Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Administracinė byla Nr. AS-822-761-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
AS-822-761-11
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00387-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Šiaulių
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822-761/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00387-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 25/04-547 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėją atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies, įpareigojo pareiškėją iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 50 Lt žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinantį banko kvitą.

Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų nepašalino, t.y. nepateikė įrodymų apie 50 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu ir šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo pridėtus dokumentus grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 2 dalis).

II.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisėtai reikalauja žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kadangi jis nuo 2008 m. yra įkalintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir 50 Lt sumos žyminio mokesčio sumokėjimui neturi. Mano, kad nepagrįsti teismo teiginiai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, kadangi jis pagrįstai skundus paduoda dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus priimtų neteisėtų nutarimų, kuriais jam paskirtos nuobaudos. Priimti nutarimai yra neteisėti, kadangi visi nutarimai (išskyrus vieną iš dvidešimties) priimti pareiškėjui nedalyvaujant drausmės komisijos posėdyje, todėl nuobaudų skyrimo klausimas nagrinėjamas šališkai, suvaržius jo teises dalyvauti posėdyje. Pažymi, kad pareiškėjas yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Vien Šiaulių apygardos administracinis teismas yra iš jo pareikalavęs apie 600 Lt sumos, todėl įpareigojimas pareiškėjui sumokėti 50 Lt žyminio mokesčio dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jis nepašalino ankstesnėje teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio dalies ir nepateikė 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau pareiškėjas nesutinka su tuo, kad teismas tik iš dalies tenkino jo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kolegija pažymi, kad prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio buvo išspręstas neskundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartimi. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalis), jo prašymą tenkino tik iš dalies.

Įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010). Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 straipsnis). Tačiau įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010). Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ) 41 straipsnis). Tačiau įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus pareiškėjo atskirojo skundo dalyko bei siekiamų apginti teisių pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas iš esmės ginčija 2011 m. liepos 27 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleido tik iš dalies. Pažymėtina, kad ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: (1) šio įstatymo nustatytais atvejais arba (2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria išspręstas atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas. Todėl apeliacinės instancijos objektu nėra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo sprendžiama dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir teisėjų kolegija dėl aptartų su šiuo klausimu susijusių pareiškėjo argumentų nepasisako. Tuo tarpu, pažymėtina, kad pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui, tačiau pastarasis jokių savo teiginius apie sunkią materialinę padėtį patvirtinančių įrodymų (sąskaitos išrašo, turto ar pajamų deklaracijos ar pan.) nepateikė.

Pažymėtina, kad nutarus atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio iš dalies, nėra atimama jos teisė savo interesus ir teises ginti teisme, tačiau teisėtai nustatomi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi paduodant skundą teismui. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nurodytų trūkumų nepašalino (50 Lt žyminio mokesčio dalies nesumokėjo), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė