Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-15 · Civilinė byla Nr. 2S-840-112/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-15
Bylos Nr.
2S-840-112/2014
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01331-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Suinteresuotas asmuo
L. M., V. B.

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-840-112/2014

Teisėja Petras Kontrimas (Proceso Nr. 2-25-3-01331-2013-6)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 129.1.;128.11; 122.2.; 122.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos suinteresuoto asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-10-25 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B. ir L. M. dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė Reda Vizgaudienė kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti skolininką vykdymo procese. Nurodė, kad vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-78-474, išduotą 2013-08-05 Kretingos rajono apylinkės teismo, dėl 2 600 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės D. R. išieškotojo V. B. naudai. Pareiškėja nustatė, kad 2012-10-16 D. R. mirė, o jos teisių ir pareigų perėmėja yra L. M., todėl prašo pakeisti skolininkę vykdomojoje byloje iš D. R. į L. M..

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-01-27 nutartimi prašymą tenkino. Skolininkę D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23247 pakeitė jos teisių ir pareigų perėmėja L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Teismas skolininkę pakeitė vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. M. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-10-25 nutartį ir antstolės prašymą atmesti. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į teismų praktiką. Pažymėjo, jog išieškotojas, antstolei teikdamas vykdomąjį raštą, nurodė, kad skolininkė yra mirusi. Teigia, jog keičiant skolininką CPK 596 straipsnio pagrindu, reikšminga tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė, ar pareiga įeina į palikimą. Nurodė, jog CK 5.63 straipsnyje yra nustatyta speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas pereitų įpėdiniams. Šios normos nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Todėl teigia, jog, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Kadangi šiuo atveju šios normos reikalavimų nebuvo laikomasi, todėl mano, kad ši konkreti prievolė neperėjo paveldėjimo būdu, nes palikėjo skola nepateko į palikimo masę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Dėl to, sprendžiant išieškotojo pakeitimą pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tuomet, kai teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Taip, pavyzdžiui, išieškotojo ar skolininko įpėdiniai pagal testamentą ar įstatymą a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme, būtina išsiaiškinti, ar yra perėjusi materialinė subjektinė teisė. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Taigi, skolininko teisių perėmėjas, žinodamas, jog mirusysis turi skolų, gali pasirinkti palikimo priėmimo būdą ar jo visai nepriimti. Kaip ir nurodyta teismų praktikoje, nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, jog vien todėl, kad kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, negalima teigti, kad nereikia nustatinėti, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teigtina, kad vykdymo procese keičiant skolininką, būtina nustatyti, ar kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), pareiškė apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir, vertinant aplinkybes dėl skolininko ar išieškotojo pakeitimo, būtina įvertinti, ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas, t. y. ar kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams pareiškė reikalavimus ar ne ir ar jo reikalavimų patenkinimo klausimas išspręstas ar ne. Pažymėtina, kad šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas skolininką, nevertino aplinkybių, susijusių su materialiosios teisės buvimu. Iš byloje esančių duomenų šių aplinkybių nustatyti neįmanoma.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo klausimą dėl skolininko pakeitimo, nenustatė reikiamų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir antstolės Redos Vizgaudienės prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rimvida Zubernienė