- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- TS-48-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09997-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- V. T.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis V. T. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodė, jog akivaizdu, jog lygtinio paleidimo komisija svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, komisija nurodė tik vieną argumentą, kad nuteistasis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nedengė finansinių įsiskolinimų iš pataisos įstaigoje gaunamo atlyginimo, šis argumentas formalus ir dirbtinai pritemtas bei visiškai nelogiškas. Socialinės reabilitacijos plane nėra nurodyta iš kokių konkrečiai lėšų turi dengti įsiskolinimą, svarbu vykdyti įpareigojimą ir dengti finansinius įsiskolinimus, nuteistasis dengia įsiskolinimus iš trečiųjų asmenų sąskaitos, todėl komisijos nutarime nurodyta informacija neatitinka faktinių aplinkybių. Antra, nuteistasis neturi teisės savarankiškai atlikti finansinių operacijų, tiek nuteistojo gaunamas atlyginimas, tiek trečiųjų asmenų siunčiami nuteistajam pinigai pakliūna į tą pačią sąskaitą ir iš jos vykdomus atskaitymus vykdo Pravieniškių pataisos namu - atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus turto valdymo skyrius. Trečia, Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus turto valdymo skyriaus pažymoje 2022 m. sausio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma jog yra išskaičiuota 102,00 Eur suma pagal teismo pateiktus vykdomuosius dokumentus, vadinasi finansiniai įsiskolinimai yra dengiami ir šiuo atveju lėšų šaltinis lemiamos reikšmės neturi. Ketvirta, nuteistasis vykdo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos priemones, neturi galiojančių nuobaudų, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, todėl teiginys, kad nuteistasis nevykdo reabilitacijos plane numatytų priemonių yra neteisingas. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus Komisijos 2022 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra nepagrįstas, netinkamai argumentuotas, pažeidžiantis baudžiamojo proceso ir kitų teisės aktų reikalavimus ir savo esme yra tik formalus biurokratinis veiksmas, nenagrinėjant reikalo iš esmės. Nutarime yra manipuliuojama duomenimis neva nuteistasis dalyvauja muštynėse, išėjęs į laisvę planuoja išvykti į užsienį, nuteistojo tikslai nėra susiję su poreikiu keisti savo mąstymą, taip pat yra pateikiama realybės neatitinkanti informacija apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus bei šeimyninę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2022 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą motyvuojant tuo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, laikosi įstaigos taisyklių, skatintas vieną kartą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nurodoma, kad nuteistasis suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines pasekmes. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau jam ne visada pavyko sėkmingai identifikuoti problemas, numatyti pasekmes. Pažeidėjas nurodo, kad kartais tenka dalyvauti muštynėse, taip pat nuteistojo ankstesniame elgesyje ir gyvenimo stiliuje yra fiksuojama pasyvaus elgesio apraiškų.
V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi, subendrinta bausmė – galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo.
2021 m. gegužės 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi į 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį įskaitytas suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 3 d., galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo.
2016 m. sausio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo.
2016 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamojo poveikio priemonė subendrinta su 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams.
2016 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio dalis, kuria pritaikytas BK 75 straipsnis.
2017 m. balandžio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 60 parų arešto, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrinta su 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2017 m. birželio 6. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo pakeisti 2016 m. rugsėjo 1 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiai ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, byla buvo nutraukta. Nuteistas pagal 178 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, subendrinta su 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2017 m. birželio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta 2017 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.
2017 m. spalio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paleistas 2017 m. spalio 24 d.
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 11 mėnesių 5 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. vasario 17 d.).
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2022 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2022 m. vasario 17 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. vasario 18 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis bausmę nuo 2021 m. spalio 27 d., atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau kartą svarstytas drausmine tvarka, nuobauda neskirta. Nors nuobauda neskirta, tačiau konstatuota, jog nuteistasis nesilaikė įstaigoje numatytos tvarkos, o tai rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia V. T. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nestabili darbo patirtis; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumu; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; motyvacijos keisti nusikalstamą elgesį stoka. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, nuteistasis laisvėje finansinio stabilumo neturėjo, turimus įsiskolinimus nedengė iš artimųjų teikiamos finansinės pagalbos, jam yra būdingi finansiniai sunkumai dėl turimų įsiskolinimų bei ankstesnių teisminių ieškinių, ankstesni nuteistojo santykiai pasižymėjo problematiškumu, nuteistasis teistas už smurtavimą prieš buvusią sugyventinę. Nuteistasis turi socialinio atsakingumo bei struktūros gyvenime stoką, turi sukaupęs didelę teisės pažeidimų istorija, du kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas prieš tai ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei būdamas neseniai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos taikant lygtinį paleidimą, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, turi psichologinių problemų, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo pastangų gyventi dorai, kaltinamasis nusikalsta sistemingai ir tai rodo didesnį šio asmens pavojingumą bei abejingumą visuomeninio gyvenimo taisyklėms. Nuteistasis suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras teisines pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines pasekmes, todėl situacijos analizei trūksta kritiškumo. Pokalbio metu buvo stebimos kriminalinio elgesio tendencijos, nuteistasis įsitraukia į nusikalstamas veikas žinodamas, kad jos yra nelegalios, minimalizuoja, neutralizuoja ir pateisina tam tikrus savo veiksmus. Nuteistojo požiūris į nustatytas taisykles bei visuomenės normas yra nepakankamai atsakingas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kadangi nuteistajam nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui, nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Pažymėtina ir tai, kad nors ir Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės savanoriškai dengti turimus įsiskolinimus, remiantis 2022 m. vasario 1 d. antstolės V. Ž. pažyma, nustatyta, kad nuteistasis dengia įsiskolinimus pats ir yra gaunamos lėšos iš Pravieniškių pataisos namų. Tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo V. T. skundas dėl Komisijos 2022 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo V. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.