- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-268-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01968-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka (pran.)
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Šiaulių banko lizingas“
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-268-755/2014
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01968-2013-3
NUTARTIS
2014 m. balandžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3032-589/2013 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui - UAB „Šiaulių banko lizingas“, institucijai teikiančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo R. M. kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų T. M., gim.(duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo R. M. nepilnamečių vaikų T. ir A. M. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 350 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, t.y. iš viso 2 100 Lt kiekvienam vaikui, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę - M. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą šeimoje, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, žemindavo ir įžeidinėdavo ieškovę vaikų ir kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje. Dėl agresyvaus atsakovo elgesio ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė bandė išsaugoti šeimą ir taikyti su atsakovu, tačiau atsakovo elgesys nesikeitė ir gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę pavardę – M. Iš atsakovo prašo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą, kadangi dėl patirto smurto šeimoje, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą ir nepatogumus. Nepilnamečių vaikų: T. M. ir A. M. nuolatinę gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas R. M. kaltinamas smurtu šeimoje. Ieškovė pažymėjo, jog vaikų išlaikymui atsakovas skiria labai mažas sumas, tuo tarpu vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui kas mėnesį išleidžiama apie 700 Lt: maisto produktams išleidžiama apie 300 Lt, rūbams, avalynei – apie 80 Lt, higienos priemonėms – 40 Lt, vaikų ugdymui ir laisvalaikiui – apie 40 Lt, mokslo priemonėms – apie 50 Lt, kitoms vaikų reikmėms – apie 20 Lt. Ši suma minimaliai patenkina nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovei išlaikyti vaikus padeda jos mama ir sesuo, kadangi ieškovės gaunamų pajamų nepakanka.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 323, tarp R. M. ir I. M., nutraukė dėl atsakovo R. M. kaltės, po santuokos nutraukimo I. M. paliko santuokinę pavardę – M, nustatė nepilnamečių vaikų: A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. M., priteisė iš atsakovo R. M., nepilnamečių vaikų: A. M. gim. 2001 m. kovo 7 d. ir T. M., gim. 2004 m. spalio 3 d. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2013-03-25) iki vaikų pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė I. M., priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei I. M. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, prievolę pagal 2012-10-29 vartojimo kredito sutartį UAB „Šiaulių banko lizingas“ pripažino asmenine R. M. prievole, kitą ieškinio dalį atmetė. Įvertinęs atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu ir remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – specialisto išvadomis, nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas vartojo fizinį smurtą šeimoje, piktnaudžiavo alkoholiu, ir tai lėmė santuokos iširimą, todėl šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai, naudojant smurtą ir alkoholinius gėrimus, sukėlė neigiamas pasekmes šeimoje, ir atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, ieškovei priteisė 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nepilnamečiai šalių vaikai šiuo metu gyvena ir išreiškė pageidavimą likti gyventi su motina, jiems pas ieškovę yra sudarytos tinkamos sąlygos, o atsakovui yra iškelta baudžiamoji byla dėl fizinio skausmo nepilnamečiui sūnui A. M. sukėlimo, todėl teismas vertino, kad gyvenamosios vietos nustatymas su mama šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, jiems sudarytos palankos sąlygos jų vystymuisi ir gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl atsakovo galimai nusikalstamų veiksmų vaiko atžvilgiu, vaikai su tėvu bendrauti nenori, todėl bendravimo tvarkos su atsakovu nenustatė. Spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, teismas nurodė, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, o atsakovas nepateikė pagrįstų priežasčių dėl ko jis negalėtų susirasti darbo ir gauti pakankamas pajamas vaikų išlaikymui, todėl iš atsakovo priteisė po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Nei vienai šaliai nepateikus neginčijamų įrodymų apie tai nuo kurio laiko šalys gyvena atskirai ir nuo kada neveda bendro ūkio, teismas laikė, jog šalys kartu negyvena nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, todėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams nepriteisė. Civilinėje byloje nesant jokių įrodymų leidžiančių daryti išvadą, kad I. M. sutiko, jog atsakovas sudarytų 2012-10-29 vartojimo kredito sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“ televizoriui įsigyti, teismas prievolę UAB „Šiaulių banko lizingas“ pripažino esant asmenine R. M. prievole.
Šalies argumentai
Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl R. M. kaltės ir priimti naują sprendimą – nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. CMS, akto Nr. 323, tarp R. M. ir I. M., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo I. M. palikti pavardę M., M. jo pavardę M., pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš R. M. nepilnamečių vaikų A. M. ir T. M. išlaikymui priteista po 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti iš R. M. nepilnamečių vaikų A. M., gim (duomenys neskelbtini), T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadas, nepateikė ieškinio reikalavimo nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės faktinio ir teisinio vertinimo. R. M. paaiškino, kad konfliktai šeimoje kildavo ne dėl jo vieno, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė, padauginusi alkoholio, tapdavo agresyvi, provokuodavo ginčus. Atsakovas nei su ieškove, nei su šalių vaikais nesielgė žiauriai, alkoholį vartojo su saiku, buvo lojalus savo sutuoktinei, pagal išgales prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Teismas visiškai netyrė bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės kalte dėl santuokos iširimo, tuo pažeisdamas CPK normas ir nukrypdamas nuo teismų praktikos, todėl ši sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Teismo išvada, kad atsakovo veiksmai ieškovei sukėlė didelius dvasinius pergyvenimus, taip pat yra nepagrįsta ir neteisinga, todėl teismas nepagrįstai ieškovei priteisė neturtinę žalą, o ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliantas pažymėjo, jog teismas, spręsdamas išlaikymo vaikams priteisimo klausimą, visiškai netyrė ieškovės turtinės padėties, nors pagal kasacinio teismo praktiką privalėjo nustatyti visų vaikų poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo, kai tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, jis niekur nedirba ir šiuo metu vaikų išlaikymui gali skirti 200 Lt kas mėnesį.
Atsiliepimas
Ieškovė I. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei priėmė teisingą ir sąžiningą sprendimą. Teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas, motyvuotai ir pagrįstai nurodė, kad apeliantas turi realias galimybes gauti didesnes pajamas, kadangi yra darbingas ir jauno amžiaus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tinkamai neištyrė visų aplinkybių, susijusių su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, visiškai netyrė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan. (CK 3.60 str.). Nagrinėdamas R. M. ir I. M. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, tačiau apeliantas teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė taip pat provokuodavo konfliktus, vartodama alkoholį tapdavo agresyvi. LITEKO teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-01-14 nuosprendžiu pripažino R. M. kaltu pagal BK 140 str. 2 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo mažamečiui sūnui A. M.. Panevėžio apygardos teismas nuosprendį pakeitė – sutrumpino laisvės atėmimo bausmės laiką, kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatyta, kad atsakovas R. M. žiauriai elgėsi su savo sūnumi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 3.60 str. 3 str. prezumpcija, kad santuoka nutrūko dėl žiauriai su šeimos nariais besielgusio sutuoktinio kaltės. Byloje esantys Panevėžio AVPK nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (T. 1, b. l. 24, 26), MRU Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus Specialisto išvados (T. 1, b. l. 18-21) taip pat patvirtina, kad atsakovas nepagarbiai elgėsi ir su savo sutuoktine. Apeliantas teigdamas, kad ieškovė I. M. taip pat kalta dėl iširusios santuokos, turi savo nurodomas aplinkybes pagrįsti leistinais įrodymais (CPK 178 str.), vien deklaratyvių teiginių nepakanka atsakovo pozicijai įrodyti. Nagrinėjamu atveju duomenų apie ieškovės netinkamą sutuoktinės pareigų vykdymą atsakovas nepateikė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. M. ir R. M. santuoką pripažino iširusia dėl atsakovo R. M. kaltės.
Nors apeliantas skunde neformuluoja prašymo panaikinti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau skundo aprašomojoje dalyje pasisako ir dėl šios sprendimo dalies. Teisėjų kolegija vertina, jog atsakovas tokį reikalavimą reiškia, o jis atskirai nesuformuluotas dėl klaidos, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šios sprendimo dalies. CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą. Apeliantas nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovei 3000 Lt neturtinės žalos, nepagrįstai sprendime pažymėjo, jog atsakovo vartotas fizinis smurtas bei piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus. CK 3.70 str. 2 d. įtvirtina sutartinės atsakomybės rūšį, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra tenkintas pagrįstai, tinkamai įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį. Kolegijos vertinimu, ieškovei priteistas 3 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaikų išlaikymo klausimą, visiškai netyrė ieškovės turtinės padėties, neatsižvelgė, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba ir jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 d.išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove I. M., tačiau atsakovas taip pat privalo išlaikyti savo vaikus, užtikrinti, jog jie turės tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. I. M. pajamos nedidelės, ieškovė nurodė dirbanti UAB „Realdvika“ valytoja už 100 Lt per mėnesį, pagal individualios veiklos liudijimą dirbanti siuvėja ir gaunanti 200-300 Lt per mėnesį, taip pat gaunanti 110 Lt socialinę pašalpą už vaikus, prisiregistravusi darbo biržoje (T.1, b. l. 41-44). Pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovė deda visas pastangas gauti didesnes pajamas ir išlaikyti savo šeimą. Atsakovas R. M. šiuo metu niekur nedirba, gauna 650 Lt nedarbo draudimo išmoką (T. 1, b. l. 157, T. 2, b. l. 97). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jis negali susirasti darbo ir gauti didesnių pajamų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, todėl turi galimybes vaikams teikti jiems reikalingą išlaikymą. Apeliantas nurodo, kad jis gali vaikams skirti 200 Lt išlaikymą, tačiau šios sumos neužtektų net šalių nepilnamečių vaikų T. ir A. M. būtiniesiems poreikiams – maistui, aprangai, būstui, tenkinti. Įvertinusi vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį bei vadovaudamasi vaikų interesais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir teisingai nusprendė, kad atsakovas privalo teikti 300 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą kiekvienam iš savo vaikų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priteisė mažiau nei šiuo metu nustatyta minimali mėnesinė alga (1000 Lt). Teismas iš atsakovo priteisė po 300 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui, t. y. abiejų tėvų teiktinas išlaikymas kiekvienam iš šalių vaikų – 600 Lt, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pasisakė tik dėl tėvo pareigos teikti išlaikymą.
Apeliantas, teismui jau priėmus apeliacinį skundą, 2014-02-25 pateikė naujus įrodymus – vaizdo įrašą bei fotonuotrauką. CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, netirdamas pateiktų įrodymų turinio, nustatė, jog šiais įrodymais buvo fiksuoti įvykiai, vykę 2012 m. rugpjūčio mėn. ir 2013 m. vasario mėn., todėl atsakovas šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. fotonuotrauka jau yra pateikta į bylą (T. 1, b. l. 159), o 2013 m. vasario mėn. vaizdo įrašo padarymo metu šalys jau gyveno atskirai, todėl šis įrašas negali atskleisti šeimos iširimo priežasčių ir neturi sąsajumo su nagrinėjama byla (CPK 180 str.). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti R. M. naujai pateiktus įrodymus ir jų nevertina.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Grąžinti R. M. jo teismui 2014-02-25 pateiktus įrodymus – vaizdo įrašą bei fotonuotrauką.