- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- 1-94-519/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kaltinamasis
- D. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. A. 2020 m. kovo 9 d., laikotarpiu nuo 00:30 val. iki 01:00 val., neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, tinkamą šaudymui dujinį - garsinį C kategorijos pistoletą UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais - garsiniais šoviniais ir šaudmenis - 33 pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkamus šaudymui dujinius -garsinius šovinius, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, iš karto po ko šį šaunamąjį ginklą – dujinį - garsinį C kategorijos pistoletą UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1 Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje, o šaudmenis – 25 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkamus šaudymui dujinius - garsinius šovinius, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinėje, 8 vnt.- pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkamus šaudymui dujinius -garsinius šovinius, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaunamajame ginkle, pistolete UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1 Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje bei nuo (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto juos automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini) miesto, kol 2020 m. kovo 9 d. 01:30 val., šį šaunamąjį ginklą bei šaudmenis automobilio, sustabdyto ties pastatu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobilaus būrio pareigūnai.
2. Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 8 d. susipyko su savo mergina, išvažiavo iš namų ir nusprendė pasivažinėti nuosavu automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Besivažinėjant po (duomenys neskelbtini) miestą susitiko su draugu D. B.. Su juo kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur važiuojant pamatė kelio ženklą, kuris rodė kiek yra kilometrų iki (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo netoli, tai abu nutarė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). 2019 metais rugpjūtį ar rugsėjį, tikslios datos neprisimena, nusipirko dujinį pistoletą COLT, jį pirko oficialioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) prekybos centre. Šį ginklą įsigijo oficialiai, jį perkant, pardavėjas paklausė ar bus reikalingi šoviniai ir kai jis atsakė, kad reikalingi, tai padavė šovinių. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) nereikia leidimo įsigyti dujinį pistoletą, kitaip jo niekas neparduotų. Dujinį pistoletą pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus jis gali turėti savigynai. Kadangi važinėja su prabangiu automobiliu, todėl savigynai ir įsigijo dujinį pistoletą. Prieš dujinį pistoletą buvo nusipirkęs pneumatinį, jį pirko todėl, kad patiko kaip jis atrodo. Peilį nusipirko 2019 metų spalį, tiesiog važiavo į žvejybą, užvažiavo su draugais į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kol draugai pirko meškeres jis pamatė gražų peilį ir jį nusipirko. Dujinį ir pneumatinį pistoletus į automobilį įdėjo po klipo, kurį filmavo, nufilmavimo, nes tame klipe ir buvo naudojamas, kaip rekvizitas, šis rastas dujinis pistoletas. Kada tiksliai padėjo pistoletą į automobilį, dabar negali tiksliai nurodyti. Važinėjant (duomenys neskelbtini) ir važiuojant į (duomenys neskelbtini) jis pamiršo apie turimus, automobilyje esančius ginklus – dujinį ir orinį. Į (duomenys neskelbtini) su draugu įvažiavo kažkur apie 1 val. 20 min. Įvažiavę į miestą ieškojo centro, apvažiavo ratu ir kai rado centrą, juos sustabdė policijos pareigūnai. (duomenys neskelbtini) mieste realiai buvo tik apie 10 minučių. Pareigūnas paprašė atidaryti bagažinę, jis atidarė. Bagažinėje turėjo tuščią dėžę su CO2 balionėliais nuo pneumatinio pistoleto ir 2 dėžutes su šratinukais pneumatiniam šautuvui ir kol pareigūnas apžiūrinėjo dėžę dar jiems pasakė, kad turi ginklą automobilyje, kuris yra padėtas daiktadėžėje. Daiktadėžėje buvo dujinis, pneumatinis pistoletai ir peilis. Kad dujiniame pistolete buvo dėtuvė su šoviniais jis žinojo, bet kodėl dujinis pistoletas buvo užtaisytas paaiškinti negali, jo asmeniškai neužtaisinėjo. Paskutinį kartą dujinį pistoletą tikrino prieš savaitę, ir pistolete buvo garsinis šovinys. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra jo, tik jis jį vairuoja, ir tik jis turi raktus nuo jo. Kartais būna taip, kad automobilyje būna kiti asmenys, t.y. pažįstami ar draugai, jie tiesiog laukia jo automobilyje, kai jis nueina iki buto persirengti ar į tualetą. Dėl to ką padarė, prisipažįsta visiškai, bet nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) negalima prie savęs laikyti dujinio pistoleto. Tiesiog buvo pamiršęs, kad turi ginklą automobilyje, jeigu būtų prisiminęs, tikrai nekirstų (duomenys neskelbtini)sienos ir nebūtų jo vežęs į (duomenys neskelbtini).
3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko, kaip ir kiti proceso dalyviai, bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tai teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo taikydamas sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo D. A. parodymų ir kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas taip pat įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:
4.1. Liudytoju byloje apklaustas (duomenys neskelbtini) pilietis D. B. parodė, kad D. A. pažįsta nuo vaikystės, šis buvo jo kaimynas, abu yra (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 8 d. važinėjosi (duomenys neskelbtini) mieste, D. automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo tik dviese. Po to kartu nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Nusprendė spontaniškai, jokių reikalų (duomenys neskelbtini) mieste ar (duomenys neskelbtini) neturėjo. Jis iki tol (duomenys neskelbtini) nebuvo buvęs, ar D. A. yra anksčiau buvęs – nežino. Į (duomenys neskelbtini) atvyko 2020 m. kovo 9 d. apie 00:40 val., važinėjosi po miestą norėdami jį apžiūrėti kaip turistai. Apie 01:30 val. miesto centre, tai galėjo būti (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet jis tikslaus adreso nežino, juos sustabdė (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai. Jie paprašė parodyti dokumentus ir patikrino automobilį. Policijos pareigūnai automobilyje rado dujinį ir šratinį (pneumatinį) pistoletą su šaudmenimis bei peilį. Visi šie daiktai yra D. A.. Jis nežinojo, kad D. A. juos turi automobilyje, bet iš anksčiau žinojo, kad šiuos daiktus turi, juos buvo nusipirkęs (duomenys neskelbtini), jeigu neklysta vienoje ir toje pačioje parduotuvėje, bet pavadinimo nežino. Kiek jam yra žinoma, dujiniam pistoletui įsigyti (duomenys neskelbtini) reikia leidimo, ar D. A. tą leidimą turi, jis nežino. Dujinį pistoletą D. A. įsigijo savigynai, nes važinėjasi prabangiu automobiliu. Jis pats jokių draudžiamų daiktų neturėjo (b. l. 36–38);
4.2. iš 2020-03-09 apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota vieta, esanti prie pastato (duomenys neskelbtini) bei šalia šio namo gatvėje stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šio automobilio bagažinėje bei salono daiktadėžėje buvo rasti bei užfiksuoti su pareikštu kaltinimu nesusiję daiktai. Taip pat šio automobilio bagažinėje bei salono daiktadėžėje buvo rasti, užfiksuoti bei išimti su pareikštu kaltinimu susiję daiktai, t. y. automobilio bagažinėje buvo plastikinė juoda dėžė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kurios viduje buvo dvi plastikinės dėžutės, kurių viduje po 10 vnt. šovinių, o taip pat buvo permatomas maišelis, kuriame buvo penki šoviniai. Automobilio salono panelės daiktadėžėje buvo rastas bei išimtas pistoletas UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1, kurio vamzdyje buvo įstatytas šovinys, o šio pistoleto į ginklą įstatytoje dėtuvėje buvo 7 vnt. šovinių (b. l. 19–29);
4.3. iš 2020-04-06 atliktos balistinės specialisto išvados dėl tyrimui perduotų objektų matyti, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, C kategorijos, tvarkingas, šaudymui tinkamas, UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1 dujinis - garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais - garsiniais šoviniais. Tirti pateikti 33 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkami šaudymui, dujiniai-garsiniai šoviniai, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams (b. l. 57–66);
4.4. iš kvito nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020-05-14 dujinis - garsinis šaunamasis ginklas, pistoletas UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1 bei 30 vnt. dujinių - garsinių šovinių, priduoti saugojimui į (duomenys neskelbtini) apskr. VPK ginklų saugyklą (b. l. 67–69);
4.5. iš 2020-03-09 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės informacinio pranešimo matyti, kad D. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jam yra išduotas (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2018-05-16 iki 2023-05-15. Deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Asmuo (duomenys neskelbtini) Respublikoje nepaieškomas (b. l. 121–122);
4.6. iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos informacinio pranešimo matyti, kad D. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019-09-16 priklauso dujinis pistoletas COLT GOVERNMENT, 9 mm, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus, leidimas pirkti, nešiotis ir laikyti dujinį ginklą savigynai nėra būtinas, jei savininkas yra 18 metų ir yra įregistravęs ginklą policijos įstaigoje (b. l. 126).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog kaltinamojo D. A. kaltė visiškai įrodyta. Kaltinamasis prisipažino be leidimo per (duomenys neskelbtini) valstybinę sieną pergabenęs ir laikęs jam priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dujinį - garsinį šaunamąjį ginklą UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1, kuris yra 9 mm kalibro, C kategorijos skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais - garsiniais šoviniais, taip pat 33 šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tokius jo parodymus patvirtina specialisto išvada, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, liudytojo D. B. parodymai, apžiūros protokolų duomenys. Taigi, visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis be leidimo laikė ir vežiojosi su savimi C kategorijos šaunamąjį ginklą bei šaudmenis – 33 vienetus 9 mm kalibro šovinius, C kategorijos, ir juos be leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
5.1. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojusi redakcija) 12 straipsnis nustato, kad leidimus įsigyti, laikyti, nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, o 37 straipsnis 1 dalis nustato, kad „fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus B, C, D kategorijų ginklus, jų šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, nustatyta tvarka gavę policijos įstaigos leidimą“. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „fiziniai asmenys turi teisę vežti iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų pavienius ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, turėdami policijos įstaigos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų vežimo į Lietuvos Respubliką, ir vežti juos iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turėdami tam policijos įstaigos išduotą leidimą vežti ginklus.“. Kaltinamasis D. A. laikė ir gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną C kategorijos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis jam neturėdamas minėtame įstatyme nustatytų leidimų, todėl jo veikos atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
5.2. Kaltinamasis D. A. duodamas parodymus teisme patvirtino, kad jis dujinį – garsinį C kategorijos pistoletą ir šaudmenis jam įgijo oficialiai (duomenys neskelbtini), padėjo jį į jam priklausančio automobilio daiktadėžę, o šaudmenis – į bagažinę bei įvažiuodamas į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo apie juos pamiršęs, t. y. dėl pamiršimo jis šaunamąjį ginklą ir šaudmenis per klaidą įvežė į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo gynėjas akcentavo, kad kaltinamojo veikoje nėra subjektyvinės šios nusikalstamos veikos pusės – tiesioginės tyčios.
5.2.1. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K-370-677/2015 ir kt.).
5.2.2. Kaltinamojo sąžiningo suklydimo aplinkybę paneigia kiti bylos duomenys. Iš apžiūros protokolo (b. l. 19–29) matyti, kad pistoletas UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1 su šoviniais ir vamzdyje įvestu šoviniu rastas automobilio daiktadėžėje ir matomas ją atidarius, o atskirai laikomi šoviniai yra automobilio bagažinėje, taip pat matomojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog ginklą į automobilį įdėjo savaitę prieš sulaikymą savigynai, nes pardavinėja automobilį bei nurodė, kad šiuo automobiliu naudojasi jis pats ir tik jis pats jį vairuoja, teismo nuomone neįtikėtina, kad kaltinamasis per savaitę laiko galėjo pamiršti, kad automobilyje yra padėtas ginklas ir šaudmenys. Be to tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis paaiškino, kad nežinojo, jog ginklo ir šaudmenų negalima gabenti per valstybės sieną bei nurodė, kad kertant valstybės sieną nebuvo jokių apie tai informuojančių ženklų, o tai, teismo nuomone, taip pat patvirtina apie jo žinojimą, jog automobilyje yra ginklas ir šaudmenys. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad neturėjo jokio tikslo atgabenti ginklą ir šaudmenis į Lietuvos Respubliką, tačiau šiuo atveju pabrėžtina, jog motyvo nebuvimas ar jo nenustatymas šios kategorijos bylose, esmės, pripažįstant veiką nusikalstama ir jos kvalifikavimui, neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
5.2.3. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su ginklo ir šaudmenų laikymo vieta – buvo laikomi automobilio daikadėžėje ir bagažinėje tarp kitų asmeninių daiktų, jog kaltinamasis nors ir nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie reikalingumą turėti specialų leidimą įvežant ginklą ir šaudmenis į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau turėjo galimybę šią aplinkybę tinkamai išsiaiškinti viešai prieinamoje informacijoje, darytina išvada, kad D. A. suvokė, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena C kategorijos šaunamąjį ginklą - pistoletą UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1 ir 33 šaudmenis – šovinius, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo D. A. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, požymius.
Dėl bausmių skyrimo
6. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį kaltinamajam D. A. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
7. Skiriant kaltinamajam D. A. bausmę atsižvelgiama į tai, jog jis įvykdė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sudėtį, jog nusikaltimai baigti. Vertindamas kaltinamojo D. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atkreipia dėmesį į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių pasekmių, nepadarė turtinės žalos, kad ginklas ir šaudmenys, kuriais neteisėtai disponavo kaltinamasis, nebuvo panaudoti nusikalstamiems ar kitokiems neteisėtiems tikslams įgyvendinti, ir byloje nėra duomenų apie tokius kaltinamojo ketinimus. Teismo nuomone, D. A. padarytų nusikaltimų aplinkybės rodo, kad jų pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis nusikalstamų veikų pavojingumas.
7.1. Be to, atsižvelgiama į tai, kad yra viena D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į D. A. asmenybę – nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, šiuo metu yra bedarbis, gyvena kartu su garbaus amžiaus senele, pagal pateiktus duomenis yra neteistas, ginklą ir šaudmenis (duomenys neskelbtini) Respublikoje buvo įgijęs legaliai.
7.2. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, ir įvertinęs kaltinamojo elgesį po įvykio, kai jis nuoširdžiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įstatymo sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės (BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas tik laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštas ar laisvės atėmimas iki 5 metų) paskyrimas kaltinamajam D. A. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir pagal 253 straipsnio 1 dalį skiriant bausmes kaltinamajam, teismo įsitikinimu, yra pagrindas vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę ar parinkti kitą bausmės rūšį. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).
7.2.1. Teismas pažymi, kad taikyti D. A. BK 62 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų aplinkybių.
7.2.2. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie ginklo panaudojimą nusikalstamiems tikslams ar jo demonstravimą kitiems asmenims, kaltinamasis yra kitos valstybės pilietis, Lietuvoje negyvena, todėl žinoti Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus jam yra sudėtinga, Lietuvos teritorijoje su nelegaliai turimu ginklu jis buvo palyginti trumpą terminą. Šios bylos aplinkybės nepašalina D. A. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, laikytinos išimtinėmis bei yra pagrindu švelninti kaltinamojo atsakomybę ir suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo D. A. atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam kitą bausmės rūšį nei nurodytos straipsnių sankcijose.
7.2.3. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, teismas mano, kad bausmės tikslai D. A. atžvilgiu, įvertinus jo jauną amžių ir galimybę dirbti, bus pasiekti paskyrus jam baudą.
7.3. Taip pat, teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti
8. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – dujinis - garsinis šaunamasis ginklas, pistoletas UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1 bei 30 vnt. dujinių - garsinių šovinių, priduotų saugojimui į (duomenys neskelbtini) apskr. VPK ginklų saugyklą (b. l. 67–69), konfiskuotini ir perduotini ginklų fondui (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi paskirti 210 MGL (10 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – 210 MGL (10 500 eurų) dydžio baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti – 140 MGL (7000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 9 d. 01 val. 40 min. iki 2020 m. kovo 10 d. 16 val. 30 min. (dvi paras), jas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę paskirti 136 MGL (6800 eurų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – piniginį užstatą D. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti užstato davėjai O. E. (O. E.), (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, dujinį - garsinį šaunamąjį ginklą - pistoletą UMAREX COLT GOVERNMENT 1911 A1 bei 30 vnt. dujinių - garsinių šovinių, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugykloje, konfiskuoti ir perduoti ginklų fondui.
Paskirtą baudą D. A. turi sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į pajamų surenkamąją sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.