Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-4344-1067/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
2-4344-1067/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01797-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Atsakovas
D. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4344-1067/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01797-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios D. D. individualios įmonės atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė bankrutavusi D. D. individuali įmonė prašo priteisti iš atsakovo 13889,86 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 13889,86 Eur sumai atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas (CPK 285 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-14 nutartimi D. D. individualiai įmonei (toliau – IĮ) iškėlė bankroto bylą, 2017-05-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įmonės bankroto administratoriumi paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Penktas šansas“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2017-04-25. Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-14 nutartimi įpareigojo D. D. IĮ valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus bei įpareigojo administratorių perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Bankroto administratorius nustatė, kad D. D. IĮ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) yra atsakovas D. D.. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas D. D., kaip to reikalauja įmonių bankroto įstatymas ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-14 nutartis, finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų neparengė ir nepateikė administratoriui. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-02 nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, iš viso patvirtinti 13889,86 Eur kreditoriniai reikalavimai, kurie laikytini likviduojamos įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos savininkas ir vadovas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo žalą, padarytą kreditoriams dėl pavėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino ir detalizavo šių įstatymų nuostatų taikymo sąlygas analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, jam pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas. Nustatant momentą, kuriuo vadovui atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis ir tuo pažeidžiami kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp atsakovo veiksmų bei ieškovei kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs jam, kaip įmonės vadovui pavestas pareigas, būtų išvengta žalos įmonei ir jos kreditoriams atsiradimo.

Iš byloje esančių rašytinių ir teismo ištirtų įrodymų, nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas nepateikė bankroto administratoriui finansinės atskaitomybės bei kitų dokumentų neparengė ir nepateikė administratoriui, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, todėl atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), ir iš atsakovo ieškovei priteistina 13889,86 Eur žalos (CK 6.249 str.).

Ieškovės reikalavimo užtikrinimui teismas taikė 2018-03-06 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones.

Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 417 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai D. D. individualiai įmonei iš atsakovo D. D. 13889,86 Eur (trylikos tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų aštuoniasdešimt šešių centų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13889,86 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. D. 417 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė