Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovo LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams V. G., G. V., atsakovei R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei R. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė ir prašė ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. G. žemės sklype, esančiame Kauno r., (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo žemės sklype, Liekės upelio apsauginėje juostoje, Liekės kraštovaizdžio draustinyje, savavališkai, neturėdama išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimui 2013-02-09 nupjovė baltalksnį (b.l. 28, 29). Nukirstas medis yra saugotinas vadovaujantis LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems" 3.10 p..Atsakovė neteisėtai nupjovusi saugotiną medį, pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 9 p. bei tuo padarė žalą aplinkai.

Atsakovei dėl šio teisės pažeidimo 2013-05-21 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 5-6) ir 2013-05-28 priimtas nutarimas (b.l. 7), kuriuo nubausta R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d., ir jai paskirta 200 Lt bauda, kurią atsakovė sumokėjo.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymas įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius (9 str.), o neteisėta veika padarius žalą aplinkai ? ją atlyginti (14 str. 6 p.).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6. 249 str.). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008).

Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2009-01-06 įsakymu Nr.D1-4 „Nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika “ 14p. paskaičiavo padarytos žalos gamtai dydį patvirtintą, pagal ieškovo pateiktus apskaičiavimus, žala gamtai sudaro 600,00Lt. (b.l. 8).

Atsakovės R. G. kaltė dėl baltalksnio nupjovimo neturint leidimo šio medžio kirtimui yra įrodyta, todėl atsakovė turi atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Teismas, priimdamas sprendimą, prireikus turi teise atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą. Ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, nes CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas išimtinį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo pobūdį, nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas atidėdamas ar išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, teismo nustatyta, kad atsakovė ir taip yra pažeidusi prievolę, taigi ir ieškovo teises. Todėl, teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, atsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jos pajamos yra nedidelės (b.l. 62-63), bei į ieškovo išsakytą nuomonę sprendimo išdėstymo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas ir atsakovė skolą ieškovui įpareigotina sumokėti per šešis mėnesius.

Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 72 Lt žyminis mokestis, nuo kurių ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo atleistas (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje civilinėje byloje nesiekia 10,00 Lt, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, bei 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno raj.) 600,00 Lt (šeši šimtai Lt, 00 ct.) žalos gamtai atlyginimą ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (į. k. 190742290, buveinė: Rotušės a. 12, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) naudai.

Išdėstyti sprendimo vykdymą, nurodant, kad atsakovė R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno raj.) šiuo sprendimu priteistą skolą 600,00 Lt ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (į. k. 190742290, buveinė: Rotušės a. 12, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant ne mažiau kai po 100,00 Lt (vienas šimtas Lt, 00 ct.) kas mėnesį, kol bus sumokėta visa nurodyta sprendimu priteista skola.

Priteisti iš atsakovės R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno raj.) 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt, 00 ct.) žyminio mokesčio valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 k..

Priteistą žyminį mokestį valstybės naudai ieškovė turi sumokėti sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.