Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja V. P. Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-180-72/2011

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2011 m. rugsėjo 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2011-06-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0442-0153 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. R. M., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovu, vykdydamas darbdavio funkcijas leido dirbti V. Š., G. S., V. J., E. K., G. J. - 2011-05-06 apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, montuoti kilnojamą metalo konstrukcijų sceną su stogu (10x5) ir vykdyti įgarsinimo ir apšvietimo įrengimo darbus nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, neįregistravus jų darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteikus jiems antro darbo sutarties egzemplioriaus, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią neišdavus jų tapatybę patvirtinančių dokumentų (darbo pažymėjimų). Nurodyta, kad tuo R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- LR DK) 99 str. 1,2,3 dalis ir 98 str. 1 d. 1 p. (b.l. 3-4).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo turinio (b.l. 72-73) matyti, kad Institucija nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-14 nutarimu. Nurodo, kad R. M. administracinio teisės pažeidimo byla dėl nelegaliai dirbusių V. Š., G. S., V. J., E. K. ir G. J. nebuvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo tinkamai įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, o vadovautasi tik R. M. pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, kurie kelia abejonių. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nelegaliai dirbusių asmenų parodymai, kad jie dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus prašymu, duoti patikrinimo metu, kardinaliai skyrėsi nuo tų, kuriuos šie asmenys davė teisme, apklausiami liudytojais, kai nurodė, kad jie priklauso muzikos klubui „M.“, kuris veikia tik Tauragės apskrities teritorijoje, o jų montuojama įranga taip pat priklauso ne UAB (duomenys neskelbtini), o būtent šiam klubui. Institucija nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo motyvas, kad aukščiau minėtų asmenų atlikti įrangos montavimo darbai truko trumpą laiką, neturėjo tęstinio pobūdžio, todėl negali būti vertinami kaip nelegalus darbas yra nepagrįsti ir prieštaraujantys tiek LR DK nuostatoms, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo (b.l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-14 nutarimą nutraukti R. M. administracinę bylą, iškeltą pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. dėl nelegaliai dirbusių V. Š., G. S., V. J., E. K. ir G. J. ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Pažymėtina, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones, ir atvirkščiai kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje tam tikrų įrodymų ar duomenų trūkumas, negali būti laikomas pagrindu administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties nebuvimo konstatavimui.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Šio straipsnio turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes dėl LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus ir nesant pakankamai įrodymų, kad R. M. veiksmuose yra aukščiau aptarto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą – vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

LR ATPK 41³ str. nustato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. LR DK 98 str. įtvirtina nuostatą, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 93 str.). DK 99 str. reglamentuojantis darbo sutarties sudarymą numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis) (99 str. 1 d.), darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė (DK 99 str. 2 d.). LR DK 99 str. 3 d. įtvirtina pareigą darbdaviui užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Pagal teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pirmosios instancijos teismas R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė motyvuojant tuo, kad tyrimą atlikusi Institucija nepagrįstai konstatavo, kad nelegalus darbas buvo dirbamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai, nors nustatyta, kad dėl darbo pobūdžio, tvarkos V. Š., G. S., V. J., E. K., G. J. susitarė su administracinėn atsakomybėn traukiamu R. M.. Teismas pažymėjo, kad darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, kuri nesiejama su gaunamu rezultatu, tačiau šiuo atveju aukščiau nurodyti asmenys atliko ne tęstinę darbo funkciją, o konkrečią užduotį – turėjo sumontuoti sceną su garso ir apšvietimo įranga, kas galėtų būti laikoma pavedimo sutartimi. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad buvo dirbama gana trumpą laiką, t.y. tik nuo 9 val. 00 min. iki 12 val. 00 min., į liudytojų parodymus, patvirtinančius R. M. paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, atlygintinumo faktas taip pat nenustatytas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes – nė vienas iš tikrinimų asmenų tiek teikdami pirminius paaiškinimus, tiek pirmosios instancijos teisme neparodė, kad buvo susitarę dėl priėmimo į darbą į UAB (duomenys neskelbtini), dėl darbo užmokesčio ir kitų sąlygų. Priešingai liudytojai - V. Š., G. S., V. J., E. K., G. J., kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – R. M. teigė, kad atlygintinumo klausimas ar kokių nors įsipareigojimų, susijusių su darbine veikla nebuvo sprendžiamas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. surašytas tik dėl 2011-05-06 patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus veika kitomis dienomis protokoluose nėra nurodyta. Todėl apelianto argumentai, kad vertinant R. M. veiklą nereikėtų atmesti galimybių, kad įrangos montavimo darbai nebuvo atliekami kitose vietose ir kitu laiku, kas patvirtintų šios veiklos tęstinį pobūdį, atmestini kaip nepagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinto nusižengimo – nelegalaus darbo – sudėties R. M. veiksmuose tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste, įskaitant jo V. Š., G. S., V. J., E. K., G. J. parodymus ir R. M. paaiškinimus duotus Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus pareigūnams bei vėlesnius šių asmenų parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje, padarė pagrįstą išvadą dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties nebuvimo R. M. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), teisingai įvertino įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti, keisti jį ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-14 nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.