- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-13
- Bylos Nr.
- 2A-1144-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00514-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- S. S., L. S.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1144-253/2015
Teisėja Gražina Gudžiūnienė (Proceso Nr. 2-46-3-00514-2015-3)
2015 m. rugpjūčio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvidos Zubernienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. S. ir S. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką, sudarytą 1992-10-24 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad santuokinio gyvenimo pradžioje sutarė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jie yra skirtingi žmonės, skiriasi jų būdo bruožai, pomėgiai bei interesai. Mano, kad visi juos jungę dvasiniai ryšiai yra nutrūkę visiškai, santuokos išsaugoti nebeįmanoma, todėl ji turi būti nutraukta. Abu gyvena daugiau negu vienerius metus atskirai, nebesitiki, kad vėl pradės gyventi kartu. Kaip sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Abu yra galutinai apsisprendę, todėl netikslinga nustatyti terminą sutuoktinių susitaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 sprendimu patenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp pareiškėjų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde pareiškėjas S. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiai argumentais:
Teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1, 3, 5, 6, 7 punktai pažeidžia pareiškėjo interesus, daro žalą pareiškėjui, neatitinka tikrovės.Pareiškėjas buvo spaudžiamas pasirašyti sutartį dėl santuokos nuraukimo pasekmių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja L. S. prašo netenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jei teismas pripažins, jog apeliacinis skundas pateiktas nesąžiningai, apeliantui paskirti baudą iki 5792,00 Eur iki 50 procentų šios baudos skiriant pareiškėjos L. S. naudai. Nurodė, kad su apeliantu derybos dėl santuokos nutraukimo pasekmių vyko ilgai. Apeliantas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių skaitė, derėjosi dėl sutarties sąlygų. Apeliantas neteikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos pažeistų jo interesus. Pareiškėja mano, jog apeliantas nepagrįstai pareiškė apeliacinį skundą, dėl ko yra pagrindas jam skirti baudą, vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai, kaip tai numato CK 3.51 straipsnis bei 3.52 straipsnis, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 3-7). Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktu dėl išlaikymo sutuoktinei, 3 punktu dėl 3000,00 Eur kompensacijos pareiškėjai išmokėjimo dėl asmeninės nuosavybės teise pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo, 5 punktu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nėra pagerintas iš sutuoktinių lėšų, todėl po santuokos nutraukimo lieka pareiškėjos asmenine nuosavybe, 6 punktu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, 7 punktu dėl Žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ esančių pajų padalijimo tarp pareiškėjų. Taigi keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką, pagrįstai patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad niekada nesitarė su pareiškėja dėl to, jog po santuokos nutraukimo apeliantas teiks 25,00 Eur išlaikymą sutuoktinei, kadangi pats yra neįgalus, gauna 230,00 Eur pensiją. Papildomai nurodo, kad jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkte nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra pagerintas iš sutuoktinių lėšų ir lieka pareiškėjos asmenine nuosavybe po santuokos nutraukimo, tuomet sutarties 3 punkte numatyta 3000,00 Eur kompensacija už apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą neturėtų būti išmokama pareiškėjai, kadangi butas, kuris pareiškėjos teigimu, nebuvo pagerintas iš sutuoktinių lėšų, yra pilnai suremontuotas iš sutuoktinių lėšų, todėl sutarties 3 ir 5 punktai pažeidžia apelianto interesus ir yra nesąžiningi apelianto atžvilgiu. Žemės sklypai po santuokos nutraukimo atitenkantys pareiškėjams yra neracionaliai padalinti, be to, apeliantas nesutinka su 7 sutarties punkte patvirtinta pajų padalijimo tvarka. Apeliantas teigia, jog buvo skubinamas pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, naiviai tikėjo, jog sutarties sąlygos nėra pakeistos, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra išreikšta tikroji jo valia.
Santuoka CK 3.51 straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Teismas bylą nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, vaikų bei sutuoktinių interesams (CPK 538–541 straipsniai). Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjama civilinė byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką ir vietą informuojant dalyvaujančius byloje asmenis (b. l. 31). Tokiu būdu teismo posėdžio metu tikroji šalių valia dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nenustatyta.
Įvertinusi paminėtas aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjams priklausančio turto padalinimo po santuokos nutraukimo bei išlaikymo vienas kitam, todėl patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Sąlygos, nustatytos CK 3.51 straipsnyje, apylinkės teismo analizuotos skundžiamame sprendime nebuvo.
Remiantis tuo, kas aptarta, šalims nesusitarus dėl santuokos nutraukimo padarinių, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.