Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-1721-302/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
2-1721-302/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01345-2015-36
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
BUAB „Šiaurės kompanija“, UAB „Skolvalda“, SH Petroleum AG
Ieškovas
BUAB „Auksinis eršketas“
Kategorijos
  • 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1721-302/2015
Nr. 2-1722-302/2015Nr. 2-1875-302/2015(S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01345-2015-36Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.1.18.; 3.1.18.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų BUAB „Šiaurės kompanija“ ir UAB „Skolvalda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties bei atsakovo SH Petroleum AG atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. ir 2015 m. liepos 14 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-5276-450/2015 pagal ieškovų BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorius UAB „Abadona“, S. B. ir UAB „Natural North Caviar“ ieškinį atsakovams BUAB „Šiaurės kompanija“, bankroto administratorius UAB „Skolvalda“, SF Petroleum AG, trečias asmuo Nacionalinė žemės tarnyba apie Žemės ūkio ministerijos, AB SEB bankas dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2015 m. birželio 29 d. įvykusias BUAB „Šiaurės kompanija“ turto pardavimo varžytynes neteisėtomis. Nurodė, kad dar nėra priimta nutartis dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ likvidavimo ir pripažinimo bankrutavusia, kas reiškia, jog BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriui iki šiol nėra atsiradusi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga organizuoti BUAB „Šiaurės kompanija“ turto pardavimą, todėl 2015-06-29 įvykusios BUAB „Šiaurės kompanija“ turto pardavimas varžytynėse prieštarauja minėtai imperatyviai ĮBĮ normai ir dėl to varžytynės turi būti pripažintos neteisėtomis. Taip pat teigė, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi faktiškai buvo apribota nuosavybės teisė į varžytynėse parduotą nekilnojamojo turto objektą, kas taip pat traktuotina kaip savarankiškas pagrindas pripažinti varžytynes neteisėtomis. Be to, pažymėjo ir tai, jog jam bankroto administratorius užkirto galimybę dalyvauti varžytynėse nesudarydamas sąlygų susipažinti su visa informacija apie varžytynėse parduodamą turtą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti varžytynių vykdytojui ir 2015 m. birželio 29 d. BUAB „Šiaurės kompanija“ varžytynių laimėtojui pasirašyti Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 22 punkte nurodytą varžytynių aktą/aktus dėl 2015 m. birželio 29 d. varžytynėse praduoto turto, uždrausti perleisti ir perduoti varžytynių laimėtojui 2015 m. birželio 29 d. varžytynėse parduotą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo S. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo tenkintas. Teismas, preliminariai įvertinęs pateikto ieškinio pagrįstumą, nutarė uždrausti varžytynių vykdytojui UAB „Skolvalda“ ir varžytynių laimėtojui pasirašyti varžytinių aktą (aktus) dėl 2015 m. birželio 29 d. varžytynėse BUAB „Šiaurės kompanija“ parduoto turto, be to, uždraudė UAB „Skolvalda“ perleisti ir perduoti varžytynių laimėtojui 2015 m. birželio 29 d. varžytynėse BUAB „Šiaurės kompanija“ parduotą turtą. Teismas pažymėjo, kad jeigu būtų priimtas ieškovui palankus sprendimas – varžytynės būtų pripažintos neteisėtomis, tai dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nereikėtų šalinti pasekmių, kurios atsirastų toliau vykdant ginčijamas varžytynes. Turtą įgijus sąžiningam įgijėjui, būtų apsunkintas restitucijos taikymas natūra, dėl galimų naujų teisminių ginčų apsunkinta ir užvilkinta BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byla. Priimdamas nutartį, teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad dar nėra pradėta BUAB „Šiaurės kompanija“ likvidavimo procedūra, todėl darė išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės neužvilkins bendrovės bankroto proceso.

Šalies argumentai

Ieškovas S. B. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2015 m. birželio 29 d. įvykusias BUAB „Šiaurės kompanija“ turto pardavimo varžytynes neteisėtomis; pripažinti negaliojančiais 2015 m. birželio 29 d. Turto varžytynių aktą Nr. 1 ir 2015 m. birželio 30 d. Turto varžytynių aktą Nr. 1. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė uždrausti varžytynių laimėtojui perimti 2015 m. birželio 29 d. varžytynėse parduotą turtą pagal 2015 m. birželio 29 Turto varžytynių aktą Nr. 1 ir 2015 m. birželio 30 d. Turto varžytynių aktą Nr. 1 ir uždrausti atsakovui (varžytynių laimėtojui) nurodytą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Patikslinto ieškinio padavimą grindė tuo, kad VĮ Registrų centro duomenimis nors ir pradiniu ieškiniu siekė sustabdyti turto iš ginčijamų varžytinių perdavimo pirkėjui, tačiau turtas buvo perduotas ir 2015-07-08 buvo įregistruota SH Petroleum AG nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto objektus 2015-06-29 turto varžytynių akto Nr. 1 pagrindu bei 2015-07-08 2015-06-29 turto varžytynių akto Nr. 1 ir 2015-06-30 turto varžytynių akto Nr. 1 pagrindu įregistruota sudaryta nuomos sutartis dėl žemės sklypo, ant kurio yra minėti nekilnojamojo turto objektai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi iš dalies tenkino ir minėtą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinto ieškinio reikalavimui užtikrinti taikymo. Pirmos instancijos teismas areštavo atsakovui SH Petroleum AG priklausantį nuosavybės teise turtą - negyvenamas patalpas, pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos nuomojamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei uždraudė disponuoti areštuotu turtu bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į ieškinyje ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ginčijamų varžytynių metu nebuvo priimta nutartis dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl galimai administratorius negalėjo organizuoti turto pardavimo ir jį parduoti ar perduoti kreditoriams (ĮBĮ 31 str. 2 p.). Teismas nurodė ir tai, kad ieškovas (kreditorius) ginčija varžytynių teisėtumą, todėl tuo atveju, jeigu teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą – pripažintų varžytynes neteisėtomis, dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nereikėtų šalinti pasekmių, kurios atsirastų toliau vykdant ginčijamas varžytynes. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi jau buvo išspręstas prašymas dėl varžytynėse parduodamo turto perėmimo, bei įvertindamas į bylą pateiktus duomenis, jog iš varžytynių parduotas turtas Turto varžytynių aktų pagrindu jau įregistruotas nuosavybės teise varžytynių laimėtojo SH Petroleum AG vardu, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti laikinas apsaugos priemones ir uždrausti varžytynių laimėtojui perimti 2015 m. birželio 29 d. varžytynėse parduotą turtą pagal 2015 m. birželio 29 Turto varžytynių aktą Nr. 1 ir 2015 m. birželio 30 d. Turto varžytynių aktą Nr. 1 (Turtas jau perimtas ir įregistruotas nuosavybės teise).

Šalies argumentai

Be to, į teismą su ieškiniu kreipėsi ir ieškovas BUAB „Auksinis eršketas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Abadona“, prašydamas pripažinti 2015 m. birželio 29 d. įvykusias BUAB „Šiaurės kompanija“ turto pardavimo varžytynes bei jų protokolą neteisėtais; pripažinti negaliojančiais 2015 m. birželio 29 d. Turto varžytynių aktą Nr. 1 ir 2015 m. birželio 30 d. Turto varžytynių aktą Nr. 1; taikyti restituciją natūra. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriui UAB „Skolvalda“ atlikti visus veiksmus, susijusius su varžytynėmis (pasirašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, paskirstyti sumas, gautas už parduotą įmonės turtą), bei areštuoti turtą: žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini) su negyvenamomis patalpomis, u/n (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini) su jame esančiais sandėliavimo bei gamybiniais statiniais, nuomos teisę; a/m Vw Crafter, v/n (duomenys neskelbtini) a/m VW Caddy, v/n (duomenys neskelbtini) a/m VW CRAFTER, v/n (duomenys neskelbtini) Areštuoti pastatą – žuvų perdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą –lentpjūvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo BUAB „Auksinis eršketas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat buvo tenkintas iš dalies. Teismas areštavo: 1) turtines teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai (turto patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), kuris yra nuomojamas bei uždrausti disponuoti areštuotu turtu bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims; 2) BUAB „Šiaurės kompanija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0446, su jame esančiomis negyvenamomis patalpomis – sandėliu su administracinėmis patalpomis, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 448,81 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini) bei automobilius a/m VW Crafter, v/n (duomenys neskelbtini) a/m VW Caddy, v/n (duomenys neskelbtini) a/m VW CRAFTER, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančius nuosavybės teise BUAB „Šiaurės kompanija“, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims. Įvertindamas į tai, kad ieškovas BUAB „Auksinis eršketas“ pareikštu ieškiniu ginčija tas pačias 2015 m. birželio 29 d. įvykusias BUAB „Šiaurės kompanija“ nekilnojamojo turto pardavimo varžytynes, prašydamas jas pripažinti neteisėtomis, bei prašo pripažinti 2015 birželio 29 ir 30 dienomis pasirašytus Turto varžytynių aktus bei varžytynių protokolą negaliojančiais ir taikyti restituciją, kitoje byloje jau pritaikius prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti pakartotinai teismas atsisakė. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad varžytinių metu areštuotas turtas (patalpos) yra nuomojamame Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, teismas patikslindamas nurodė, kad areštuojamos turtinės teisės į minėtą žemės sklypą, u/n Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, įvertindamas tai, kad Vilniaus apygardos teismas tiek 2015 m. liepos 7 d., tiek ir 2015 m. liepos 13 d. nutartyse jau buvo konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą pasirašyti varžytynių aktą, perleisti ir perduoti varžytinių laimėtojui turtą ir uždrausti varžytynių vykdytojui UAB „Skolvalda“ ir varžytynių laimėtojui pasirašyti varžytinių aktą (aktus) dėl 2015 m. birželio 29 d. varžytynėse BUAB „Šiaurės kompanija“ parduoto turto bei uždrausti UAB „Skolvalda“ perleisti ir perduoti varžytynių laimėtojui 2015 m. birželio 29 d. varžytynėse BUAB „Šiaurės kompanija“ parduotą turtą, o ieškovas BUAB „Auksinis eršketas“ civilinėje byloje Nr. 2-5348-450/2015 pateikė duomenis, kad varžytynių metu buvo parduodamas ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0446 su jame esančiomis negyvenamomis patalpomis – sandėliu su administracinėmis patalpomis, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 448,81 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei išvardinti automobiliai, tai teismas tais pačiais argumentais kaip ir ankstesnėse nutartyse sprendė, kad yra pagrindas areštuoti ir kitą turtą, t.y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0446 su jame esančiomis negyvenamomis patalpomis – sandėliu su administracinėmis patalpomis, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 448,81 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei išvardintus automobilius, kuris buvo parduotas ginčijamose varžytynėse.

Šalies argumentai

Atsakovai BUAB „Šiaurės kompanija“ ir bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

1. Ieškinys negali būti vertinamas kaip prima facie pagrįstas. Įstatymų leidėjas nesieja bankrutuojančios įmonės įkeisto turto realizacijos su bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės statuso įgijimu. 2015-02-02 vykęs pirmasis BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorių atlikti įmonės turto vertinimą ir parduoti įmonės turtą, nustatydamas įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką. Dėl šios priežasties bankroto administratorius, tinkamai vykdydamas BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimo įpareigojimus, nustatyta tvarka ir nepažeidžiant jokių imperatyvių įmonių bankroto įstatymo nuostatų, įvertinto įmonės turtą ir jį realizavo pardavimo iš varžytynių būdu. Jeigu teismas ir laikytųsi pozicijos, jog turto realizavimas įmonės bankroto proceso metu galimas tik teismui pripažinus įmonė bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimui išreiškus valią dėl likvidavimo procedūros įmonei taikymo bei nustačius turto vertinimo ir pardavimo tvarką, turto pardavimas iš varžytynių iki teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto turėtų būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, kuris neturėtų būti pripažintas pagrindu bankrutuojančios įmonės turtą pardavimą varžytynėse neteisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuria buvo uždrausta BUAB „Šiaurės kompanija“ administratoriui UAB „Skolvalda“ iškeldinti UAB „Natural North Caviar“ iš nuomojamų patalpų, kurios buvo parduotos varžytynėse, tačiau ši nutartis paties Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi buvo panaikinta, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo ja remtis.

Šalies argumentai

3. Ieškovas klaidina teismą visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodydamas, jog jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti varžytynėse.

4. Pirmos instancijos teismas uždraudė varžytynių vykdytojui UAB „Skolvalda“ ir varžytynių laimėtojui pasirašyti varžytinių aktą (aktus) dėl 2015 m. birželio 29 d. varžytynėse BUAB „Šiaurės kompanija“ parduoto turto, taip pat uždraudė UAB „Skolvalda“ perleisti ir perduoti varžytynių laimėtojui 2015 m. birželio 29 d. varžytynėse BUAB „Šiaurės kompanija“ parduotą turtą. Varžytynių laimėtojas už įsigytą turtą visiškai atsiskaitė 2015 m. liepos 3 d. Tą pačią dieną bankroto administratorius pasirašė varžytynių aktą, kuris yra prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo – pardavimo sutarčiai ir yra laikomas nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. BUAB „Šiaurės kompanija“ nuosavybės perleidimas varžytynių laimėtojui VĮ Registrų centre įregistruotas 2015 m. liepos 8 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi uždrausti atlikti veiksmai buvo atlikti jau iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl ir dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį.

Ieškovas S. B. su minėtu atsakovų atskiruoju skundu nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. Aiškinant sistemiškai ĮBĮ 31 straipsnio ir 32 straipsnio 2 punkto nuostatas, darytina išvada, kad bankroto administratorius įgyja parduoti bankrutavusios įmonės turtą tik įmonei įgijus bankrutavusios įmonės statusą, kuris įgyjamas teismui priėmus nutartį dėl įmonės likvidavimo. Nutarties dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ pripažinimo bankrutavusia vis dar nėra priimta, kas reiškia, jog BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriui dar nėra atsiradusi ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkte nustatyta pareiga organizuoti BUAB „Šiaurės kompanija“ turto pardavimą. Be to, parduodant turtą varžytynėse buvo apžeistas ir Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 8.5 punktas. Esant ir kitiems turto pardavimo iš varžytynių pažeidimams, turto pardavimas, nesant nutarties dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, negali būti vertinamas tik kaip formalus pažeidimas, nepažeidžiantis kreditorių teisių.

2. Atsakovai klaidina teismą, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis yra galiojanti, kadangi 2015 m. birželio 15 d. nutartis, kuria teismas pasinaikino 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo apskųsta, o atskirasis skundas vis dar nėra išnagrinėtas. Kadangi 2015 m. birželio 15 d. nutartyje nebuvo nurodyta, jog ji vykdoma skubiai, tai darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra vis dar galiojančios.

3. Bankroto administratorius kliudė dalyvauti varžytynėse, nesudarydamas sąlygų susipažinti su visa informacija apie varžytynėse parduodamą turtą.

4. Byloje nesant duomenų apie varžytynių metu parduoto turto realų fizinį perdavimą varžytynių laimėtojui, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas perduoti turtą varžytynių laimėtojui, yra pagrįstos, galiojančios ir vykdytinos.

Motyvuojamoji dalis

5. Ieškinys yra grindžiamas aiškiais įrodymais dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl, siekiant užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, pagrįstai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas SH Petroleum AG atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. ir 2015 m. liepos 14 d. nutartis. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimis argumentus:

1. Ieškinys dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis yra nepagrįstas, kadangi visa varžytynių organizavimo procedūra buvo vedama tinkamai, turto kaina buvo nustatyta kvalifikuotų specialistų, šis vertinimas ginčijamas nebuvo. Turtas buvo parduotas net didesne kaina nei kad turtą buvo įvertinę ekspertai, todėl akivaizdu, jog sumokėta kaina už turtą yra reali, pagrįsta ir atitinkanti rinkos kainas, todėl kreditorių interesai negalėjo būti pažeidžiami. Siekiant užtikrinti galimą restitucijos taikymą pakaktų uždrausti atsakovui SH Petroleum AG disponuoti pastatu, kad jis nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Tuo tarpu užkertant kelią patekti į varžytynėse parduotas patalpas yra sukeliama žala, kadangi yra trikdomas ūkinės – komercinės veiklos vykdymas, pastatas yra neteisėtai naudojamas UAB „Natural North Caviar“, dėl ko patalpos dėvisi, be to, yra didinamos komunalinių mokesčių išlaidos.

2. Ieškovas klaidina teismą pateikdamas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria buvo uždrausta BUAB „Šiaurės kompanija“ administratoriui UAB „Skolvalda“ iškeldinti UAB „Natural North Caviar“ iš nuomojamų patalpų, kurios buvo parduotos varžytynėse, kadangi ši nutartis paties Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi buvo pasinaikinta.

3. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad bankroto administratorius trukdė jam dalyvauti varžytynėse. Siekiant dalyvauti varžytynėse, buvo būtina susimokėti 36 240 Eur dalyvio mokestį, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tokią pinigų sumą turėjo.

4. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei kiltų reali grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo rizika, tačiau šiuo atveju restitucijos taikymas nebūtų apsunkintas, kadangi pinigus SH Petroleum AG už įsigytą turtą sumokėjo, jie yra AB SEB banko sąskaitoje, o ieškinio tenkinimo atveju turtas būtų grąžintas BUAB „Šiaurės kompanija“. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės.

Ieškovas S. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. Ieškinyje yra aiškiai nurodyti akivaizdūs BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriaus padaryti pažeidimai organizuojant 2015-06-29 varžytynes. Be to, iš į bylą pateiktų dokumentų (2015-06-29 varžytynių aktas, apmokėjimą už varžytynėse parduotą turtą patvirtinančios mokėjimų pavedimų kopijos) matyti, kad 2015-06-29 varžytynių aktas buvo suklastotas, t.y. surašytas atbuline data arba surašytas administratoriui dar neturint apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Tokie bankroto administratoriaus veiksmai vertintini kaip esminiai ir grubūs varžytynių vykdymo ir organizavimo pažeidimai.

2. Uždraudimas atsakovui SH Petroleum AG varžytynėse parduotą turtą valdyti, turtu naudotis ir disponuoti šiuo atveju atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį, nes suteikus atsakovui leidimą valdyti ir juo naudotis, būtų pažeistos Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta iš ginčo patalpų iškeldinti UAB „Natural North Caviar“, kurios įranga dabar ir yra sumontuota ginčo patalpose. Atsakovo teiginiai, kad neva ieškovas blogina ginčo turto padėtį, yra visiškai nepagrįsti.

3. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog šiuo metu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis yra panaikinta. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis, kuria buvo panaikinta minėta 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, buvo apskųsta, o atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismo vis dar nėra išnagrinėtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog šiuo metu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios.

4. Paties atsakovo SH Petroleum AG atskirojo skundo teiginiai patvirtina, jog, jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tai atsakovas nedelsdamas ginčo patalpose pradėtų vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, kas sąlygotų dabar ginčo patalpose esančios žuvies produktų gamybai pritaikytos įrangos išmontavimą ir patalpų pritaikymą atsakovo vykdomai ūkinei – komercinei veiklai. Tenkinus ieškinį, reiktų vėl išmontuoti visus atsakovo padarytus patalpų pakeitimus ir patalpas pritaikyti UAB „Natural North Caviar“ vykdomai veiklą, o tai galimai būtų kitų ginčų, susijusių su įrangos išmontavimo/įmontavimo kaštų atlyginimu, kilimo priežastimi.

5. Vykdant neskaidrias varžytynes, klastojant dokumentus bei neleidžiant sąmoningai varžytynėse dalyvauti ieškovui, buvo užkirstas kelias bankrutuojančiai įmonei gauti dar didesnę kainą už ginčo turtą, kas būtų sudarę galimybę tenkinti ne tik kreditoriaus AB SEB bankas kreditorinį reikalavimą, tačiau iš dalies ir kitų kreditorių reikalavimus, todėl nepagrįstais laikyti atsakovo argumentai, jog šiuo atveju nebuvo pažeistos BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių teisės ir teisėti interesai.

6. Nesutiktina ir su atsakovo teiginiu, jog šiuo atveju restitucijos vykdymas jokia forma nebūtų apsunkintas. Atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius, kad sumokėtos lėšos už parduotą varžytynėse turtą yra tam tikroje AB SEB banko sąskaitoje. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, darytina išvada, jog už ginčo varžytynėse parduotą turtą pinigai buvo pervesti į BUAB „Šiaurės kompanija“ banko sąskaitą. Daugiau jokių kitų duomenų į bylą pateikta nebuvo. Be to, atsakovas turi ketinimų ginčo patalpose vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, kas taip pat apsunkintų restitucijos taikymą.

Ieškovas BUAB „Auksinis eršketas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Abadona“, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančių argumentų.

2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, todėl apelianto argumentai, kad varžytynės tariamai vyko teisėtai, kad už turtą sumokėta kaina yra reali, nėra susiję su byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumu ir teisėtumu.

3. Apelianto argumentas, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria didelių nuostolių, yra visiškai nepagrįstas, be to, ir teisiškai nereikšmingas, kadangi visada laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrų atsakovo teisių suvaržymu.

4. Apelianto argumentas, kad, patenkinus ieškinį, restitucijos taikymas nebūtų apsunkintas, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas.

Atskirieji skundai atmestini.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirųjų skundų argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkinamas, todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tik tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pastebėtina, kad visų atskirųjų skundų tiek dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties, tiek dėl 2015 m. liepos 13 d. nutarties, tiek dėl 2015 m. liepos 14 d. nutarties didžiąją dalį sudaro argumentai, susiję su ieškinių pagrįstumu. Apeliantai išsamiai pasisako dėl visų ieškiniuose išdėstytų argumentų ir jų pagrįstumo, tačiau iš esmės nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų, patvirtinančių pirmos instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, kas yra būtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi vertinti ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo, nes tai atliekama išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo stadijoje, ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavus šalių teisinius santykius (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014 ir kt.). Toks preliminarus vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, jam negali būti keliami ir tokie pat motyvavimo kriterijai, kaip priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi šioje proceso stadijoje, t.y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo, skirtingai interpretuodamos ĮBĮ ir Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo nuostatas dėl galimybės parduoti įmonės, kuri teismo nutartimi nėra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, turtą. Be to, skirtingai vertina Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties įtaką ginčo situacijai. Kaip jau ir buvo akcentuota, spendžiant dėl laikinų apribojimų taikymo, iš esmės pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas yra pateikęs pakankamai duomenų ieškinio faktiniam pagrindui pagrįsti bei išdėstęs teisinius argumentus, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas (procesinis teisinis aspektas). Kaip matyti iš pateiktų ieškinių turinio, nagrinėjamu atveju abu ieškovai ieškiniuose aiškiai yra išdėstę faktines aplinkybes ir suformulavę ieškinių dalykus ir pagrindus, be to, yra pateikti ir tas faktines aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, kas ir įgalino pirmosios instancijos teismą pagrįstai konstatuoti preliminarų ieškinių dėl 2015 m. birželio 29 d. varžytynių bei 2015 m. birželio 29 d. Turto varžytynių akto Nr. 1 ir 2015 m. birželio 30 d. Turto varžytynių akto Nr. 1 pripažinimo neteisėtais reikalavimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog tam tikros ieškiniuose išdėstytos aplinkybės, apeliantų nuomone, nėra pakankamai pagrįstos analizuoto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste negali paneigti ieškinio prima facie pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai atlikęs ieškinių preliminaraus pagrįstumo vertinimą, akivaizdžių duomenų dėl ieškinių nepagrįstumo taip pat nenustatė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pabrėždamas, kad tiek ieškovų įrodinėjamos, tiek atsakovų neigiamos aplinkybės bus įvertintinos tik nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžia, jog apeliantų argumentai, kuriais jie neigė ieškinių preliminaraus pagrįstumo savybę, yra nepagrįsti.

Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertintina ir grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. CPK nenustato kriterijų, kurių pagrindu galima būtų nuspręsti dėl byloje egzistuojančios teismo sprendimo, jei jis tikėtinai bus palankus ieškovui, neįvykdymo rizikos, todėl tai spręsti tenka teismui, įvertinus bylos faktines aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju ieškovai tvirtina, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Vertinant šių ieškovų argumentų pagrįstumą, sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, jog ginčijamų varžytynių metu įsigytą turtą perdavus sąžiningam įgijėjui, būtų apsunkintas restitucijos natūra, kurios tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį, taikymas, be to, dėl galimų naujų teisminių ginčų tikėtina, jog būtų apsunkinta ir užvilkinta BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byla. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nereiktų šalinti pasekmių, kurios atsirastų, jei atsakovams nebūtų uždrausta disponuoti turtu bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad ieškiniai iš esmės yra grindžiami netinkamai vykdytomis bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto pardavimo procedūromis, kas apeliacinės instancijos teismo nuomone, neabejotinai yra susiję ir su grėsme bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesams, kurių apsauga, lyginant su bankroto procedūrų operatyvumo principu, laikytina prioritetine.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamas nutartis, tinkamai pagrindė ir kitą būtiną laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygą - grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymui, todėl pagrįstai konstatavo būtinybę nagrinėjamu atveju išlaikyti status quo padėtį, kol bus iš esmės išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas.

Pagrindo kitokiai išvadai nesuteikia ir apelianto SH Petroleum AG argumentas, jog dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. ir 2015 m. liepos 14 d. nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria didelių nuostolių. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog šiems teiginiams pagrįsti jis nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neproporcingą žalą jo teisėms bei teisėtiems interesams ar kelia realią grėsmę jo ūkinei – komercinei veiklai, todėl ir šis apelianto teiginys, pažymint, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrai suvaržymais ir apribojimais tai šaliai, kurios atžvilgiu jos yra taikomas, atmestinas.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nepasisakytina.

Apeliacinės instancijos teismas nurodytų argumentų kontekste sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurias atskirųjų skundų argumentais nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d., 2015 m. liepos 13 d. ir 2015 m. liepos 14 d. nutartys paliktinos nepakeistos, o atsakovų BUAB „Šiaurės kompanija“, bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ ir SH Petroleum AG atskirieji skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d., 2015 m. liepos 13 d. ir 2015 m. liepos 14 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja Romualda Janovičienė