Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje J. B., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, čigonė, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, Kauno P.Eimučio jaunimo mokyklos 9 klasės moksleivė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 260 str. 3 d., LR BK 199 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nenustatytam asmeniui organizavus labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - 75,443 g heroino neteisėtą gabenimą, turint tikslą platinti, iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respublikos Rygos m.: perdavus paketą su 75,443 g heroino J. B., nurodžius jį paslėpti ir perduoti nenustatytam asmeniui Rygos m. autobusų stotyje, ko pasekoje 2007 m. kovo 2 dieną apie 7 val. Kauno mieste, autobusų stotyje iš nenustatyto asmens J. B. neteisėtai įgijo, turėdama tikslą platinti, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – paketą su 75,443 g heroino (38,0 %) ir jį paslėpė po viršutiniais rūbais. Tęsdama nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 7.40 val. iš Kauno m. autobusų stoties maršrutiniu mikroautobusu VW LT 46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu maršrutu Kaunas-Ryga, J. B. šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 75,443 g heroino neteisėtai gabeno, turėdama tikslą platinti, iki Latvijos Respublikoje esančio Meitenės jungtinio sienos perėjimo punkto. Tokiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 3 d.

Be to, J. B. kontrabanda neteisėtai gabeno narkotines medžiagas, t.y. nenustatytam asmeniui organizavus narkotinės medžiagos - 75,443 g heroino kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respublikos Rygos m.: perdavus paketą su 75,443 g heroino nusikaltimo vykdytojai J. B., nurodžius jį paslėpti ir perduoti nenustatytam asmeniui Rygos m. autobusų stotyje, ko pasekoje 2007 m. kovo 2 dieną apie 11.20 val. J. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką per Joniškio r. esantį jungtinį Kalvių – Meitenės pasienio kontrolės punktą maršrutiniu mikroautobusu VW LT 46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu maršrutu Kaunas-Ryga, neturėdama leidimo, nepateikdama muitinės kontrolei, paslėpusi po viršutiniais drabužiais, gabeno narkotines medžiagas - paketą su 75,443 g heroino (38,0 %) ir buvo sulaikyta Latvijos Respublikoje esančiame Meitenės jungtiniame sienos perėjimo punkte. Tokiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 str. 2 d.

Apklausta teisiamajame posėdyje J. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad datos tiksliai neprisimena, bet tai galėjo būti 2007-03-02, jai paskambino draugai iš Rygos ir pakvietė pas juos atvykti. Stotyje belaukiant autobuso, prie jos priėjo nepažįstama čigonų tautybės apie 60 m. amžiaus moteris ir paprašė nuvežti į Rygą jos dukrai vaistus - žoleles nuo galvos skausmo, pasakė, kad Rygos m. autobusų stotyje prie jos prieis mergina paimti paketo ir už tai atsilygins. Ji sutiko ir moters duotą paketą įsidėjo į rankinę, tačiau moteris patarė taip atvirai paketo nelaikyti, nes muitinės pareigūnai gali „prikibti“. Tuomet ji įdėtą į maišelį paketą pasidėjo po viršutiniais savo rūbais – už liemenėlės. Įlipus į autobusą, jai kilo įtarimas, kad gali vežti ką nors draudžiama, pradėjo gailėtis, kad paėmė tą paketą. Kada pasienio poste šuo ant jos pradėjo loti, suprato, kad veža neleistiną daiktą. Muitinės pareigūnai jos klausė, ar ji veža, ką nors draudžiama. Ji pareigūnams atsakiusi, kad neveža. Taip atsakė, nes išsigando. Norėjo paketu atsikratyti ir išmetė jį į šiukšlių dėžę. Muitinės poste pamatė, kad paketas yra apvyniotas mėlynos spalvos lipnia juosta.

Tos čigonų tautybės moters daugiau nebuvo sutikusi. Jos santykiai su žmonėmis yra draugiški, su čigonų bendruomenės nariais santykiai ypač glaudūs, klauso vyresniųjų žodžio, todėl kai čigonų tautybės moteris jai pasakė, kad vairuotojas atsisakė paimti paketą, ir kad jos esančios „vieno kraujo“, nieko blogo nebus, jei ji nuveš tos moters dukrai paketą, ji sutiko. Pagal čigonų tradiciją, negalima atsakyti, jei prašo vyresnis žmogus, tačiau jei būtų prašiusi tai padaryti jos vienmetė, ji būtų atsisakiusi. Pati narkotinių medžiagų nevartoja. Dažnai gyvendavo pas tetą, nes namuose buvo nepriimtina atmosfera dėl jos mamos sugyventinio, kadangi jis gerdavo ir dažnai triukšmaudavo. Dvi savaites iki įvykio nelankė mokyklos, mokslai nesisekė, dabar mokosi. Gailisi, kad taip atsitiko.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, J. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 97-98, t. 1).

Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas A. A. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad 2007 m. kovo pradžioje, galėjo būti 2-3 d., pirmoje dienos pusėje, apie pietus, jam paskambino kolega iš Šiaulių R. J. ir pranešė, kad galimas narkotinių medžiagų gabenimas per LR sieną per Kalvių-Meitenės punktą, taip pat pranešė, kad reikia tikrinti autobusą, vykstantį iš Lietuvos į Latviją, maršrutu „Kaunas-Ryga", jog čigonė mergina gali vežti narkotines medžiagas ir ją reikia patikrinti. Patikslinęs autobuso atvykimą į Meitenės postą, pasieniečiams D. D. ar budėtojai R. C. perdavė gautą informaciją, jog čigonų tautybės merginai kertant sieną būtina atkreipti į ją dėmesį, tikrinti ją su šunimi. Telefonu jam buvo pranešta, kad autobusas atvyko į Meitenės punktą. Atvykus autobusui, pasienietis įėjo į autobuso saloną ir tikrino pasus, juos registravo. Jam buvo pranešta, kad autobuse yra dvi čigonų tautybės moterys, visose duomenų bazėse buvo tikrinami jų duomenys. Po to į autobuso saloną įėjo kinologė su šunimi ir šuo nurodė J. B.. J. B. buvo išlaipinta iš autobuso, jos buvo paprašyta išlipti iš autobuso. Buvo atliktos abiejų čigonų tautybės moterų asmeninių daiktų bei jų pačių apžiūros skirtinguose patalpose, jas tikrino moterys pareigūnės, turinčios medicininį išsilavinimą. Jam buvo pranešta, kad pirmo nenuodugnaus patikrinimo metu, nieko nebuvo rasta, todėl paprašė pareigūnų atlikti nuodugnų, kruopštų patikrinimą. Pakartotinio patikrinimo metu jam buvo pranešta, kad J. B. turėjo narkotinių medžiagų ir norėjo jas išmesti į šiukšliadėžę. Pasienietė jam papasakojo, kad J. B. nusivilkdama sijoną palengva traukėsi prie šiukšliadėžės ir į jį įmetė paketą. Iki atliekant J. B. patikrinimą šiukšliadėžė buvo tuščia, o po J. B. apžiūros, šiukšliadėžėje matė tamsiai pilką maišelį apvyniotą mėlynos spalvos lipnia juosta. Neatsimena, ar prie šiukšliadėžės buvo atvestas šuo. Paklausus J. B., ar tai jos paketas šiukšliadėžėje, ji atsakė, kad ne. Nežino, ar po apžiūros J. B. rašė paaiškinimą pasieniečiams.

J. B. turėjo jos tėvų duoto įgaliojimo kopiją, todėl su šio dokumento kopija jos negalėjo įleisti į Latvijos Respublikos teritoriją. Atvykusiam pareigūnui R. J. atidavė visus dokumentus ir nežino, kas vyko toliau. Tik po kurio laiko sužinojo, kad pakete buvo narkotinės medžiagos. Tiksliai negalėjo nurodyti, ar J. B. buvo sulaikyta Lietuvos teritorijoje, nes jis tik perdavė turimą informaciją pasieniečiams, koordinavo jų darbą.

Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta L. P. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad 2007 m. kovo mėn. dirbo kinologe ir pagal viršininko užduotį, patikrino autobusą, atvykusį apie 10.45 val. maršrutu „Šiauliai-Ryga". Tą dieną ji tikrino autobusus, vykstančius Jelgavos kryptimi. Įlipusi į autobusą, pradėjo tikrinimą nuo autobuso galinių sėdynių autobuso priekio link. Šuo, kuris apmokytas rasti kokainą, heroiną, opijų, ginklus, pėdsakus, iš karto užuodęs nubėgo į autobuso priekį prie jaunos čigonų tautybės merginos, kaip vėliau buvo nustatyta J. B., bei nurodė, jog ji turi narkotinių medžiagų. Tuo metu ji buvo apie 1-2 m nuo šuns. Kai šuo nurodė į J. B., ji pakėlė ranką ir davė ženklą, jog rastos narkotinės medžiagos. Merginą paprašė išlipti iš autobuso ir eiti į pasieniečių patalpas, kuriose buvo atliekama jos daiktų ir jos pačios apžiūra. Pirmą kartą ji ir R. C. patikrinusios J. B., nieko nerado, klausė J. B., ar ji turi ko nors neleistino ir jei turi, kad pati atiduotų. Mergina atsakė, kad nieko neleistino neturi, todėl paprašė J. B. parodyti savo daiktus. Su savimi J. B. turėjo plastmasinį maišelį, jame buvo suplėšytas albumas, rūbai, maišelis, merginai nusirengus, nieko nerado. Tikrinant J. B. antrą kartą ji nedalyvavo, tik vėliau jai buvo papasakota, kad pas J. B. buvo rastos narkotinės medžiagos. Matė pas J. B. rastą tamsų ryšulėlį, kuris buvo apvyniotas mėlynos spalvos lipnia juostele, ryšulėlis jau gulėjo ant stalo. Kai buvo rastas ryšulėlis, šuo vėl buvo panaudotas ir jis nurodė, jog tai narkotinės medžiagos. Ji nežino, kokiu būdu buvo rastas ryšulėlis.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. C. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad 2007 m. kovo 2 d. buvo savo tarnybos vietoje, kada L. P. atvedė merginą apžiūrai, nes šuo nurodė, jog ji turi narkotinių medžiagų. Vėliau buvo nustatyta, kad tai J. B.. Patikrino jos daiktus: maišelį, rankinę, rūbus, kuriuos ji nusivilko. Merginą tikrino 2 kartus, nes apžiūrėjus merginą pirmą kartą, kuri buvo visiškai nusirengusi, nieko nerado, todėl A. A. pasakė apžiūrėti merginą antrą kartą kruopščiau, atidžiau. Buvo pakviesta A. G. ir mergina buvo visiškai nurengta. Ant grindų šalia stalo patiesė popieriaus lapą, kad J. B. būtų patogiau atsistoti, tačiau ji nesistojo ant popieriaus lapo, stovėjo ant grindų ir palengva slinko link šiukšliadėžės, kuri nuo merginos buvo tolokai, į kurią merginai nusisegant sijoną, iš po jo į šiukšliadėžę išmetė paketą, o sijoną padėjo ant stalo. Kad kažkas buvo įmesta į šiukšliadėžę, sprendė iš kritimo garso. Šiukšliadėžėje buvo rastas juodos spalvos stačiakampio formos paketas, perrištas juosta. Mergina neigė, kad tai jos paketas. Neatsimena, ar kai buvo rastas paketas, kabinete buvo šuo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. J. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti apie 2007 m. vasario mėn. pabaigą ar kovo mėn. pradžią, kai buvo gauta pirminė operatyvinė informacija, kad čigonų tautybės mergina J. B. užsiima narkotinių medžiagų gabenimu. Informacijos patikslinimui 2007-03-02 ryte jis paskambino Jelgavos rinktinės Operatyvinio skyriaus viršininkui A. A., jam pranešė, kad autobuse gali vykti čigonų tautybės mergina, kuri gali gabenti narkotines medžiagas, paprašė atlikti detalią autobuso apžiūrą, patikrinti moterį. Tą pačią dieną A. A. jam paskambinęs, pasakė, kad autobuse yra dvi čigonų tautybės moterys. Nuvykus į Kalvių-Meitenės postą, pareigūnai pradėjo J. B. apžiūrą. Po apžiūros jam pareigūnai pasakė, kad nieko nerado. Sužinojęs, kad apžiūra buvo nenuodugni, paprašė patikrinti J. B. antrą kartą ir tai atlikti kruopščiau. Apžiūrint antrą kartą buvo rastas paketas. Nuėjęs į kabinetą, paketą matė jau išimtą iš šiukšliadėžės. Po to visa medžiaga ir J. B. buvo perduoti jam, nes J. B. - Lietuvos pilietė. Jis pranešė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kurie nurodė J. B. atvežti į Šiaulius.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad dirbo autobuso vairuotoju. 2007-03-02 vyko maršrutu „Kaunas-Ryga“. Kaune į jo vairuojamą autobusą įlipo J. B., ją lydėjo pagyvenusi čigonų tautybės moteris, jos kalbėjosi prie autobuso kaip pažįstamos. Nežino, ar vyresnioji moteris ką nors turėjo su savimi. Jo niekas neprašė ko nors nuvežti. Po to, J. B. įlipo į autobusą, padavė bilietą ir atsisėdo. Su savimi ji bagažo neturėjo, tik polietileninį maišelį, kurį pasidėjo prie savo kojų. Kas buvo maišelyje nežino, jam nepriklauso tikrinti keleivių bagažą. Atvykus į pasienio punktą, į autobusą įlipo pasienietis ir tikrino dokumentus, po to, įlipo pareigūnas su šunimi ir J. B. buvo išlaipinta. Laukė apie 45 min., tada atėjęs pareigūnas nieko neaiškino ir nekomentavo, tik pasakė, kad merginą pasilieka, o jie gali važiuoti.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. B. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad Rygoje gyvena jos pusseserė, pažįstami. Davė dukrai sutikimą dėl išvykimo į Rygą, nes dukra turėjo dalyvauti vestuvėse, nors negalėjusi tiksliai prisiminti, dukters vykimo priežasties, ji pati negalėjusi vykti, todėl dukters nelydėjusi. Nežinojo, kad duktė veš narkotines medžiagas. J. B. galėdavo vykti tik į Kaliningradą ir Latviją. Taip pat paaiškino, kad J. B. iki sulaikymo gyveno pas ją, tačiau ji nematė dukters paskutines naktis prieš jos sulaikymą, nes duktė nesutarė su jos sugyventiniu, kuris girtavo ir triukšmaudavo, todėl duktė išėjo iš namų. Apibūdindama J. B., liudytoja parodė, kad ji gera, mokėsi, su blogais asmenimis nedraugauja, jai padeda, nepastebėjo, kad vartotų narkotines medžiagas ar draugautų su asmenimis, vartojančiais narkotines medžiagas arba su pagyvenusia moterimi.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja T. B. parodė, kad yra paskirta J. B. rūpintoja. J. B. dažnai būdavo pas ją namuose, nes nesutardavo su savo motinos sugyventiniu, kuris gėrė, triukšmaudavo. J. B. dėl to labai pergyvendavo, verkdavo, paskutiniu metu buvo pasimetusi. Po įvykio kalbėjosi su J. B., ji labai pergyveno, verkė, gailėjosi, kad taip įvyko, sakė, kad ją specialiai pakišo, pasakojo, kad pagyvenusi moteris jos paprašė nuvežti paketą ir ji nieko blogo nesitikėjo. Apibūdindama J. B., parodė, kad ji yra tvarkinga, darbšti, paslaugi ir drausminga, po mokyklos prižiūrėdavo savo jaunesniuosius broliuką ir sesutę, kurie šiuo metu yra internate, šiuo metu ieškosi darbo, iki suėmimo narkotinių medžiagų nevartojo ir dabar nevartoja, ji nori tapti geru žmogumi.

Iš 2007-03-02 sulaikyto asmens perdavimo-priėmimo akto Nr. 512-020 matyti, kad 2007-03-02 13.20 val. Meitenės PKP R. J. perduota Lietuvos Respublikos pilietė J. B., a/k (duomenys neskelbtini) bei kartu su ja perduota: pakuotė, įtariant, kad joje yra narkotikai, administracinio sulaikymo protokolas ir paaiškinimas (b.l. 6, 7, t. 1).

Iš 2007-03-02 administracinio sulaikymo protokolo Nr.825-512-011 matyti, kad 2007-03-02 11.45 val. Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) sulaikyta Lietuvos Respublikos pilietė J. B., kuri važiavo maršrutiniu autobusu „Kaunas-Ryga“ VW LT 46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Latvijos Respubliką, įtariant, kad veža narkotikus. Pas sulaikytąją J. B. rasta pilkos spalvos pakuotė, apvyniota mėlynos spalvos izoliacine juosta, kurią ji išmetė asmens kratos metu, maudamasi sijoną (b.l. 8-10, t. 1) .

Iš pažymos apie sienos kirtimą matyti, kad 2007-03-02 11.24 val. mikroautobusas VW LT46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. S., su 14 keleivių įvažiavo į Meitenės pasienio kontrolės punktą (b.l 42,43, t. 1).

2007-03-14 specialisto išvada Nr. 140-(2494)-IS1-1923 patvirtina, kad rusvos spalvos miltelių iš plastikinio paketo, apklijuoto mėlynos spalvos lipnia juostele, kuriuos 2007-03-02 J. B. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką, sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė yra 75,443 g (38,0 procento) (b.l. 68-69, t. 1).

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti: 2007-03-02 – juodos spalvos plastinis paketas, apklijuotas mėlynos spalvos lipnia juostele, kuriame yra milteliai (b.l. 76-79, t. 1), 2007-03-05 - sutikimas dėl laikinojo išvykimo į užsienį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo kopija, LR piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas Sony Ericsson Z550i ir Omnitel Extra SIM kortele (b.l. 83-86, t. 1).

Iš 2007-03-02 asmens kratos protokolo matyti, kad iš J. B. buvo paimta: sutikimas dėl laikinojo išvykimo į užsienį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo kopija, LR piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas Sony Ericsson Z550i su baterija ir Omnitel Extra SIM kortele (b.l. 82, t. 1). Šie daiktai 2007-03-05 buvo apžiūrėti (b.l. 83-86, t. 1)

Iš Kauno apskrities pagrindinės mokyklos „Saulutė“ charakteristikos matyti, kad 2005-06-02 įsakymu J. B., kaip likusiai be tėvų globos, paskirta laikina rūpyba, rūpintoju paskirta Kauno apskrities internatinė mokykla „Saulutė“. Mokykloje J. B. adaptavosi gerai, su bendraamžiais santykiai susiklostė draugiški, buvo tvarkinga, stropi, tačiau mokslai sekėsi patenkinamai, jaitėsi, kad J. B. prieš patekdama į mokyklą, mokėsi pripuolamai. Pas J. B. gerai išvystyti meniniai gebėjimai, ji noriai dalyvavo mokyklos renginiuose, popamokinėje veikloje, mėgdavo skaityti, mokėdavo analizuoti. Motinos V. B. buvimą įkalinimo įstaigoje J. B. labai skaudžiai išgyveno, nepraleisdavo nei vieno pasimatymo su ja, tuo metu ji rūpinosi ir palaikė savo jaunesniuosius brolį ir seserį. Tarp motinos ir dukros įvyko konfliktas, kadangi J. B. nepriėmė naujo motinos draugo ir išvyko gyventi pas tetą į Kaliningradą. Nuo rudens nustojo lankyti mokyklą ir 2006-12-08 įsakymu buvo išbraukta iš mokinių sąrašų. Besimokydama mokykloje, J. B. nebuvo pastebėta rūkant, naudojant alkoholinius gėrimus, vartojant psichologinę ar fizinę prievartą prieš bendraamžius ir kitus mokyklos moksleivius (b.l. 153, t. 1, b.l. 15, t. 2).

Iš Kauno Prano Eimučio Jaunimo mokyklos pranešimo ir charakteristikos matyti, kad J. B. mokosi Kuano Prano Eimučio Jaunimo mokyklos 9-oje bendrojo lavinimo dieninėje klasėje. J. B. mokyklą lanko, nepraleidžia pamokų be pateisianmos priežasties, yra stropi, stengiasi mokytis gerai, turi tikslą – gerai išmokti lietuvių kalbą, nes savo ateitį sieja su Lietuva, nori įgyti profesiją, mėgsta rusų, technologijų, dailės, ikiprofesinio mokymo pamokas. Mokykloje lengvai bendrauja su mokytojais, mandagi, taktiška ir paslaugi, su bendraklasiais nekonfliktuoja, drausmės pažeidimų mokykloje nebuvo (b.l. 16, 34 t. 2).

Iš 2008-03-17 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo matyti, kad J. B., likusiai be tėvų globos vaikui, nuo 2008-03-06 nustatyta laikina rūpyba ir jos rūpintoja paskirta T. B. (b.l. 33, t. 2).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Surinktų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamoji J. B. neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį heroino. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. B. Kauno mieste iš nenustatytos čigonų tautybės moters įgijo paketą, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis heroino ir jį neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

LR BK 260 str. 3 d. dispozicijoje numatyta: “Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų...“ Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 3 d., jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių taip pat pardavimo ar kitokio platinimo faktas.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 37 “Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ str.)“ 11 punktu įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Nutarimo 13 punkte išaiškinta, kad gabenimas ir siuntimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kitokių platinimu laikomas jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas, dovanojant, atlyginant už darbą ir pan. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, kad jo gaminamos, įgyjamos (grobiamos), laikomos, gabenamos, siunčiamos, parduodamos ar kitaip platinamos medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, ir nori tai daryti. J. B. parodė, kad paketas, kuriame buvo rasta narkotinė medžiaga – heroinas, gavo iš nepažįstamos čigonų tautybės moters Kauno autobusų stotyje, ji įtarė, kad pakete gali būti uždraustos medžiagos, o tas įtarimas dar labiau sustiprėjo, kai muitinės poste tarnybinis šuo parodė į ją ir buvo atliekamos jos asmens kratos, be to, kai moteris jai pasakė, kad nevežtų taip akivaizdžiai, nes muitinės pareigūnai gali nesuprasti, J. B. paketą paslėpė po savo viršutiniais rūbais. Tai rodo, kad ji suprato, kad tai narkotinės medžiagos.

LR BK 260 str. 3 d. dispozicijoje numatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra vertinamasis požymis, kurį konstatuojant būtina vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (įsigaliojo nuo 2003 m. gegužės 1 d.) patvirtintomis rekomendacijomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Specialisto išvada patvirtina, kad rusvos spalvos miltelių iš plastikinio paketo, apklijuoto mėlynos spalvos lipnia juostele, sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė yra 75,443 g. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų I sąrašu, atitinkančiu 1961 m. Bendrosios konvencijos IV sąrašą, daugiau negu 10 g heroino yra labai didelis šios narkotinės medžiagos kiekis, taigi kaltinamosios neteisėtai įgytas ir gabentas heroino kiekis, 75,443 g (38,0 procento), yra labai didelis kiekis.

Anksčiau minėto Senato Nutarimo 17 straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimai nurodyti LR BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ straipsniuose, padaromi esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais nurodė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai yra psichotropinės ar narkotinės. Jei psichotropinės ar narkotinės medžiagos nebuvo parduotos ar kitaip platintos, veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 232¹ str. 3 ar 4 dalis tik nustačius, kad jie buvo atlikti, turint tikslą medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Nors kaltinamoji neigia supratusi, kad neteisėtai įgijo ir per Lietuvos valstybės sieną gabeno tikslu platinti narkotines medžiagas, teismas tokį jos aiškinimą vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę, tuo labiau, kad kaltinamoji teismo posėdžio metu pati pripažino, kad jai buvo kilę įtarimų, jog jai perduotame pakete gali būti kas nors draudžiama, o Rygos miesto autobusų stityje prie jos turėjo prieiti asmuo, kuriam turėjo perduoti paketą už tai gaudama atlygį. Kaltinamoji pati savo rankomis paketą paslėpė po savo viršutiniais drabužiais, o muitinės poste nusirengdama viršutinius drabužius paslapčiomis išmetė į šiukšliadėžę paketą ir neigė, kad paketas priklauso jai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. B. kaltė neteisėtai įgijus ir gabenus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 260 str. 3 d.

Taip pat surinktų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamoji J. B. padarė kontrabandą: per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama leidimo gabeno narkotinę medžiagą – heroiną.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas nustato, kad kontrabanda, tai privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas, jų nepateikiant muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iš Lietuvos, tiek į ją. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą ir nenuginčijamą išvadą, kad ne kas kitas, o būtent kaltinamoji J. B. 2007 m. kovo 2 d. vykdama iš Kauno į Rygos miestą, nepateikė muitinės kontrolei paketo, kuriame, kaip pagal specialisto išvadą nustatyta, yra 75,443 g (38,0 procento) heroino. Kaip byloje nustatyta, kaltinamoji vykdavo ne tik į Latvijos Respubliką, bet ir į Rusijos Federaciją - Kaliningradą, todėl muitinės taisyklės ir reikalavimai dėl vežamų daiktų deklaravimo jai buvo žinomos. Tikrinimo metu ji pareigūnams pareiškė, kad nieko draudžiamo neveža, paketo, kurio sudėtyje buvo nustatyta, jog yra heroino, nepateikė, o priešingai, slėpė jį po savo viršutiniais drabužiais. Gabenti narkotinę medžiagą – heroiną, J. B. leidimo neturėjo. Liudytojo R. J. parodymais nustatyta, kad jis turėjo operatyvinės informacijos apie tai, kad čigonų tautybės mergina J. B. užsiima narkotinių medžiagų gabenimu, Latvijos Respublikos pasienio pareigūnų J. B. buvo išlaipinta iš autobuso ir nuvesta į tarnybines patalpas, kur jos pakartotinio asmens pažiūros metu į šiukšliadėžę išmestas tamsios spalvos, apvyniotas mėlynos spalvos lipnia juosta paketas buvo rastas. Taip pat autobuse atliekant patikrinimą tikslu rasti narkotines medžiagas ir po J. B. apžiūros šiuklių dėžėje rastam paketui, ar jame yra narkotinės medžiagos, nustatyti į pagalbą buvo pasitelktas tarnybinis šuo, paruoštas narkotinėms medžiagoms ieškoti. Kadangi labai didelį kiekį narkotinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaltinamoji gabeno neteisėtai, t.y. neturėdama tam leidimo, jos veika iš sutapties kvalifikuotina ir pagal LR BK 199 str. 2 d.

Kadangi J. B. buvo sulaikyta Latvijos Respublikoje esančiame Meitenės jungtiniame sienos perėjimo punkte, todėl, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2003-12-29 nutarimu Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 5.2 p., nusikalstama veika, numatyta LR BK 199 str. 2 d., laikoma baigta, ir kvalifikuojama be nuorodos į BK 22 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skiriant bausmę kaltam asmeniui, analizuojamos aplinkybės, užtikrinančios bausmės atitikimą baudžiamajam įstatymui, jos individualizavimą bei atitikimą teisingumo principams. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numato, jog skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir skiria bausmę, numatytą LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, siekiant, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas J. B. padarė būdama nepilnametė, vos sulaukusi 16 metų, o nuo 16 metų atsiranda baudžiamoji atsakomybė už BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu, skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama ir į LR Baudžiamojo kodekso XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ BK 91 str. 2 d. išvardintas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veikismingumą bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismo posėdyje ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad J. B. kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., tai yra, padariusi tyčinius labai sunkų ir sunkų nusikaltimus. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., padarymą numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė, jos minimumas – laisvės atėmimas dešimčiai metų, o už nusikaltimo, numatyto BK 199 str. 2 d., padarymą numatyta taip pat tik laisvės atėmimo bausmė, jos minimumas – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 91 str. 3 d., kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, t.y. laisvės atėmimas penkeriems metams, o už BK numatytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Individualizuojant už tokius nusikaltimus skiriamą bausmę, jos dydžio diferencijavimui nepakanka formaliai laikytis specialiosios dalies normos sankcijoje numatytų bausmės dydžio ribų, bausmės skyrimui ypatingą reikšmę turi ne tik veikos pavojingumo laipsnis, bet ir kaltės rūšis bei forma, veikos motyvai ir tikslai, kaltinamojo asmenybė, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme. Nors kaltinamosios padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, padaromi tiesiogine tyčia, iš bylos aplinkybių matyti, kad J. B., kontrabanda gabendama narkotines medžiagas per valstybės sieną, neturėjo konkretaus tikslo pakenkti šalies ekonomikai ar nustatytai verslo tvarkai, o neteisėtai disponuodama narkotinėmis medžiagomis nepilnai įvertino tokios veikos pasekmes. Tokią išvadą teismas daro, įvertindamas kaltinamosios asmenybę ir jos veikos motyvus bei tikslus.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 5 punkte konstatuojama, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Teismas turi skirti požymius, kurie lemia asmenybės pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Kaltinamoji J. B. praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, iki nusikalstamų veikų padarymo, negyveno namuose dėl nesutarimų su motinos sugyventiniu, dėl ko buvo nutraukusi net mokslus, tačiau dabar mokosi, rūpinasi savo jaunesniais broliu ir seserimi, esančiais internate, jai pačiai nustatyta laikina rūpyba, nes jos motina atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamąją nusikalstamos veikos padarymo metu charakterizuoja jos veikos motyvai bei tikslai. Kaip savo nusikalstamos veikos motyvą kaltinamoji nurodo, kad pagal čigonų papročius, ji negalėjusi atsakyti padėti vyresnei čigonų tautybės moteriai. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad kaltinamoji neorganizavo narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo, kad ji net nežinojo koks bus atlygis už jai paduoto paketo nuvežimą, t.y. buvo atsitiktinis šios nusikalstamos veikos vykdytojas. Teismas vertina kaltinamosios socialinį pažeidžiamumą, ja iš dalies, kaip įrankiu, pasinaudojo kiti asmenys, kurie baudžiamojoje byloje nenustatyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau ir anksčiau būtų kokiu nors būdu susiformavusios, nes tiek liudytojos V. B., tiek liudytojos T. B. parodymais, J. B. nevartojo ir dabar nevartoja narkotinių medžiagų, gailisi padariusi šias nusikalstamas veikas.

Teismas nustatė, kad kaltinamoji pripažindama savo padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ir gailėdamasi, pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Tokiu būdu teismas pripažįsta kaltinamosios J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltintojas prašė pripažinti J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, tačiau pagal BK 25 str. 2 d., bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Byloje nustatyta, kad paketą su narkotine medžiaga – heroinu kaltinamajai J. B. įdavė nenustata čigonų tautybės moteris, taip pat nenustatytas asmuo, kuriam kaltinamoji turėjo perduoti minėtą paketą, todėl nesant nustatytų visų benedrininkavimo požymių – vykytojų skaičiaus, teismas nepripažįsta J. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

J. B. inkriminuotų nusikaltimų sudėtys yra formaliosios ir jų padariniai veikos kvalifikavimui įtakos neturi, tačau skiriant bausmę būtina į tai atsižvelgti. Šiuo atveju J. B. nusikalstami veiksmai jokių žalingų padarinių nesukėlė. Nors ji ir pasikėsino į ekonomiką bei nustatytą verslo tvarką, taip pat į visuomenės sveikatą, tačiau realios žalos šioms įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė, nes narkotinės medžiagos buvo sulaikytos ir paimtos policijos bei muitinės pareigūnų pasienio poste, narkotinės medžiagos išplatintos nebuvo, taigi realios žalos visuomenės sveikatai jos taip pat nepadarė.

Be savo paskirties nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis, kad atlikę bausmę vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Tačiau teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmė, numayta BK 260 str. 3 d. sankcijoje, nors ir nepilnamečiui asmeniui yra aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui savo griežtumu. Nors Baudžiamasis kodeksas ir neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Bausmės dydis už konkretų nusikaltimą yra numatytas įstatymu, teismo uždavinys parinkti sankcijos ribose optimalų bausmės dydį, reikalingą nuteistojo pataisymui. Atkreiptinas dėmesys, kad teisingumo principui gali prieštarauti tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas.

Esant nustatytoms aplinkybėms apie kaltinamosios asmenybę, jos nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, įvertinant bausmės paskirtį, teismas daro išvadą, jog LR BK 260 str. 3 d. numatytos minimalios bausmės paskyrimas kaltinamajai J. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl kaltinamosios atžvilgiu taikoma LR BK 54 str. 3 d. norma ir laisvės atėmimo bausmė skiriama mažesnė nei jos minimumas, o už nusikaltimą, numatytą LR BK 199 str. 2 d., skirtina nepilnamečiui numatytos sankcijoje laisvės atėmimo bausmės minimumas.

Nors J. B. pripažintina kalta dėl dviejų nusikaltimų, numatytų BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., padarymo, tačiau šie nusikaltimai padaryti iš esmės vienu nusikalstamu veikimu ir sudaro nusikaltimų sutaptį. Tai, kad kaltinamoji jai inkriminuotus nusikaltimus padarė viena nusikalstama veika, parodo sąlyginai mažesnį jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kadangi J. B. viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtingose BK straipsniuose, todėl esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, jai paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.) ir į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kuomet J. B. buvo sulaikyta ir suimta.

Be to, teismas mano, kad bausmės tikslai J. B. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 92 str. 1 d., kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nusikaltimus, teismas gali atidėti bausmės vykdymą, paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminui – trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal LR BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamas veikas ir nagrinėjant bylą teisme, buvo pripažinti: J. B. asmens kratos metu į šiukšliadėžę išmestas paketas, kuriame tyrimo metu buvo rata narkotinė medžiaga – heroinas, šiuo metu saugoma VSAT Šiaulių rinktinės Ūkio skyiuje, plastikinis paketas, apklijuotas lipnia juostele, į kuriuos buvo suvyniota narkotinė medžiaga, sutikimas dėl laikinojo išvykimo į užsienį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo kopija, mobilaus ryšio telefonas Sony Ericsson Z550i ir Omnitel Extra SIM kortele, saugomi prie baudžiamosios bylos. Kadangi narkotinės medžiagos – heroino apyvarta yra uždrausta, todėl ji nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina, o plastikinis paketas, apklijuotas lipnia juostele – taip pat sunaikintinas kaip menkavertis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. B. grąžintinas sutikimas dėl laikinojo išvykimo į užsienį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo kopija, mobilaus ryšio telefonas Sony Ericsson Z550i ir Omnitel Extra SIM kortele.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301-308 str. str., 310 str.,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 199 str. 2 d. (dėl narkotinės medžiagos – heroino kontrabandos) laisvės atėmimu vineriems metams šešiems mėnesiams;pagal LR BK 260 str. 3 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 1, 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, vadovaujantis BK 87 str. 1 d., 2 d. 1 p, 2 p., 3 d. 5 p., dvylikai mėnesių paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamąją vietą.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. gegužės 19 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2008 m. kovo 9 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2005-06-28 Kauno m. Žaliakalnio PK pasų poskyryje, paėmimą ir įpareogojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti, pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-06-28 Kauno m. Žaliakalnio PK pasų poskyryje, grąžinti J. B.. Užstatą 13000 (trylika tūkstančių) litų sumoje, įmokėtą į Šiaulių apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banko Šiaulių skuriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti užstato davėjai T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendžiui įsiteisėjus narkotinę medžiagą - 75,443 g heroino - saugomą VSAT Šiaulių rinktinės Ūkio skyriuje, plastikinį paketą, apklijuotą lipnia juostele sunaikinti, o sutikimą dėl laikinojo išvykimo į užsienį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo kopiją, mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson Z550i ir Omnitel Extra sim kortelę – grąžinti J. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.