Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos teikimą dėl O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tikslingumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. birželio 10 d. gauta VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvada (toliau – ir Išvada) dėl O. K. taikomos priverstinio pobūdžio medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tikslingumo.

Išvadoje nurodoma, kad O. K. VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikoje buvo gydomas, stebimas ir anksčiau. Pagal turimą informaciją medicininėje kortelėje – buvę ligos paūmėjimai ir remisijos. Ir anksčiau, ir dabar gydymo procese dalyvaudavo, nevengdavo vartoti medikamentų. Pacientas į Psichikos sveikatos kliniką kreipėsi 2020 m. sausio 23 d., buvo supažindintas su priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, gydymo reglamentu. Su pacientu buvo sudarytas socialinių paslaugų teikimo planas priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo metu. Pacientas laikėsi režimo: lankėsi reguliariai pas psichiatrą 1 kartą per mėnesį, pas socialinius darbuotojus 1 – 2 kartus per mėnesį, vartojo paskirtą medikamentinį gydymą. Konsultacijų metu paciento būklė stabili, elgesys yra ramus, teisingas. Klinikoje vyrauja šizofrenijos simptomatika mąstymo, emocijų, valios sferose. Aktyvios psichopatologijos neišsakantis. Teisėtvarkos pažeidimų nestebėta, įtarimo dėl piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis ar alkoholio nekilo, pavojingumo visuomenei nenustatyta. Konsultacijų metu atrodo tvarkingai, bendrauja adekvačiai, atsako į pateiktus klausimus. Namuose buities darbus dirba pats, susitvarkyto su finansiniais ir socialiniais reikalais. (duomenys neskelbtini) klinikoje konsultuotas dėl vienkartinių pašalpų skyrimo ir kitų socialinių lengvatų. Psichologinis tyrimas pacientui neatliktas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino. Išvadoje komisija pažymi, kad šiuo metu O. K. yra dalinis sveikatos būklės pagerėjimas, tam tikri (duomenys neskelbtini) požymiai išliko, bet nėra ūminių ligos pasireiškimų, psichozių, kliedesių. Medikamentus vartojantis, teigiantis, kad vaistai jam padeda, jaučiasi gerai. Žinantis, kad alkoholio vartojimas su medikamentais turi sunkias pasekmes. Pacientui yra priimtinas tikslas vartoti mažiau alkoholio. O. K. psichinė būklė konsultacijų metu buvo stabili, aktyvios psichopatologijos nestebėta. Pas psichiatrą ir socialinius darbuotojus lankosi reguliariai. Teisėtvarkos pažeidimų nestebėta, įtarimo dėl piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu nekilo, pavojingumo visuomenei nenustatyta. O. K. savo nusikalstamą veiką bei sveikatos būklę vertina kritiškai ir yra motyvuotas toliau tęsti paskirtą ambulatorinį gydymą bendrais pagrindais, tolimesnis ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą netikslingas. Pacientas supažindintas su Psichikos sveikatos klinikos komandos sprendimu (b. l. 2–3).

VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė. Papildomai nurodė, jog rekomenduoja priverčiamąsias medicinos priemones nutraukti, kadangi įvertinę O. K. psichikos būklę šiuo metu konstatavo, kad jo sveikata yra pagerėjusi, psichozinės simptomatikos nekonstatuoja, duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu neturi. Pacientą pažįsta jau daug metų, jis reguliariai lankosi psichikos sveiktos klinikoje, jai paskambina, vaistus vartoja. Mano, kad jis galėtų dabar gydytis bendrais pagrindais, ką jis darydavo ir iki šiol. Jis vienu metu vartojo preparatus, vėliau injekcijas. Paskutiniu metu jis jaučiasi gerai ir vartodavo tik tabletes vakare. Jis yra pareigingas, vartoja vaistus, esant kažkokiems klausimams, jis pasiskambina. Jie gerai bendradarbiauja, ji juo pasitiki ir mano, kad jis gali toliau tęsti gydymą bendrais pagrindais. Ji nuolatinė jo gydytoja. Vizitai būna iš anksto suplanuoti. Nuo teikimo tenkinimo niekas nepasikeis, tačiau pačiam O. K. pasikeis, kadangi jis žinos, kad jie juo pasitiki. Jis apsilanko kas mėnesį, esant reikalui, ateina dažniau. Nutraukus ambulatorinį stebėjimą, jis toliau kas mėnesį lankysis. Dabar jis privalo ateiti, o nutraukus priverstinį gydymą jis nebeprivalės, eis bendrais pagrindais. Gydymas (duomenys neskelbtini) vyksta apylinkių principu, ji užrašo jį kas mėnesį vizitui, jis žino, kada gali pas ją atvykti, kadangi žino jos darbo valandas. Receptinių vaistų jam nepritrūks. Receptai yra išrašomi elektroniniu būdu. Jeigu jo būklė pablogėtų, jis gali susisiekti. Ji jam gali išrašyti kitą receptą net jo nemačiusi. Yra buvę atvejų, kad buvo atėjęs galbūt pavartojęs alkoholio, tačiau tai yra jų paslaptis. Dabar mano, kad jis nebevartoja jo ir ji juo pasitiki.

Asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės O. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad geria vaistus, viskas gerai, kaip gydytoja nurodo, taip ir yra, alkoholio nevartoja. Kaimynė prie jo pati kabinėjasi, priekabų ieško, nežino, ko ji nori iš jo. Jis su ja nekonfliktuoja, ji labiau tai daro. Jai vis kažkas netinka, kažkas blogai. Jis jos visai nepažįsta, ji jam svetimas žmogus, bet jam nuolat aiškina, kaip reikia gyventi. Kaip lankėsi pas gydytoją, taip ir lankysis toliau. Nori lankytis kas mėnesį. Sutinka, kad būtų toliau tęsiamas jo ambulatorinis stebėjimas ir sutinka, kad teikimas nebūtų tenkinamas.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog ji gyvena toje pat vietoje kaip ir O. K. ketverius metus, ji tik nuomininkė, jos nuomone, O. K. yra nedėkingas, kadangi ji valo bendras patalpas, jam patinka, kai jam tarnauja, jis nemoka dovanos priimti, jis ją nuolat žemina, vadina visokiais žodžiais. Kai jis vartodavo alkoholį, jis jai grasindavo įvairiais būdais. Mano, kad jis nenori prarasti neįgalumo, todėl tuo naudojasi ir nebevartoja alkoholio. Jis apsimeta, kad ieško darbo, yra pareiškęs, kad dirba tik kvailiai. Jis yra išdidus ir arogantiškas ir nesvarbu, kas gyventų jos vietoje, jis vis tiek keltų konfliktus. Dabar gydytoja nurodė tikrovės neatitinkančius dalykus, nors ji pati prieš metus kalbėjo, kad O. K. yra konfliktiškas žmogus. Vaistai neišgydo tokių ligų, jam reikia veiklos, reikia, kad jis kur nors išeitų, kuo užsiimtų.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimo netenkinti, atsižvelgus į paties O. K. poziciją, kad jis toliau nori tęsti gydymą. Matyti, kad O. K. kartu su nukentėjusiąja gyvena kartu, toliau vyksta konfliktai, prieš tai buvo pareikštas įtarimas jo atžvilgiu dėl grasinimo nužudyti, dabar ir toliau yra nedraugiški tarpusavio santykiai. Jis gyvena vienas, neturi tėvų, neturi su kuo bendrauti. Pats O. K. teigia, kad jam patinka lankytis pas gydytoją ir jis toliau nori pas ją lankytis. Gydytoja minėjo, kad nutraukus priverstinį gydymą iš esmės niekas nesikeis, tačiau taikant priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones jis privalo lankytis pas gydytoją, tačiau jeigu tai bus panaikinta, jis tik galės nueiti.

Gynėjas teismo posėdžio metu taip pat siūlė teikimo netenkinti. Palaikė prokurorės poziciją. O. K. nori pats lankytis pas gydytojus, nevartoja alkoholio, jis keičiasi ir gyvenant tokioje konfliktiškoje padėtyje siūlytina tęsti jo gydymą ir teikimo netenkinti. Jam geriau būtų, jeigu jį prižiūrėtų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (405 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir panaikina taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Taigi tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

Nagrinėjamu atveju iš VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos teikimo (pateiktos Išvados) bei atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad O. K. psichikos sveikatos būklė iš dalies pagerėjo, O. K. reguliariai lankosi pas jį prižiūrinčią gydytoją, vartoja skirtus vaistus, nepastebėtas piktnaudžiavimas alkoholiu ar psichiką veikiančiomis medžiagomis, nors vyrauja (duomenys neskelbtini) simptomatika mąstymo, emocijų, valios sferose, likę tam tikri (duomenys neskelbtini) požymiai, bet nėra ūminių ligos pasireiškimų, psichozių, kliedesių, pavojingumas visuomenei nenustatytas, todėl tolimesnis ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą netikslingas, gali būti gydomas bendrais pagrindais. Tai sudarytų formalų pagrindą panaikinti priverčiamosios medicininės priemonės O. K. taikymą.

Vis dėlto, įvertinus teismo posėdžio metu proceso dalyvių išsakytą poziciją, paaiškinimus ir atsakymus į klausimus, taip pat atsižvelgus į tai, kad O. K. sveikatos būklė pagerėjo iš dalies, gali būti valdoma vaistų pagalba, tačiau (duomenys neskelbtini) simptomatika ir požymiai išlikę, VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog yra buvę atvejų, kad O. K. buvo atėjęs galbūt pavartojęs alkoholio, tačiau į to vienareikšmiškai negalėjo patvirtinti, .nuo teismo nutarties, kuria O. K. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, praėjo tik 6 mėnesiai, priemonės taikomos neilgą laiką, kurio metu dėl karantino šalyje paskelbimo buvo sustabdyta ir gydymo įstaigų veikla (Išvadoje nurodoma, jog psichologinis tyrimas pacientui neatliktas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino), paties O. K. poziciją tęsti gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, darytina išvada, jog O. K. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas dar neturėtų būti nutrauktas. Teismas, vertindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimo tikslingumą, taip pat atsižvelgia į padarytos baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos pavojingumą, t. y. kad O. K. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio asmeninio konflikto su kaimyne M. K. metu, daužydamas į jos kambario duris, grasino pastarąją nužudyti, kirviu užkapodamas. Teismo posėdžio metu taip pat ir M. K. išsakyta pozicija parodė, jog O. K. ir M. K. santykiai vis dar įtempti, ir tik dėl to, kad O. K. šiuo metu nevartoja alkoholio, santykiai išlieka stabilūs.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, ambulatorinis stebėjimas taikomas asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Pabrėžtina, jog šios priemonės taikymo metu asmuo nėra stebimas ir gydomas stacionare, gali gyventi savo gyvenamojoje vietoje, užsiimti pageidaujama veikla, tačiau turi nustatyta tvarka lankytis nustatytoje sveikatos priežiūros įstaigoje ir laikytis nustatyto gydymo režimo. Su tuo sutiko ir tam neprieštaravo pats O. K., o VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nutraukus taikomą priemonę, O. K. gydymo ir stebėjimo situacija iš esmės nepasikeistų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tolesnis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis O. K. yra tikslingas ir tūrėtų būti tęsiamas, dar kurį laiką stebint jo gydymąsi bei jo būklę, todėl VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu.

nutaria:

VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos teikimo netenkinti.

Pratęsti O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.