Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-7938-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02509-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.33.4; 3.21

2016 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundas, kuriame pareiškėja prašo: 1) panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 3R-195(AG-142/01-2016); 2) panaikinti 2016 m. kovo 16 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) sprendimą Nr. BR6-98; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. gegužės 29 d. paraišką Nr. 14-1012032943-1.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Agentūra nustatė netyčinius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir Aprašas), 1.2 punkto pažeidimą (pažeidimas dėl laukų šienavimo (nuganymo)) (toliau – ir GAAB2) ir Aprašo 1.6 punkto pažeidimą (lauko priežiūros (piktžolėtumo) pažeidimas) (toliau – ir GAAB6).

Dėl padarytų pažeidimų, pritaikius 15 proc. sankciją, sumažino visas pareiškėjos išmokas pagal priemones vadovaudamasi Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), 6 ir 7 punktais.

Pareiškėja nurodo, kad tiesioginės išmokos už mėsinius galvijus priemonė yra paramos visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos sritis. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonė „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, išmokos už pirmuosius hektarus priemonė yra GAAB paramos sritis (Metodikos 6 punktas). Be to, GAAB2 ir GAAB6 pažeidimas yra netyčinis ir mažareikšmis.

Sankcija pritaikyta visoms išmokoms, kurios nėra susijusios su pažeidimu, yra neadekvati padarytam pažeidimui.

Pareiškėjos nuomone, tokia griežta sankcija, jei ir daryti išvadą, kad ji padarė pakartotinį GAAB2 pažeidimą, kaip poveikio priemonė neatitinka sankcijomis siekiamų tikslų. Dėl to pritaikyta sankcija pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, ji yra neproporcinga viešojo administravimo tikslams, varžo jos teises ir laisves daugiau, nei būtina tikslams pasiekti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad už patikrų vietoje metu nustatytą netyčinį pakartotinį GAAB2 reikalavimo pažeidimą (nustatytas GAAB2 pažeidimas laikomas netyčiniu vadovaujantis Metodikos 8 punktu) pareiškėjai pritaikyta 15 proc. sankcija apskaičiuota taip: 3 proc. (už netyčinį reikalavimų pažeidimą pagal Metodikos 8 punktą) + 1 proc. (už sunkumą pagal Metodikos 8.2 papunktį) + 1 proc. (už didelį mastą pagal Metodikos 8.1 papunktį) – 1 proc. (už nepastovią poveikio trukmę pagal Metodikos 8.6 papunktį) = 4 proc. (pagal Metodikos 9.3 papunktį, kuriame nurodoma, kad jeigu pagal šios Metodikos 8.1–8.6 papunkčius apskaičiuotas dydis – 4 proc., taikomas sankcijos dydis – 5 proc.), todėl pareiškėjai už netyčinį GAAB2 reikalavimo pažeidimą taikoma 5 proc. sankcija.

Kadangi nustatytas pakartotinis GAAB2 pažeidimas, todėl, remiantis Metodikos 13.1 papunkčiu, pirmo pasikartojimo atveju už to paties reikalavimo pažeidimą, šiuo atveju GAAB2 pažeidimą, nustatytas sankcijos dydis 5 proc. už šį pažeidimą padidinamas tris kartus ir taikoma 15 proc. sankcija (5 proc. x 3, iš viso sankcija sudaro 15 proc.).

Už patikrų vietoje metu nustatytą netyčinį GAAB6 reikalavimo pažeidimą (nustatytas 14 GAAB6 pažeidimas laikomas netyčiniu vadovaujantis Metodikos 8 punktu) pareiškėjai pritaikyta 5 proc. sankcija apskaičiuota taip: 3 proc. (už netyčinį reikalavimų pažeidimą pagal Metodikos 8 punktą) + 1 proc. (už sunkumą pagal Metodikos 8.2 papunktį) + 1 proc. (už didelį mastą pagal Metodikos 8.1 papunktį) – 1 proc. (už nepastovią poveikio trukmę pagal Metodikos 8.6 papunktį) = 4 proc. (pagal Metodikos 9.3 papunktį, kuriame nurodoma, kad jeigu pagal šios Metodikos 8.1–8.6 papunkčius apskaičiuotas dydis – 4 proc., taikomas sankcijos dydis – 5 proc.), todėl pareiškėjai už netyčinį GAAB6 reikalavimo pažeidimą taikoma 5 proc. sankcija.

Pagal Metodikos 13.2 papunktį, nustačius pakartotinį netyčinį reikalavimo pažeidimą ir kito reikalavimo nepakartotinį netyčinį pažeidimą toje pačioje srityje, sankcijų dydžiai sudedami. Už GAAB2 reikalavimo pažeidimą + už GAAB6 reikalavimo pažeidimą (15 proc. + 5 proc. = 20 proc.). Tačiau vadovaujantis Metodikos 15 punktu bendra sankcijų dydžių suma, apskaičiuota pagal Metodikos 13 ir (ar) 14 punktų nuostatas, negali viršyti 15 proc. Taigi pareiškėjai bendrai pritaikyta 15 proc. dydžio sankcija dėl pakartotinio netyčinio GAAB2 ir netyčinio GAAB6 reikalavimų pažeidimo.

Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjai duotos išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai (įvertinimas pagal Metodikos 5.4 papunktį). Pareiškėjos atveju nustatyta 15 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija taikoma pagrindinei tiesioginei išmokai (Metodikos 7.7 papunktis); išmokoms ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (Metodikos 7.2 papunktis); Išmokoms už pirmuosius hektarus (Metodikos 7.11 papunktis); tiesioginei išmokai už mėsinius galvijus ir mėsines avis (Metodikos 7.9 papunktis).

Teismo posėdyje prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. gegužės 29 d. Agentūrai pateikė paraišką ( reg. Nr. 14-1012032943-A1-1) gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kurioje deklaravo 55,91 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama pagrindinė išmoka; 30 ha plotą, už kurį mokamos išmokos už pirmuosius hektarus; 35 vnt. mėsinių galvijų; 11,34 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.

2014 m. spalio 16 d. pareiškėjos valdoje buvo atlikta patikra vietoje. Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2014 m. spalio 21 d. pranešimu „Apie patikros vietoje/nuotolinės patikros metu nustatytus neatitikimus“ bei pridėta ataskaitos kopija Nr. 14-1012032943-D5-1. Atliekant patikrą nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 0,85 ha 5GP-1(ganyklos-pievos (iki 5 m.)) plotas, nustatyta, kad nebuvo laikomasi GAAB reikalavimo dėl ganymo ir šienavimo nustatyto GAAB aprašo 1.2. papunktyje (pažeidimo plotas 0,85 ha) ir GAAB reikalavimo dėl ariamosios žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų, sodų ir uogynų priežiūros (piktžolėtumo) (pažeidimo plotas 0,85 ha), nustatyto GAAB aprašo 1.6 papunktyje (Komisijos byla, l. 112).

Pareiškėja 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. BR6-3118 „Dėl dokumentų persiuntimo“ buvo informuota, kad pagal 2014 m. paraiškoje pateiktus duomenis jai skirta 10 098,02 Eur dydžio parama, nes Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu buvo sumažintos visos pareiškėjos išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai (įvertinimas pagal Metodikos 5.4 papunktį). Pareiškėjos atveju nustatyta 15 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija, todėl patvirtinta mokėtina 10 098,02 Eur (11 880,03 Eur – (11 880,03Eur * 15 proc.) = 10 098,02 Eur) suma.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjai pritaikytos sankcijos už GAAB2 ir GAAB6 pažeidimus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-298 redakcija; toliau – ir Taisyklės), Aprašas ir Metodika.

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad pareiškėjas privalo laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, nurodytų Apraše. Taisyklių 42.2.3 papunktyje nurodyta, kad už GAAB reikalavimų ir valdymo reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal Metodiką.

Tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėja padarė pažeidimus, kurie nustatyti 2014 m. spalio 16 d. pareiškėjos valdoje atliktos patikros metu.

Pareiškėjos nesutikimo su ginčijamais Agentūros ir Komisijos sprendimais ir skirta sankcija motyvai yra : 1) GAAB2 pažeidimas nebuvo pakartotinis; 2) taikyta sankcija yra nepagrįstai taikyta visoms išmokoms ir neproporcinga.

Pareiškėjos skundo motyvai, kad GAAB2 pažeidimas nebuvo pakartotinis, yra nepagrįsti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitos Nr. 14-1012032943-D5-1 (atliktos 2014 metais) ir paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 13-101-2032943-D4-1 (atliktos 2013 metais) – matyti, kad 2013 ir 2014 m. pareiškėja padarė tą patį GAAB2 pažeidimą, nes nenušienavo ar nenuganė dalies paraiškoje nurodyto ploto.

Taigi tai, kad paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje Nr. 14-1012032943-D5-1 pažeidimas nurodomas kaip GAAB2, o paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 13-101-2032943-D4-1 kaip „13GAAB2“, nesudaro pagrindo teigti, kad pažeidimai yra skirtingi, nes pažeidimų turinys tapatus.

Ginčo nėra, kad pareiškėja GAAB2 pažeidimą padarė 2014 metais.

Taigi, Agentūra pagrįstai nusprendė, kad GAAB2 pažeidimas 2014 metais buvo pakartotinis ir atitinkamai pagal Metodiką apskaičiavo sankciją.

Dėl skirtos sankcijos proporcingumo teismas pažymi, kad sankcijos dydžio nustatymas yra reguliuojamas Metodikos 1 priede. Proporcingumo vertinimas šiuo atveju būtų aktualus tik tiek, kiek sankcijos apskaičiavimo dydžio nereguliuoja Metodika.

GAAB2 pažeidimas įvertintas kaip sunkus, nes pažeidimas nustatytas visame plote (komisijos byla, l. 79, 112; Metodikos 1 priedo 2 punktas), pažeidimo mastas didelis, nes sklypas, kuriame nustatytas pažeidimas, ribojasi su kito asmens žemės ūkio naudmenomis (Metodikos 1 priedo 2 punktas), poveikio trukmė – nepastovi (visada nepastovi; Metodikos 1 priedo 2 punktas).

GAAB6 (lauko priežiūros (piktžolėtumo) pažeidimas įvertintas kaip sunkus (visada laikomas sunkus; Metodikos 1 priedo 6 punktas), pažeidimo mastas didelis, nes sklypas, kuriame nustatytas pažeidimas, ribojasi su kito asmens žemės ūkio naudmenomis (Metodikos 1 priedo 6 punktas), poveikio trukmė – nepastovi (visada nepastovi; Metodikos 1 priedo 6 punktas).

Nustatytas GAAB2 pažeidimas laikomas netyčiniu vadovaujantis Metodikos 8 punktu. Už netyčinį reikalavimų pažeidimą pagal Metodikos 8 punktą pareiškėjai taikoma 3 proc. sankcija, taip pat 1 proc. sankcija už nepastovią poveikio trukmę pagal Metodikos 8.6 papunktį. Pagal Metodikos 9.3 papunktį sankcijos dydis apvalinimas iki 5 proc. Pareiškėjos GAAB2 pažeidimas, kaip minėta, yra pakartotinis. Remiantis Metodikos 13.1 papunkčiu tokiu atveju nustatytas sankcijos dydis padidinamas tris kartus. Taigi, sankcija iš viso sudaro 15 proc. (5 proc. x 3).

Pareiškėjai už netyčinį GAAB6 reikalavimo pažeidimą buvo taikoma 5 proc. sankcija ir nors, pagal Metodikos 13.2 papunktį, nustačius pakartotinį netyčinį reikalavimo pažeidimą ir kito reikalavimo nepakartotinį netyčinį pažeidimą toje pačioje srityje, sankcijų dydžiai sudedami, tačiau vadovaujantis Metodikos 15 punktu bendra sankcijų dydžių suma, apskaičiuota pagal Metodikos 13 ir (ar) 14 punktų nuostatas, negali viršyti 15 proc.

Pareiškėjai bendrai ir buvo pritaikyta 15 proc. dydžio sankcija. Kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, sankcija apskaičiuota būtent taip, kaip yra nustatyta Metodikoje, ir atitiko faktinę padėtį, todėl nelaikytina neproporcinga.

Pareiškėjos atveju nustatyta 15 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija buvo taikyta pagrindinei tiesioginei išmokai (atitinka Metodikos 7.7 papunktį); išmokoms ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (atitinka Metodikos 7.2 papunktį); išmokoms už pirmuosius hektarus (atitinka Metodikos 7.11. papunktį); tiesioginei išmokai už mėsinius galvijus ir mėsines avis (atitinka Metodikos 7.9. papunktį).

Taigi, Agentūra teisėtai ir pagrįstai taikė 15 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją visoms pareiškėjos išmokoms pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai (Metodikos 7 punktas).

Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ginčijami 2016 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimas Nr. 3R-195(AG-142/01-2016) ir 2016 m. kovo 16 d. Agentūros sprendimas Nr. BR6-98 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiBronius JanuškaIrena PaulauskienėDonatas Vansevičius