- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-26
- Bylos Nr.
- 2-1513-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00748-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Editus Status“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Santechprekyba“, uždarosios akcinės bendrovės „Editus Status“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Monstatas“, uždarajai akcinei bendrovei „Sandritas“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų sprendimai“, J. M. Z., A. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Editus Status“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-867-163/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santechprekyba“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Editus Status“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Monstatas“, uždarajai akcinei bendrovei „Sandritas“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų sprendimai“, J. M. Z., A. P., dėl bankroto bylos iškėlimo, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Editus Status“ direktorės J. J. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Editus Status“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė „Santechprekyba“ kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „Editus Status“ iškelti bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-867-163/2016). Atsakovė nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl 3 559,72 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo. 2015 m. lapkričio 6 d. skolos išdėstymo grafiku atsakovė įsipareigojo pirmąją skolos grąžinimo įmoką sumokėti 2015 m. lapkričio 27 d., o skolą baigti mokėti 2016 m. sausio 29 d., tačiau mokėjimai nebuvo atlikti, atsiskaitymo terminai pradelsti. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė yra nemoki.
Ieškovė UAB „Editus Status“ direktorė J. J. prašė iškelti atsakovei UAB „Editus Status“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu skirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“ (civilinė byla Nr. B2-995-163/2016). Ieškovė nurodė, kad jos vadovaujama bendrovė teikė stogų dengimo ir aukštalipių paslaugas, šiuo metu pradėjo vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos darbus ir kitus statybos rangos darbus, pasinaudojant subrangos santykiais. Bendrovė šiuo metu vykdo ūkinę komercinę veiklą, tačiau susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos nulėmė rinkos pasikeitimai, nuostoliai atsiradę nepajėgus įvykdyti vieno daugiabučio namo Klaipėdoje renovacijos bei užsitęsus penkių daugiabučių namų Tauragėje renovacijos darbams. Antstoliams areštavus įmonės turtą ir banko sąskaitas buvo užkirstas kelias pelningų sutarčių pasirašymui, sumažėjo gaunamos pajamos. Nepaisant finansinių sunkumų, ieškovės teigimu, įmonė yra pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, grąžinti skolas ir toliau sėkmingai dirbti bei atstatyti įmonės mokumą. Kartu su pareiškimu ieškovė pateikė UAB „Editus Status“ restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuos 2016 m. vasario 11 d. sprendimu patvirtino vienintelis bendrovės akcininkas V. A.. Bendrovės akcininkas pritarė sprendimui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sutiko, kad bendrovės 492 993,73 Eur skola jam būtų sumokėta tik po to, kai iškėlus restruktūrizavimo bylą bus atsiskaityta su kitais kreditoriais. Ieškovė pažymėjo, kad bendrovė turi įsigijusi 9 žemės sklypus už bendrą 405 468,03 Eur kainą. Nors šie sklypai neįregistruoti bendrovės vardu ir neįtraukti į įmonės balansą, pinigai už juos buvo sumokėti. Ieškovės teigimu, jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose bus statomi kotedžai, kuriuos pardavus įmonė turės pakankamai pajamų atsiskaityti su kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. kovo 2 d. nutartimi nurodytos civilinės bylos sujungtos, paliekant ankščiau teisme gautos civilinės bylos Nr. B2-867-163/2016.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Editus Status“ iškėlimo ir iškėlė bendrovei bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė S. Š..
Teismas nustatė, kad UAB „Editus Status“ įsteigta 2000 m. balandžio 18 d., įmonė teikė stogų dengimo ir aukštalipių paslaugas, šiuo metu vykdo daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos darbus ir kitus statybos rangos darbus, pasinaudojant subrangos santykiais, turi 5 darbuotojus.
Iš pateiktų 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. sausio 31 d. balansų teismas nustatė, kad 2014 m. bendrovė turėjo 896 197 Eur turto, 302 843 Eur trumpalaikių įsipareigojimų ir 812 261 Eur ilgalaikių įsipareigojimų, 2015 m. balanse apskaityta 823 263 Eur turto, 393 860 Eur trumpalaikių įsipareigojimų ir 892 049 Eur ilgalaikių įsipareigojimų, 2016 m. sausio 31 d. balanse apskaityta 824 436 Eur turto, 397 840 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, iš jų 38 333 Eur susijusių su darbo santykiais, ir 890 834 Eur ilgalaikių įsipareigojimų. Teismas nurodė, kad didžiąją dalį bendrovės balansuose apskaityto turto sudaro trumpalaikis nematerialus turtas – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pirkėjų įsiskolinimai. Nors bendrovės vadovė paaiškino, kad į balansą įtrauktą 422 231 Eur išankstinių apmokėjimų sumą sudaro lėšos, sumokėtos įmonės akcininkui V. A. už iš jo nupirktus žemės sklypus, teismas sprendė, kad į bylą pateikti apyvartos žiniaraščiai, jog laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. V. A. buvo mokami pinigai, nepasirašyti atsakingo asmens, nepatvirtina, kad bendrovė turėjo nurodytą pinigų sumą ir ją pastarajam perdavė. Be to, nurodyti žemės sklypai iki šiol nėra įregistruoti atsakovės vardu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė nesant pagrindo 422 231 Eur sumą pripažinti bendrovės trumpalaikiu turtu. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad ji turėjo 186 492 Eur grynųjų lėšų, kurias, kaip teigė, paskolino bendrovės vadovei ir akcininkui, teismas konstatavo, kad ši suma nepagrįstai balanse apskaityta trumpalaikiu turtu – per vienerius metus gautinomis sumomis.
Teismas nustatė, kad atsakovės ilgalaikį turtą sudaro 7 žemės sklypai, kurių vertė balanse – 138 438 Eur ir kurie visi įkeisti tretiesiems asmenims už suteiktas paskolas. Teismas nesutiko su bendrovės vadovės pozicija, kad reali sklypų rinkos vertė – 280 000 Eur. Įvertinęs tai, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai yra kraštinėje (duomenys neskelbtini) mikrorajono gatvėje, esančioje šalia Palangos plento, kuriuo vyksta labai intensyvus judėjimas, teismas sprendė, kad šio turto rinkos vertė realiai yra mažesnė, nei vidutinė rinkos vertė. Be to, iš antstolio pateiktos informacijos nustatęs, kad, vykdant išieškojimą atsakovės kreditorės – M. J. Z. naudai, du žemės sklypus ketinama parduoti iš varžytynių, teismas nurodė, kad pardavinėjant nekilnojamuosius daiktus varžytynėse jų kaina visada būna mažesnė, nei reali jų rinkos vertė. Nustatęs, kad į atsakovės turto balansą įtrauktos 24 725 Eur vertės transporto priemonės yra įsigytos lizingo būdu, kad neišmokėta lizingo suma – 14 420 Eur, teismas konstatavo, kad bendrovės balanse apskaitytas turtas pastarąja suma turėtų būti sumažintas.
Palyginęs atsakovės 2015 m. ir 2016 m. sausio 31 d. balansų duomenis, teismas nustatė, kad jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, tame tarpe ir susiję su darbo santykiais, didėja. Nors restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 55 146,44 Eur, įvertinęs nepradelstų įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo terminus, teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažesnę kaip 240 609,22 Eur sumą.
Teismas nurodė, kad pagrindinė atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta priemonė jos mokumui atkurti – kotedžų statyba ir pardavimas. Atsižvelgęs į atsakovės žemės sklypų, kuriuose ji ketina užsiimti kotedžų statyba, lokalizaciją (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kad šioje vietoje pastatyta daug kotedžų, kurie iki šiol nėra parduoti, teismas sprendė esant didelei tikimybei, kad planuojamos statybos tik padidins įsipareigojimų kreditoriams dydį, o įmonės mokumas nebus atkurtas. Tokią išvadą teismas pagrindė ir aplinkybe, kad be įkeistų žemės sklypų atsakovė neturi nei piniginių, nei žmogiškųjų išteklių (darbuotojų) planuojamoms statyboms atlikti. Teismas nustatė, kad vykdydama daugiabučių namo renovacijos darbus ir kitus statybos rangos darbus įmonė pelno negavo ir 2015 m. baigė turėdama 152 722 Eur nuostolį. Kadangi atsakovė pripažino, kad iš penkių šiuo metu renovuojamų daugiabučių namų Tauragėje ji negavo pajamų, kad nurodytų objektų subrangovai yra kitos įmonės, kad šiuo metu atsakovė neturi kitų, išskyrus administracijos, darbuotojų, teismas atmetė atsakovės argumentą, jog iš šių objektų renovacijos ji gaus 50 704 Eur grynųjų pajamų.
Nustatytų duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys pagrįsti deklaratyviais teiginiais, nenurodant konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti bendrovės restruktūrizavimo tikslus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovės turto vertė – 164 489 Eur, o turimų žemės sklypų vertę skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis – 306 489 Eur, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai sudaro mažiausiai 240 609,22 Eur sumą, t. y. viršija pusę jos turto, todėl teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB „Editus Status“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonių restruktūrizavimo bylose vyrauja viešasis interesas, pasireiškiantis tuo, kad kiek įmanoma labiau būtų apsaugoti kreditorių interesai, sudarytos sąlygos išsaugoti finansinių sunkumų turinčią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012). Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo vertinti įmonės nemokumo, akcentuoti vien tik jos finansinę būklę, o turėjo vertinti realias galimybes įveikti laikinus finansinius sunkumus.
2. Teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes bei jų atitikimą ĮRĮ bei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, turtą, gaunamas pajamas, veiklos vykdymą, o tai reiškia, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant materialiosios teisės normas, todėl turi būti panaikinta (CPK 330 straipsnio 1 dalis).
3. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovę esant nemokia. Nors bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau yra mokus juridinis asmuo. Tai patvirtina bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys: 397 840 Eur trumpalaikių įsipareigojimų suma neviršija pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės – 824 436 Eur. Inicijuojant restruktūrizavimo bylos iškėlimą bendrovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma buvo mažesnė nei 100 000 Eur, nagrinėjant bylą šie įsipareigojimai šiek tiek padidėjo dėl banko sąskaitų arešto ir sutrikdytos veiklos, tačiau net ir pradelstiems įmonės įsipareigojimams pasiekus 397 840 Eur sumą, bendrovė vis tiek išlieka moki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.
4. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovei priklausančių žemės sklypų vertė realiai yra mažesnė, nei vidutinė jų rinkos vertė. VĮ Registrų centras kas penkerius metus atlieka masinį nekilnojamojo turto objektų vertinimą, kuris dažnai neatitinka realios objektų rinkos vertės. Be to, atsakovei priklausantys žemės sklypai buvo įsigyti 2011-2014 m. laikotarpiu, todėl jų balansinė vertė gali nesutapti su realia jų verte 2016 m. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės negali turėti tokios didelės reikšmės nekilnojamojo turto objektų rinkos kainos sumažėjimui. Aptariamos išvados teismas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais.
5. Nesutiktina su teismo nuomone, kad pardavinėjant daiktus iš varžytynių, jie visada parduodami mažesne, nei reali jų rinkos vertė, kaina. Turto pardavimas iš varžytynių už mažesnę kainą nėra taisyklė, tokia aplinkybė gali paaiškėti tik įvykus varžytynėms. Skundžiamą nutartį teismas pagrindė prielaidomis, spėjimais, kurie nėra pagrįsti jokiais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis.
6. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas apyvartų žiniaraštis, nepasirašytas atsakingo asmens, nepatvirtina, kad įmonė turėjo 422 231 Eur sumą, kurią sumokėjo V. A. už iš pastarojo įsigytus žemės sklypus. Kartu su skundu pateikiamas pasirašytas žiniaraštis, tuo tarpu kilus abejonių dėl šio dokumento įrodomosios galios bei atsakovės sumokėtų sumų tretiesiems asmenims teismas privalėjo pareikalauti papildomų įrodymų iš atsakovės ir nustatyti terminą jiems pateikti.
7. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės iš V. A. įsigyti žemės sklypai jai nepriklauso. Teismui buvo pateikta 2011 m. birželio 11 d. žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsigijo 9 žemės sklypus už bendrą 405 468,03 Eur sumą, 3 iš jų šiuo metu yra įregistruoti atsakovės vardu. Kainos už šiuos žemės sklypus sumokėjimą patvirtina į bylą pateiktas buhalterinis išrašas.
8. Teismas nepagrįstai lygina pradelstų įsipareigojimų sumas skundžiamos nutarties priėmimo datai su restruktūrizavimo metmenyse pateiktu kreditorių sąrašu ir jame nurodytais įsipareigojimų įvykdymo terminais. Metmenyse yra nurodyti kreditoriai, kuriems įsipareigojimų įvykdyto terminas – 2016 m. sausio 31 d.
9. Lyginant atsakovo veiklą 2015 m. ir 2016 m. pirmajame ketvirtyje matyti, kad ji šiuo metu yra pelningesnė. Be to, kartu su skundu teikiamas komercinis pasiūlymas patvirtina, kad atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose bus statomi kotedžai. Laikinas bendrovės darbuotojų skaičiaus sumažėjimas nereiškia, kad atsakovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos ar kad realiai negauna pajamų, kadangi administracijos darbuotojai geba organizuoti darbus ir kituose miestuose, o statybos darbai atliekami pasitelkiant subrangovus ir šiuo metu darbuotojų skaičius pagal verslo sprendimą yra pakankamas.
10. Finansinių sunkumų įveikimas vykdant naujus projektus – kotedžų statybą nuosavybės teise turimuose žemės sklypuose, statybos ir renovacijos darbus (duomenys neskelbtini), yra realus ir pagrįstas. Šiuo metu bendrovėje dirba 5 darbuotojai, kurie, iškėlus atsakovei bankroto bylą, netektų darbo vietų ir pragyvenimo šaltinio. Valstybė taip pat patirtų papildomą naštą dėl prievolės mokėti bedarbiams pašalpas ir suteikti kitas lengvatas. Bankroto bylos iškėlimas pažeis viešąjį interesą ir turės neigiamą socialinę reikšmę.
Atsiliepimas
Atsiliepime trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį.
Šalies argumentai
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse apibrėžtos priemonės iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tolesnis tęsimas, nenumatant jokių kitų konkrečių priemonių, kurių pagrindu būtų gerinami bendrovės finansiniai rodikliai ir dengiami įsiskolinimai kreditoriams, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties.
2. Remiantis teismų praktika, vertinant bendrovės trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Atsakovės restruktūrizavimo metmenyse tik deklaratyviai nurodoma, kad įmonė siekia išsiieškoti iš debitorių skolas. Į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų tokių skolų išieškojimo realumą.
3. Vertindamas atsakovės finansinę būklę, teismas pagrįstai į jos turto masę įtraukė 7 žemės sklypus ir pagrįstai kaip realaus turto nevertino kito nekilnojamojo turto, kurio priklausymas atsakovei nebuvo pagrįstais jokiais objektyviais duomenimis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė skunde nepagrįstai teigia, kad ji yra mokus juridinis asmuo. Jos įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – Fondo biudžetas) didėja: 2015 m. sausio 1 d. atsakovės įsiskolinimas Fondo biudžetui buvo 4 167,60 Eur, 2016 m. sausio 1 d. – 22 267,99 Eur, o 2016 m. birželio 30 d. – 25 498,95 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Editus Status“ yra nemoki, atmetė prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei iškėlė įmonei bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nėra.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Kartu su atskiruoju skundu ir prieš teismo posėdį apeliantė pateikė naujus įrodymus – 2013 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį, 2013 m. rugpjūčio 6 d. sutartį dėl hipotekos sukūrimo, komercinį pasiūlymą, apyvartos žiniaraščius, 2016 m. birželio mėnesį sudarytus ketinimų protokolą ir rangos sutartis, kuriais siekiama pagrįsti argumentus dėl bendrovės disponuojamo turto, ketinamos vykdyti veiklos ir gautinų pajamų. Pateikti įrodymai gali patvirtinti reikšmingas faktines aplinkybes, dalis jų –sudaryti po apskųstos teismo nutarties priėmimo, todėl priimami ir vertinami (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundo argumentų
2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ĮBĮ redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis). Nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu, taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kuriai esant, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.
Nagrinėjamu atveju byloje buvo gautas vieno kreditoriaus – UAB „Santechprekyba“ pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Editus Status“ iškėlimo, kurį palaikė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įstoję įmonės kreditoriai VSDFV Klaipėdos skyrius, UAB „Statybos projektų sprendimai“, UAB „Sandritas“, UAB „Monstatas“, J. M. Z., A. P., ir atsakovės vadovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos šiai įmonei iškėlimo, todėl laikantis ĮBĮ įtvirtinto civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimo reglamentavimo minėti pareiškimai pagrįstai buvo nagrinėjami kartu. Bylos nagrinėjimo metu padarius išvadą, kad atsakovė yra nemoki, įmonės vadovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo atmestas, iškeliant atsakovei bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų. Taigi pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės UAB „Editus Status“ (ne)mokumo, įvertino byloje surinktus bendrovės finansinės atskaitomybės, turto sudėties duomenis, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir padarė išvadą, kad atsakovės pradelstos skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė laikytina nemokia bei jai keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės jos mokumui atkurti, deklaratyvios ir neatitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Editus Status“ nemokumo, pirmiausia pažymi, kad nepaisant to, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013). Be to, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
Apeliuodama teismo išvadą dėl nemokumo, UAB „Editus Status“ skunde nepagrįstai remiasi 2016 m. sausio 31 d. balanse apskaitytomis 824 436 Eur turto ir 397 840 Eur trumpalaikių įsipareigojimų vertėmis ir jų santykiu, kurių pagrindu teigia, kad ji yra mokus juridinis asmuo. Pažymėtina, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir pradelstos įmonės skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Nagrinėjamu atveju teismo visapusiškai įvertinti apeliantės finansinės atskaitomybės, turto sudėties, kreditorių sąrašo duomenys sudarė pagrindą spręsti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę realios jos turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Analizuodamas balanse apskaityto turto sudėtį, teismas nustatė, kad atsakovės ilgalaikį materialų turtą sudaro 138 438 Eur vertės 7 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) mikrorajono gatvėje šalia Palangos plento, ir 24 725 Eur vertės transporto priemonės. Įvertinęs žemės sklypų lokalizaciją bei tai, kad dalis jų pardavinėjami iš varžytynių, teismas atmetė apeliantės argumentą dėl 280 000 Eur šio nekilnojamojo turto rinkos vertės ir sprendė, kad reali sklypų rinkos vertė yra mažesnė, nei vidutinė jų rinkos vertė. Nors apeliantė teigia, kad tokie teismo motyvai deklaratyvūs ir neparemti objektyviais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo pozicija, kad nurodyti veiksniai dėl sklypų lokalizacijos šalia judraus Palangos plento bei dalies jų realizavimo iš varžytynių turi esminės reikšmės šio turto rinkos vertei. Be to, teigdama, kad jai priklausančių žemės sklypų vertė yra dvigubai didesnė, nei nurodyta 2016 m. sausio 31 d. balanse, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų tokį jos teiginį (CPK 178 straipsnis). Teismas pagrįstai neišmokėta lizingo suma iki 14 420 Eur sumažino ir balanse apskaitytą transporto priemonių vertę.
Apeliantei nepateikus įrodymų, kad ji 2011-2012 m. laikotarpiu iš anksto apmokėjo bendrovės akcininkui V. A. 422 231 Eur už iš pastarojo įsigytus 9 žemės sklypus, teismas sprendė, kad nurodyta suma nepagrįstai apskaityta atsakovės trumpalaikiu turtu – išankstiniais apmokėjimais. Šios teismo išvados nepaneigia į bylą pateikta 2011 m. birželio 11 d. preliminari žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis). Sutarties 2.1 punktu šalys sulygo, kad turtas – V. A. priklausantys 9 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), apeliantei parduodamas už 407 164,45 Eur sumą, kurią pirkėjas sumoka avansu pardavėjui per 12 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo dienos. Šalys susitarė, kad žemės sklypai pirkėjo nuosavybėn bus perduoti pasirašius ir notariškai patvirtinus perdavimo – priėmimo aktą bei žemės pirkimo – pardavimo sutartį per 12 mėnesių nuo galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį dienos (Sutarties 3.2 punktas). Taigi nuo Sutarties pasirašymo praėjo penkeri metai, tačiau apeliantė teismui nepateikė nei šalių sulygtos kainos (jos dalies) sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, nei pagrindinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, kuriai sudaryti terminas šiai dienai yra pasibaigęs (CPK 178 straipsnis). VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad tik du iš Sutartyje nurodytų žemės sklypų yra priskirti UAB „Editus Status“ nuosavybei. Apeliantė dalies Sutartimi sulygtos žemės sklypų kainos sumokėjimą įrodinėjo į bylą pateiktais apyvartos žiniaraščiais už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kuriais teismas atsisakė remtis dėl to, kad šie dokumentai nebuvo pasirašyti atsakingų asmenų. Nors kartu su skundu apeliantė pateikė pasirašytus paminėto laikotarpio apyvartos žiniaraščius, ši aplinkybė tik patvirtina, kad teismas pagrįstai jų nepripažino objektyviais, įrodančiais konkrečias aplinkybes įrodymais (CPK 176, 177, 184, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini skundo argumentai, kad aptariami nekilnojamojo turto objektai yra neginčytina apeliantės nuosavybė ir kad lėšos, sumokėtos už šio turto įsigijimą, pagrįstai įtrauktos į trumpalaikio įmonės turto sudėtį.
Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji turėjo 186 492,12 Eur lėšų, kurias 2014 m. gruodžio 31 d. paskolino bendrovės vadovei J. J. ir akcininkui V. A., todėl ši suma nepripažinta bendrovės realiai disponuotinu trumpalaikiu turtu. Skunde nepagrįstai apeliuojama, kad teismas nepareikalavo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė turėjo finansines galimybes suteikti paskolas nurodytiems asmenims. Kaip jau buvo paminėta, byloje egzistuojantis viešasis interesas nepanaikina šalių įrodinėjimo pareigos, todėl apeliantė, teigianti turinti duomenų, įrodančių paskolų bendrovės direktorei ir akcininkui suteikimą, turi prisiimti jų nepateikimo riziką. Pažymėtina, kad aptariamą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178, 314 straipsniai).
Nors apeliantė nurodė turinti 55 146,44 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, teismas, įvertinęs jos įsipareigojimų įvykdymo terminus, nustatė, kad tokie įsipareigojimai sudaro ne mažesnę kaip 240 609,22 Eur sumą. Spręsdamas įmonės (ne)mokumo klausimą teismas remiasi aktualiais finansinės atskaitomybės, kreditorių sąrašo ir kitais duomenimis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad, spręsdamas dėl apeliantės vykdytinų įsipareigojimų dydžio, teismas turėjo atsižvelgti tik į 2016 m. sausio 31 d. pradelstus įsipareigojimus. Net ir įvertinus tai, kad dalis bendrovės kreditorių – UAB „Santechprekyba“, UAB „Sandritas“, UAB „Statybos projektų sprendimai“, UAB „Monstatas“, A. A., A. P. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pareiškė atsisakantys nuo reikalavimo iškelti jų skolininkei bankroto bylą ir sutinkantys, kad su jais būtų atsiskaityta restruktūrizavimo proceso metu, ši aplinkybė iš esmės nekeičia teismo išvados dėl apeliantės nemokumo, nes net ir priskyrus nurodytų kreditorių finansinius reikalavimus prie nepradelstų įmonės įsipareigojimų, bendra vykdytina įsipareigojimų kreditoriams suma sumažėja nežymiai – iki 220 000 Eur. Pastarąją sumą palyginus su teismo nustatyta didžiausia galima UAB „Editus Status“ valdomo turto verte – 306 489 Eur, šių rodiklių santykis išlieka atitinkantis nustatytąjį ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje.
Blogą apeliantės finansinę padėtį patvirtina ir kiti teismo nustatyti duomenys: 2015 m. metus įmonė baigė nuostolingai – patyrė 152 722 Eur nuostolių ir nors per pirmąjį 2016 m. mėnesį gavo 2 388 Eur pelno, tačiau per pastarąjį laikotarpį įmonė neturėjo pardavimo pajamų ir patyrė 4 210 Eur veiklos sąnaudų; įmonės pradelsti įsipareigojimai darbuotojams sudaro 38 333 Eur sumą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas vėlavimą išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas priskiria prie bankroto bylos įmonei iškėlimo sąlygų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad apeliantės įsipareigojimai valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui tęsiasi nuo 2011 m. spalio 19 d. ir toliau didėja: 2016 m. sausio 31 d. sudarė 23 093,43 Eur, šiuo metu – 25 915,57 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, tokie tęstinio pobūdžio sunkumai teismo gali būti pripažinti paneigiančiais įmonės restruktūrizavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų įmonės mokumo atstatymo priemonių deklaratyvumo. Kartu su skundu apeliantė pateikė investicinį projektą dėl planuojamo statyti namų kvartalo (duomenys neskelbtini), kuriame nurodo, kad šiuo metu vykdomi projekto finansavimo pritraukimo darbai, tačiau nedetalizuoja, kokiu būdu ketinama gauti finansavimą kotedžų statybai ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių realiai vykdomus projekto finansavimo pritraukimo darbus. Nesant tokių duomenų bei atsižvelgiant į tai, kad apeliantei priklausantys žemės sklypai, kuriuose ji ketina statyti kotedžus, yra įkeisti, o kai kurie iš jų – parduodami iš varžytynių, kad įmonė neturi piniginių ir žmogiškųjų išteklių planuojamoms statyboms atlikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios mokumo atstatymo priemonės realumą. Į bylą taip pat nepateikta duomenų, kurie įrodytų apeliantės teiginius dėl sėkmingai vykdomos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos ir planuojamų gauti 50 704 Eur už šių darbų atlikimą (CPK 178 straipsnis). Įmonės mokumo atkūrimo galimybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodo ir kartu su skundu pateiktos 2016 m. birželio mėnesio rangos sutartys ir ketinimų protokolas, pasirašyti su iš esmės tais pačiais kreditoriais, kurie atsisakė reikalavimų iškelti apeliantei bankroto bylą ir sutiko atidėti prievolių jiems įvykdymą, kadangi nepateikta duomenų, patvirtinančių užsakymus dėl konkrečių rangos paslaugų suteikimo (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Editus Status“ keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl atsisakymo nuo pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo ir įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų
Apeliacinės instancijos teisme 2016 m. liepos 20 d. gauti ieškovės UAB „Santechprekyba“ atsisakymas nuo pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir trečiųjų asmenų UAB „Sandritas“, UAB „Statybos projektų sprendimai“, UAB „Monstatas“, A. P. bei A. A. atsisakymai nuo pareiškimų dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Nurodyti asmenys patvirtino, kad jiems yra žinomos atsisakymo nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo / dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisinės pasekmės ir sutiko, kad atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla, kad su jais būtų atsiskaityta restruktūrizavimo proceso metu.
CPK 42 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju aptarti bylos duomenys nekelia abejonių dėl UAB „Editus Status“ nemokumo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pradėti nemokaus rinkos dalyvio šalinimo iš rinkos procedūras, prioritetą suteikdamas esančių ir / ar būsimų bendrovės kreditorių interesams. Byloje nustatyta, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams viršija 200 000 Eur sumą, kai kuriems savo kreditoriams atsakovė yra skolinga ženklias sumas: UAB „Tilta“ – 102 475,90 Eur, VSDFV Klaipėdos skyriui – 25 915,57 Eur, VMI – 39 879,69 Eur, DNSB Ugnė – 20 279,40 Eur, todėl bylos dėl atsakovės bankroto nutraukimas dalies kreditorių, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro apie 20 000 Eur, valia prieštarautų viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovės UAB „Santechprekyba“ atsisakymo nuo pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Editus Status“ iškėlimo. Šioje situacijoje trečiųjų asmenų UAB „Sandritas“, UAB „Statybos projektų sprendimai“, UAB „Monstatas“, A. P. ir A. A. atsisakymai nuo pareiškimų dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neturi teisinės reikšmės klausimo dėl ieškovės atsisakymo nuo ieškinio nagrinėjimui. Sprendžiant atsisakymo nuo ieškinio klausimą neturi tiesioginės teisinės reikšmės faktas, kad į bylą yra įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Civilinio proceso teisės normos nenumato galimybės tretiesiems asmenims, kurie įtraukti į bylą kaip nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsisakyti nuo tokių pareiškimų, nes savarankiškų reikalavimų tokie asmenys byloje nėra pareiškę (CPK 47 straipsnis).
Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti ieškovės UAB „Santechprekyba“ atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Editus Status“ iškėlimo.