Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo M. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 6 dalį nubaustas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 15 d. 20.48 val. P. Lideikio g., Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, viršijo leistiną greitį 64 km/val., t. y. važiavo 124 km/val., kai leistinas maksimalus greitis – 60 km/val. Tokiu būdu M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad nei Institucija, perduodama administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti apylinkės teismui, nei pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nesilaikė minėtų reikalavimų.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį M. V. buvo pradėta, nes 2016 m. balandžio 15 d. 20.48 val. P. Lideikio g., Klaipėdoje (leistinas važiavimo greitis 60 km/val.) buvo užfiksuotas automobilio „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis – 124 km/val. Nustatyta, jog transporto priemonės savininkas M. V.

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog M. V. padarytas administracinio teisės pažeidimas visiškai įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, paties M. V. paaiškinimu, greičio pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šie įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad leistiną greitį viršijo būtent M. V.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad tokią kategorišką išvadą būtų galima daryti tik tuomet, kai byloje būtų pašalinti visi esantys trūkumai ir prieštaravimai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. V., tiek apklaustas policijos pareigūnų, tiek teismo posėdžio metu, neigė vairavęs transporto priemonę. Nurodė, jog tuo metu, kai buvo užfiksuotas greičio viršijimo faktas, jis buvo Palangoje, o automobilio raktus buvo palikęs namie. Namie buvo keli pažįstami, tačiau, kas galėjo vairuoti jo transporto priemonę, pasakyti negali, įvardyti atsisakė (b. l. 8; 12). Taigi nors M. V. savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir atsisakė įvardyti asmenis, kurie galbūt galėjo vairuoti jo transporto priemonę (tai padarė tik teikdamas apeliacinį skundą apygardos teismui), tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog M. V. yra automobilio savininkas, todėl turi visiškai atsakyti už padarytą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia teismo pozicija.

Pažymėtina, kad transporto priemonės savininko atsakomybė už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, t. y. nurodyti, kas teisės pažeidimo metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę, numatyta ATPK 133¹ straipsnyje. Ši ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (nurodyti asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą). Taigi tuo atveju, jeigu transporto priemonės savininkas atsisako nurodyti, kas administracinio teisės pažeidimo padarymo metu vairavo jo transporto priemonę, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 133¹ straipsnį. Tai, kad asmuo policijos pareigūnams nenurodo, kas vairavo jo transporto priemonę (nesant jo kaltės įrodymų), negali būti automatiškai preziumuojama, kad pats transporto priemonės savininkas viršijo nustatytą leistiną greitį.

Tačiau pažymėtina, kad apeliantas teikdamas skundą jame nurodė, jog transporto priemonę, kai buvo užfiksuotas greičio viršijimo faktas, vairavo A. B. Todėl sprendžiant klausimą dėl M. V. juridinės kvalifikacijos būtina išsiaiškinti ir ištirti šią aplinkybę.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi policijos pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė, kad pažvelgus į greičio protokolo nuotrauką matyti, kad automobilį vairuoja M. V., tačiau akivaizdu, jog bylos medžiaga tai neįrodo. Nors greičio matavimo prietaisas užfiksavo greitį viršijusį automobilį, kuris priklauso M. V., tačiau nuotrauka itin neryški (kompiuterine įranga nėra padidinta arba kitaip išryškinta), iš jos negalima identifikuoti asmens, kuris vairavo automobilį. Be to, byloje apskritai nėra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuotraukos, kurią būtų galima sulyginti su byloje pateikta nuotrauka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl nuotraukos išryškinimo, vaizdo padidinimo kompiuterine įranga, tai leistų nustatyti asmenį, kuris vairavo automobilį. Taip pat iš naujo tiriant bylos aplinkybes Institucijai būtina patikrinti ir apelianto versiją, kad pažeidimo padarymo metu jam priklausančią transporto priemonę vairavo A. B.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Institucija, tirdama bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, nepateikė teismui, nagrinėjusiam bylą, tinkamų M. V. kaltės įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad būtent jis viršijo leistiną greitį. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant M. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalyje klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl M. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarimas naikinamas bei byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Nutartis neskundžiama.