurodė tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taikė nurodytą draudimą, kadangi byloje nustatyta, jog duomenimis negyvenamoji patalpa – garažo boksas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas V. G. vardu, ir, savininkui V. G. mirus, įpėdiniai kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad nors garažas viešame registre yra registruotas V. G. vardu, tačiau V. G. nėra šio garažo savininkas; teigia, kad V. G. metais šį garažą pardavė S. P. ir mirusiojo V. G. įpėdiniai į šį turtą nepretenduoja.

Teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad garažo boksas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas V. G. vardu. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kauno rajono notaro biuras nurodo, kad mirusio V. G. palikimui priimti pareiškimus pateikė mirusiojo sutuoktinė O. G. ir sūnus V. G.. Nors apeliantas savo skunde teigia, kad įpėdiniams išduotuose paveldėjimo teisės liudijimuose garažo boksas neįrašytas, tačiau minėtame rašte notarų biuras nurodo, kad paveldėjimo byla nebaigta. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 str. 1, 3 dalys), užkerta kelią įgyti tokius daiktus nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą ir pagrįstai šiuo pagrindu atmetė pareiškėjo reikalavimus, kiti apeliacinio skundo argumentai netenka teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.