Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovei I. Ž.,

trečiojo asmens biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Pakruojo verslo informacijos centras atstovei S. F.-B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Š., trečiajam asmeniui BĮ Pakruojo verslo informacijos centras dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 538,99 Eur skolą; 235,74 Eur paskolos (pelno) palūkanų; 40,97 Eur dydžio delspinigius; 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 815,70 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir ieškovės atstovė teisme paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) 2015-04-13 su VŠĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Administratorius), sudarė daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis) dėl 225 163,50 Eur paskolos daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). Paskolos sutartį Administratorius pasirašė butų ir kitų patalpų savininkų vardu. Paskolos (naudos) gavėjai, kurie turi prievolę mokėti įmokas pagal Paskolos sutartį yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, kurie 2013-10-17 balsavimo protokolu priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir Paskolos sutarties pasirašymo. Paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų 3 p. nurodyta metinė už paskolą mokėtinų palūkanų norma, kuri yra fiksuota ir lygi 3 procentams. Paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų 18 p. nurodytas delspinigių, mokėtinų nuo laiku nesumokėtos (negrąžintos) paskolos ir (arba) palūkanų sumos dydis už kiekvieną termino praleidimo dieną – 0,04%. Atsakovas yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kuris turi prievolę mokėti paskolos įmokas pagal grąžinimo grafiką (toliau – Grąžinimo grafikas), tačiau šios savo prievolės tinkamai nevykdo. 2015-11-05 Pakruojo rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešosios įstaigos „Pakruojo būstas“ reorganizavimo prijungimo būdu prijungiant ją prie Pakruojo verslo informacijos centro pradžios". 2023-07-27 (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuota ir prijungta prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri perėmė visas (duomenys neskelbtini) teises bei pareigas. Nuo 2024-08-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas pakeistas į UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovui nepadengus įsiskolinimo, vadovaujantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1.16.3. p. ieškovė įgijo teisę išieškoti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovo. Ieškovė 2025-05-14 ir 2025-06-06 raštu pareikalavo atsakovo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei informavo apie galimas teisines pasekmes nevykdant savo prievolės dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo, jo įsiskolinimas nėra sumokėtas. Nuo paskolos sutarties sudarymo iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovas yra atlikęs mokėjimų 5 830,90 Eur sumai (gauta suma padengtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas įsiskolinimas ir kitos einamosios įmokos už tam tikrą laikotarpį), kuri paskirstyta apmokėti sekančiai: 3 319,21 Eur paskolos sumai, 2 198,09 Eur paskolos (pelno) palūkanoms (1807,73 Eur paskolos palūkanoms pagal Grąžinimo grafiką + 240,24 Eur atidėtoms paskolos (pelno) palūkanoms + 150,12 Eur papildomai priskaičiuotų paskolos (pelno) palūkanų), 313,60 Eur delspinigiams apmokėti. Atsakovo skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2024-07-25 iki 2025-07-25, sudaro 815,70 Eur, kuri susideda iš 538,99 Eur negrąžintos paskolos; 235,74 Eur paskolos (pelno) palūkanų (193,43 Eur paskolos palūkanų pagal Grąžinimo grafiką, 34,32 Eur atidėtų paskolos (pelno) palūkanų ir 7,99 Eur papildomai priskaičiuotų paskolos (pelno) palūkanų); 40,97 Eur delspinigių. Visi bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su investicijų projekto įgyvendinimu, įskaitant ir projektui įgyvendinti suteiktos lengvatinės paskolos grąžinimo išlaidas. Bendrasavininkai 2013-10-17 balsavimo protokolu priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), buvo pasirinktas planas pagal variantą A, jame numatyta, kad išlaidas privalo apmokėti patalpų savininkai; paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje ir individualios investicijos, o projekto administratorius patalpų savininkų vardu/ar veikdamas patalpų savininkų naudai, savo vardu sudaro sutartį. Protokolu priimti sprendimai, ieškovės atstovės žiniomis, nėra nuginčyti. Kadangi dauguma gyventojų nubalsavo, nesvarbu, ar atsakovas dalyvavo susirinkime. Bendrasavininkai naudojasi pagerinimais, tai ir turi pareigą mokėti už juos. Atsakovo patalpoms individualios investicijos nebuvo skirtos. Mokėjimai paskirstyti taip, kaip nurodoma trečiojo asmens pateiktoje lentelėje, investicijų paskirstymo pagal mokėjimo prašymus MP5 ir MP6 suklysta sumaišius individualias ir bendrąsias investicijas, kadangi dėl atvirkštinio PVM taikymo specialistai kitaip suformuoti lentelių negalėjo.

3. Atsakovas Ž. Š. atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovas ieškiniu nesutinka. Nesutinka, kad atsakovui tenkanti grąžintinos paskolos dalis turėtų būti skaičiuojama tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitiems daugiabučio namo savininkams, kadangi ankstesnis atsakovui priklausančių patalpų savininkas AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderintas technines sąlygas patalpoms įrengė atskirą nuo daugiabučio namo automatizuotą šiluminį mazgą su atskira šilumos apskaita, atsakovas nesinaudoja ir net negalėtų naudotis daugiabučio namo šilumos mazgu, kuris buvo renovuotas kartu su kitais daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais ir namo dalimis. Atsakovui priklausančioms patalpoms nebuvo atlikti sekantys daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rangos darbai: šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas; ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas, įrengimas; butų ir kitų patalpų langų keitimas; balkonų įstiklinimas; durų keitimas. Atsakovui priklausančioms patalpoms buvo atlikti tik sekantys daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rangos darbai: stogo šiltinimas; fasado sienų šiltinimas. Teisme atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovas turi atskirą šildymo sistemą (neišviešintas atsijungimas nuo centralizuotų sistemų), įėjimą, patalpos renovuotos ankstesnio savininko, nereikėjo keisti langų. Mano, kad bendraturčių sprendimas, kurio atsakovas neginčijo ir dėl kurio pakeitimo nesikreipė, yra neteisėtas, atsakovas nėra davęs sutikimo namo modernizavimui, atlikti darbai nesusiję su privalomaisiais statybos reikalavimais. Bylinėjimosi išlaidos skirstytinos atsižvelgus į tai, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, dalies jų atsisakė. Nesutinka su jokių darbų apmokėjimu, nežino, ar visi nurodomi darbai yra atlikti. Savo paskaičiavimų dėl investicijų skirstymo neatliko, nes ieškovės pareiga yra įrodyti savo reikalavimus.

4. Trečiasis asmuo BĮ Pakruojo verslo informacijos centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) investicinis planas buvo patvirtintas 2013 m. spalio 17 d., po to koreguotas ir dar kartą patvirtintas 2015 m. rugsėjo 4 d. Daugiabučio namo butų savininkai pasirinko investicinio plano I -ą variantą, kuriame statybos rangos darbai su projektavimu sudarė 259 312,85 Eur, iš kurios rangos darbams buvo numatyta 246 964,62 Eur., projektavimo – 12 348,23 Eur. Paskelbus daugiabučio namo statybos rangos darbų pirkimo su projektavimu konkursą, jį laimėjo AB ,,(duomenys neskelbtini)“. Darbų su projektavimu atlikimo kaina – 226 575,21 Eur (su PVM): statybos rangos darbai: 215 785,99 Eur (su PVM); techninio projekto parengimas - 10 789,22 Eur (su PVM), kuris apmokėtas iš valstybės lėšų. Pagal AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus atliktų darbų aktus kainos pasiskirstė sekančiai: šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas - 25 947,83 Eur, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas – 10 061,45 Eur, butų ir kitų patalpų langų keitimas - 6884,26 Eur, stogo šiltinimas – 22 559,13 Eur, balkonų (lodžijų) įstiklinimas pagal vieną projektą – 42 562,64 Eur, fasadinių sienų šiltinimas – 66 599,23 Eur, durų keitimas - 3720,99 Eur, viso suma be PVM - 178 335,53 Eur, su PVM - 215 785,99 Eur. Butų savininkai priėmė sprendimą dėl namo šilumos punkto modernizavimo, pagal investicinio plano I-ą variantą, kurio vertę sudarė 10 000 Eur. Paskelbus statybos rangos darbų pirkimą, jį laimėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pasiūlymo kaina – 9 377,50 Eur (su PVM). Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų bendros investicijos su PVM: statybos rangos darbai – 215 785,99 Eur, šilumos punkto modernizavimas - 9 377,50 Eur, viso – 225 163,49 Eur. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ taikomas atvirkštinis PVM sudarė 1 734,60 Eur, todėl bendra investicijų suma – 223 428,89 Eur. Pagal LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 bei šilumos paskirstymo metodus šilumos energijos kiekį bendroms reikmėms apmoka visi pastato bendrasavininkai, net ir tie, kurių teisėtas atsijungimas nuo bendros namo centralizuotos šildymo sistemos išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka viešajame registre. Atsijungę bendrasavininkai išlieka namo bendrosios dalinės nuosavybės – bendros inžinerinės įrangos – dalininkai ir apmoka tiek šilumos energijos kiekį bendroms reikmėms, tiek ir bendrąsias investicijas už namo šildymo sistemos atnaujinimą. Investicijos už atnaujintą (modernizuotą) šildymo sistemą, kadangi ši priemonė yra priskiriama pastato bendrojo naudojimo objektams, yra apmokamos visų butų ir kitų patalpų savininkų. Daugiabučiame name atlikti šie rangos darbai: šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas; ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas, įrengimas; butų ir kitų patalpų langų keitimas; balkonų įstiklinimas; durų keitimas. Butui Nr. (duomenys neskelbtini) individualių investicijų atlikta nebuvo. Bendrosios investicijos dengiamos visų patalpų savininkų, nebent daugiabučio namo gyventojai nuspręstų kitaip. Skaičiuojant daugiabučio namo investicijas nebuvo gauta informacijos, kad investicijos galėtų būtų perskirstytos daugiabučių namo patalpų savininkų atskiru sprendimu, todėl bendrosios investicijos paskirstytos daugiabučio namo gyventojams proporcingai turimam plotui. Butui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 146,94 kv.m., tenkančios bendrosios investicijos sudaro 9524,21 Eur jau atėmus 40 proc. valstybės paramą. Teisme trečiojo asmens atstovė papildomai paaiškino, kad tuo atveju, jeigu asmuo atsijungęs nuo šildymo sistemos ar turi atskirą įėjimą, turėtų kreiptis į gyventojus dėl mokėjimų perskaičiavimo, o atsakovas nesikreipė, todėl bendrosios investicijos taip ir paskirstytos, atsijungimas nuo sistemos neišviešintas ir projektą rengiant tai neatsispindėjo. Atsakovo patalpoms tenkančios investicijos nurodytos pateiktoje lentelėje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

2. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuri 2023 m. liepos 27 d. reorganizuota ir prijungta prie ieškovės (buvęs pavadinimas UAB "(duomenys neskelbtini)"), kuri perėmė visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises bei pareigas) 2015 m. balandžio 13 d. su VŠĮ „Pakruojo būstas“ (kuri 2015 m. gruodžio 29 d. reorganizavimo būdu prijungta prie Pakruojo verslo informacijos centro) sudarė daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) dėl 225 163,50 Eur paskolos daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 3 punkte nurodyta metinė už paskolą mokėtinų palūkanų norma, kuri yra fiksuota ir lygi 3 procentams. Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkte nurodytas delspinigių, mokėtinų nuo laiku nesumokėtos (negrąžintos) paskolos ir (arba) palūkanų sumos dydis už kiekvieną termino praleidimo dieną – 0,04 procentai. Paskolos sutartį administratorius pasirašė veikdamas naudos gavėjų (butų ir kitų patalpų savininkų) naudai, atstovavimo pagrindais. Sutarties 2 priede nurodytas naudos gavėjų sąrašas, pažymėta, kad namo naudingasis plotas -1695,64 kv.m., atsakovui Ž. Š. priklauso negyvenamoji patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas - 146,94 kv.m. 2015 m. balandžio 13 d. atsakovui sudarytas grąžinimo grąfikas, tačiau atsakovas mokėjimų geranoriškai, ieškovės teigimu, nevykdo. Įsiteisėjusiu 2024 m. liepos 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo buvo priteistas (ir išieškotas) laikotarpiu nuo 2016-12-25 iki 2024-06-25 susidaręs įsiskolinimas: 3319,21 Eur skola, 1417,79 Eur palūkanos, 313,60 Eur delspinigiai, procesinės palūkanos. Ieškovė patikslintu ieškiniu, įvertinusi tai, kad dalis įsiskolinimo jau yra priteista, sumažino ieškinio reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2024-07-25 iki 2025-07-25.

3. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis neprivalo mokėti lygiai su kitais bendraturčiais, kadangi jo patalpose įrengtas atskiras nuo daugiabučio namo automatizuotas šiluminis mazgas su atskira šilumos apskaita, atsakovas nesinaudoja daugiabučio namo šilumos mazgu, kuris buvo renovuotas kartu su kitais daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais ir namo dalimis. Teigė, kad atsakovui priklausančioms patalpoms nebuvo atlikti sekantys daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rangos darbai: šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas; ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas, įrengimas; butų ir kitų patalpų langų keitimas; balkonų įstiklinimas; durų keitimas. Atsakovui priklausančioms patalpoms buvo atlikti tik sekantys daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rangos darbai: stogo šiltinimas; fasado sienų šiltinimas, tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovas už šiuos darbus atsakovas taip pat nesutinka mokėti, nes yra susidariusi permoka nepagrįstai teismui priteisus iš jo tam tikras sumas, ieškinį prašo atmesti visiškai.

4. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano, pasirenkant I -ą pastato atnaujinimo priemonių paketą. 2013 m. rugsėjo 24 d. namo atnaujinimo investicijų plane buvo nurodyti keli pastato atnaujinimo priemonių paketai, vienas jų išdėstytas 4.1. lentelėje (I paketas), kurį ir pasirinko bendraturčiai 2013 m. spalio 17 d. sprendimu. I pakete numatyti tokie darbai: 1) fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą; 2) stogo šiltinimas, taip pat ir naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo įrengimo (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir (ar) perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas; 3) laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams; 4) butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus; 5) butų ir kitų patalpų balkonų durų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo duris; 6) ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas; 7) šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas; 8) balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą; 9) šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas; 10) šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas. Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie priimtus statybos rangos darbus, rangovo išrašytas sąskaitas-faktūras, teiktus mokėjimo prašymus, investicijų paskirstymą pagal teiktus mokėjimo prašymus atskiriems butams. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nėra pagrindo spręsti, jog vykdant namo renovaciją nebuvo atlikti darbų aktuose nurodyti darbai ar, kad būtų buvę atlikti darbai nesusiję su namo modernizavimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad namo savininkai buvo priėmę sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų ir darbai buvo atlikti. Atsakovo atstovas teigė, kad atsakovas netikrino, ar atlikti tie darbai, ar ne, darbų atlikimo fakto neginčijo, o teismui, esant byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, dėl darbų atlikimo abejonių nekilo.

5. Taip pat daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. spalio 17 d. sprendimu nustatė, kad pagal pasirinktą A variantą visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai; paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui) ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.), o projekto administratorius patalpų savininkų vardu/ar veikdamas patalpų savininkų naudai, savo vardu sudaro lengvatinio kredito sutartį namo atnaujinimo projekto parengimui ir įgyvendinimui finansuoti. Taigi, šiuo namo bendrasavininkų sprendimu buvo nuspręsta, kaip bus bendraturčių dengiamos išlaidos namo atnaujinimui ir kad bus kreipiamasi dėl paskolos suteikimo.

6. Pažymėtina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatas bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamą naudą ir pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

7. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad paskolos (naudos) gavėjai, kurie turi prievolę mokėti įmokas pagal paskolos sutartį, yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, kurie 2013 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Nors atsakovas nesutinka, kad turi prisidėti prie paskolos grąžinimo proporcingai savo daliai, tačiau, kaip minėta, dėl tokio mokėjimų paskirstymo buvo nuspręsta nenuginčytu bendraturčių 2013 m. spalio 17 d. sprendimu, atsakovas į bendraturčius dėl išimties taikymo jo patalpoms, kitokio mokėjimų paskirstymo nesikreipė. Daugiabučio namo butų savininkų balsų dauguma priimti sprendimai, kurie yra nenuginčyti, atsakovui yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas (CK 4.85 straipsnio 6–7 dalys).

8. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovui buvo priskirtos kokios nors kitų asmenų individualios investicijos. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui buvo priskirtos tik bendros pastato gerovės gerinimo išlaidos. Butui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 146,94 kv.m., tenkančios bendrosios investicijos sudaro 9524,21 Eur jau atėmus 40 proc. valstybės paramą, kas matyti iš trečiojo asmens pateiktos lentelės „Investicinių sumų paskaičiavimas (duomenys neskelbtini) butui Nr. (duomenys neskelbtini)”, kuri sudaryta įvertinus investicijų paskirstymo pagal pateiktus mokėjimo prašymus (MP) sudarytas lenteles bei rangovo pateiktus duomenis. Investicijų paskirstymo pagal MP1 – MP6 lentelėse yra nurodytos visi namo butų, kitų patalpų savininkams tenkančios patalpų dalys kvadratiniais metrais, procentais, bendrųjų ir individualių investicijų dalys, bendros investicijų sumos. Minėtos lentelės parengtos atsižvelgus į rangovo pateiktus mokėjimo prašymus, darbų aktus, kitus duomenis. Nors investicijų paskirstymo pagal MP5 – MP6 lentelėse nurodytos bendros investicijos lygios 0 bei nurodytos piniginės sumos prie individualių investicijų, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad dėl sistemos klaidos, atvirkštinio PVM taikymo, nebuvo galima teisingai lentelėse atžymėti bendrųjų ir individualių investicijų, susidarė situacija, kai prie individualių investicijų buvo perkeltos bendrosios investicijos. Kadangi į bylą yra pateikti duomenys, kuriais vadovaujantis minėtos lentelės sudarytos, teismas nemato pagrindo tokiais ieškovės atstovės paaiškinimais netikėti ir pripažįsta, kad minėtose lentelėse padaryta minėta klaida, kuri ištaisyta trečiojo asmens pateiktoje lentelėje nurodant bendrąsias investicijas.

9. Kredito suma tenkanti butų ir kitų patalpų savininkams už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą apskaičiuota proporcingai butų/patalpų plotui, o asmeninio naudojimo objektų (pvz. atskirų butų langų keitimas, balkonų įstiklinimas) atnaujinimo išlaidos atsakovui nepriskirtos. Tą patvirtina trečiojo asmens į byla pateikta lentelė „Investicinių sumų paskaičiavimas (duomenys neskelbtini) butui Nr. (duomenys neskelbtini)”. Byloje buvo pateikti pirminiai duomenys, kurių pagrindu paskirstytos už renovaciją patirtos išlaidos kiekvienai patalpai. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų, savo paskaičiavimų į bylą nepateikė, apsiribojo tik teiginiu, kad ne jo, o ieškovės pareiga yra pagrįsti savo reikalavimus.

10. Atmestini atsakovo argumentai, kad jam nekyla pareiga mokėti už investicijas į namo šildymo ir karšto vandens sistemų, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymą, keitimą, įrengimą, kai jis tokiomis sistemomis nesinaudoja, kadangi šios sistemos priskirtinos bendrojo naudojimo objektams. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

11. Taigi, ne tik bendrosios pastato konstrukcijos, bet ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Akcentuotina, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Todėl, nepaisant to, kad pastato bendrojo naudojimo objektais patalpų savininkai nesinaudoja, šių objektų atnaujinimo darbai pagrįstai priskirti prie bendrųjų investicijų, tenkančios visiems namo savininkams proporcingai. Kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu. Tuo pačiu pastebėtina, kad tokio buto savininkas bet kada panorėjęs vėl gali prie šios sistemos prisijungti. Be to, nors atsakovo bute įrengtas atskiras nuo daugiabučio namo automatizuotas šiluminis mazgas, tačiau pagal 2023-11-27 NTR išrašą jo patalpose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, kas leistų spręsti, jog atsijungimas nuo bendros namo centralizuotos šildymo sistemos nėra išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka ir šis faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis.

12. Byloje atsakovas neįrodė, kad jam buvo priskirtos išlaidos, kurios nėra susiję su namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kuriam pritarė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ar kad jam būtų priskaičiuotos individualios investicijos. Atsakovas šioje byloje neįrodė, kad jam nepagrįstai buvo priskirtos kokios nors individualios investicijos, kadangi jokios individualios investicijos jo patalpoms nebuvo atliktos, jas turėjo dengti kitų butų ar patalpų savininkai. Nors atsakovas kėlė klausimus, kad jis nesinaudoja durimis, turi atskirą įėjimą į patalpas, tačiau, kaip minėta išorės durys, net jeigu jomis atsakovas nesinaudoja, yra bendrosios nuosavybės objektas, kaip ir lodžijos, nepriklausančios asmenine nuosavybe kitiems asmenims. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalis balkonų (lodžijų) yra bendro naudojimo, todėl jų įstiklinimo darbai priskirtini prie bendrųjų investicijų. Nors atsakovas teigė turintis atskirą ventiliacijos sistemą, tačiau trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad tvarkyta ir bendra ventiliacijos sistema, t.y. atliktos bendros investicijos.

13. Akcentuotina ir tai, kad atsakovo prievolė grąžinti suteiktą kreditą atsirado iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą skirto kredito lėšomis. Atsakovas turi pareigą proporcingai jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, CK 4.83 straipsnio 3, 4 dalys). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad atsakovas būtų apmokėjęs skolą ieškovei (CPK 178 straipsnis), todėl darytina išvada, jog atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, tenkintini ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 538,99 Eur skolą; 235,74 Eur paskolos (pelno) palūkanų.

14. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkte nustatyta, kad klientui praleidus sutartyje numatytus kredito (jo dalies) grąžinimo, palūkanų, įsipareigojimo mokesčio ir/ar kitų pagal sutartį bankui mokėtinų sumų mokėjimo terminus, ar negrąžinus sąskaitos kredito per sąskaitos kredito panaudojimo ciklą, klientas už kiekvieną kalendorinę pradelstą dieną moka bankui 0,04 procento dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos. Paskolos gavėjas už tokius pavėluotus mokėjimus įsipareigoja mokėti 0,04 procento dydžio delspinigius nuo mokėtinos sumos už kiekvieną uždelstą tokiam mokėjimui dieną. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 40,97 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.

15. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinys teisme priimtas 2025 m. rugsėjo 12 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

16. Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 23 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei grąžintina 88 Eur žyminio mokesčio permoka.

17. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 7,93 Eur, tačiau jos valstybei neatlygintinos, kai neviršija minimalios 8 Eur sumos.

18. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovė ieškinį patikslino, sumažino savo reikalavimus. Atsakovas byloje patyrė 544,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už advokato pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. kovo 19 d. teismo posėdyje. Pažymėtina, kad dar 2026 m. sausio 6 d. buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo pakeistas ieškinio dalykas ir pagrindas, nurodant, kad dalis prašytos priteisti skolos iš atsakovo jau yra priteista kitu teismo sprendimu ir išieškota. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų patyręs išlaidų advokato pagalbai apmokėti iki patikslinto ieškinio pateikimo. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4d.), tačiau šiuo atveju, kai atsakovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti tik dėl advokato pasirengimo ir atstovavimo 2026 m. kovo 19 d. teismo posėdyje, o ieškinys buvo patikslintas dar 2026 m. sausio 6 d., teismas nemato pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje numatytų taisyklių. Todėl atsakovui, patenkinus patikslintą ieškinį, atsakovo patirtos išlaidos neatlygintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 538,99 Eur (penkių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 99 ct) skolą; 235,74 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 74 ct) paskolos (pelno) palūkanas, 40,97 Eur (keturiasdešimt eurų 97 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 815,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2025 m. rugsėjo 12 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Gražinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 88 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pagal unikalius mokėjimo kodus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (mokėjimais sumokėta atitinkamai 83 Eur ir 28 Eur) permoką per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.