Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-949-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
1S-949-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00793-2008-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-949-319/2017
Teisminio proceso Nr.1-94-1-00793-2008-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 3 punktą, 63 straipsnio 9 dalį laisvės atėmimu septyniolikai metų. 2007 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pakeistas minėtas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis ir R. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 3 punktą, 9 dalį, laisvės atėmimu šešiolikai metų. Bausmės pradžia – 2004 m. rugsėjo 20 d, bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Skundžiama nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Komisijos sprendimas teisingas ir pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog jau pasiekti bausmės tikslai ir kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos R. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis R. B. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą –taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos nutarime nei teismo nutartyje nepaminėtos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybes, jog jis 10 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, kad už gerą elgesį buvo paskatintas ir perkeltas į lengvąją grupę, o klaidingai nurodė aplinkybė, kad jis nemoka ieškinio, nenurodęs, jog ieškinys iš jo nėra išieškomas, nes civilinis ieškovas miręs. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis nesimokė ir nedirbo, nes iš tiesų bausmės atlikimo metu jis intensyviai mokėsi ir įgijo net penkias profesijas, laisvėje turės galimybes įsidarbinti, prieš bausmės atlikimą ūkininkavo. Nuteistojo vertinimu, formalūs ir tiesos neatitinkantys teiginiai sudaro prielaidas išvadai, kad teismas visiškai nesigilino į pateiktus duomenis ir sprendimą grindė faktų neatitinkančiomis aplinkybėmis. Taip pat nurodo, kad Socialinio tyrimo išvadą surašę darbuotojai, kurie kasdien stebinti nuteistuosius, konstatavo kad R. B. visuomenei nekelia jokios grėsmės ir atitinka visas įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnį, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 56. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, mokėsi, gailijančių nuobaudų neturi, skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

7.2. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, ne visada apgalvoja savo veiksmus, nusikaltimuose kartojami agresijos ir savitvardos praradimo protrūkiai, savęs vertinimas aukštas, savimi pasitikintis, netinkamą elgesį linkęs minimalizuoti, pateisinti save. Pataisos namuose baustas už opiatų vartojimą, kai kurie jo nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau nuteistas teigia, kad dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų neturi, nedalyvauja anoniminių alkoholikų bei narkotikų žalos mažinimo programose. Statiniai kriminogeniniai veiksmai sudaro 20 balų, o dinaminiai – kintamieji kriminogeniniai veiksniai sudaro didesnę pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo balų dalį -36 balus šie rodikliai rodo, kad nuteistais savo elgesį gali koreguoti. Pakartotinai smurtinio pobūdžio elgesio rizika vidutinė (pagal HCR-20). Išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, darbo patirties neturėjimas.

7.3. Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia nuteistojo R. B. asmenybės ypatumai, jo nuostatos, požiūris. Ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Socialinio tyrimo išvados ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką jis 20 kartų pažeidė vidaus tvarką, už ką buvo baustas, skatintas – 10 kartų. Šie elgesio ypatumai vertinami analizuojant nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš nuobaudų ir paskatinimų dinamikos, laikotarpis, kai jis sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles apima didžiąją dalį jo bausmės atlikimo laiko. Po nuobaudų skyrimo jis buvo paskatinamas, po ko ir vėl darė vidaus tvarkos pažeidimus, taigi, paskatinimų ir nuobaudų santykis (nuobaudų dvigubai daugiau) bei jų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę vertinimas nelaikytinas įstatymo nuostatų nesilaikymu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

7.4. Skundo teiginys, kad skundžiamojoje nutartyje teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra neatitinkantis faktinių aplinkybių, nes aukščiau išdėstyti argumentai akivaizdžiai patvirtino, jog tokį savo sprendimą apylinkės teismas išsamiai ir pagrįstai motyvavo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo pagrindo, nėra tokio pagrindo ir aukštesniajam teismui. Įvertinus visas šias aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys artimi kriminogeniniams veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Ši išvada pagrįsta ir su ja nesutikti nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Taip pat nesutiktina su skundo teiginiu, kad nebuvo neatsižvelgta į jo teigiamas savybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad buvo aptarti visi nuteistąjį charakterizuojantys duomenų, tačiau teismas išvadas daro atsižvelgęs į jų visumą. Šiuo atveju, turimų aplinkybių visuma nesudarė teismui pagrindo išvadai, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas.

8. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas