Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 10N-12524553-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Kelių patrulių rinktinės patrulis N. G. 2014 m. gegužės 18 d. surašė Š. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-12379804-14 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, t.y. kad Š. Ž. 2014 m. gegužės 18 d., 21.45 val. Vilniuje, Kauno g., vairuodamas automobilį Jaguar S-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiuodamasis iš eismo juostos į kitą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 88.2 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-12524553-14 pripažinta, kad Š. Ž. pažeidė KET 88.2 punktą ir jam pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 210 Lt bauda.

Pareiškėjas Š. Ž. į teismo posėdį neatvyko. Neatvykimo priežastys nežinomos, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Institucijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, galimas gali tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad Š. Ž. pažeidimas užfiksuotas N. G. tarnybiniu pranešimu, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje dirbo su A. A., pastebėjo, kaip automobilis Jaguar „nardo“ iš eismo juostos į antrą ir iš antros į pirmą, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų. Sustabdžius automobilį, vairuotojas Š. Ž. ėmė priekaištauti, kad stabdomas be reikalo, su pažeidimu nesutiko, ėmė filmuoti pareigūnus, reikalauti pasiaiškinti dėl tarnybinio automobilio ir pan. (b.l. 6).

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų (2013-12-10 įstatymo Nr. XII-653 red.). Pagal Kelių eismo taisyklių 88.2 punktą vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. Taigi, Š. Ž. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, kokį teisės aktą jis pažeidė, ir akivaizdu, kad pažeidimas nustatytas policijos pareigūnams tiesiogiai pastebėjus daromą teisės pažeidimą. Pareiškėjas skunde cituoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, kas turi būti nustatyta ir kaip turi būti įvertinti įrodymai, tačiau konkrečiau – kuo jam inkriminuojamo pažeidimo nustatymas neteisėtas, – pareiškėjas nenurodė, taip pat nenurodė, kokiomis gi priemonėmis jis dar turi būti patvirtintas. Kaip minėta, policijos pareigūnai tiesiogiai matė daromą teisės pažeidimą; įstatymas nenumato papildomų tokio pobūdžio pažeidimo patvirtinimo įrodinėjimo priemonių, pareigūnų suinteresuotumo apkaltinti pareiškėją nebūtais dalykais iš bylos medžiagos nenustatyta (to neteigė ir pareiškėjas skunde), jų parodymai abejonių nekelia, o pareiškėjo pasvarstymas, kad pareigūnai negalėjo matyti daromo pažeidimo, tėra hipotetinis ir paneigtas pačių pareigūnų veiksmais, kadangi vis tik pareigūnai pažeidimą užfiksavo ir surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad būtina atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir grąžinti medžiagą nutarimą priėmusiai institucijai. Taip pat teismas vertina kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad pažeidimas yra netinkamai kvalifikuotas: kaip minėta, pareiškėjas nubaustas už posūkio signalų persirikiavimo metu nerodymą ir byloje nepateikta bei nenustatyta jokių duomenų, kad pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti netinkamai, kad jam turi būti surašytas protokolas už kito teisės pažeidimo padarymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Š. Ž. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.