- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- eII-73-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00432-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pareiškėjas
- M. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. A., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo M. A. pareiškimą apie tai, kad jis internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekę už 128 eurus, tačiau prekės negavo ir pinigai negrąžinti, nes patikrinimo metu negauta ir nenustatyta pakankamai objektyvios ir konkrečios įrodomosios medžiagos, jog buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, požymių.
Šalies argumentai
Skundu M. A. prašo panaikinti Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad jis 2024 m. lapkričio 20 d. internetinėje svetainėje https:// (duomenys neskelbtini) sumokėjo 108 eurus už prekę (FIAT automobilio žibintą) ir 20 eurų už jos pristatymą. Po apmokėjimo gavo laišką su patvirtinimu, kad užsakymas yra pateiktas ir apmokėjimas gautas. 2024 m. lapkričio 25 d. išsiuntė laišką svetainės el. paštu (duomenys neskelbtini) su klausimu, kada bus pristatyta jo prekė. 2024 m. lapkričio 26 d., praėjus 6 dienoms po apmokėjimo, gavo pranešimą, kad pardavėjas prekės neturi. Pardavėjas pasiūlė surasti analogišką variantą, tačiau jis atsisakė, nes prarado pasitikėjimą ir užsakė prekę kitur. Pareikalavo grąžinti sumokėtą sumą už prekę ir pristatymą į jo sąskaitą. 2024 m. lapkričio 26 ir 27 dienomis ne kartą bandė susisiekti su (duomenys neskelbtini) darbuotojais telefonu, el. paštu ir per svetainės virtualųjį pardavėją, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami. Kartu su pareiškimu policijai dėl sukčiavimo kreipėsi į banką prašydamas sustabdyti abejotiną sandorį. Pinigai buvo grąžinti tik banko (PAYSERA) įsikišimu, tačiau tai nepaneigia apgaulės ir sukčiavimo schemos fakto. Iš atvirų šaltinių (pardavėjo puslapis FACEBOOK, Okredo, kitų svetainių) surinko ir policijai pateikė daugiau nei 200 žmonių atsiliepimų, kurie susidūrė su analogiška sukčiavimo schema, taikyta to paties pardavėjo. Atkreipia policijos dėmesį į tai, kad pardavėjas toliau parduoda konkrečią prekę (naudotą, todėl egzistuojančią tik vieną), kuri, kaip jis pats nurodė, neegzistuoja. Tai rodo tęstinį teisės pažeidimą, kuris klaidina kitus pirkėjus. Pateikė duomenis apie daugiau nei 50 įmonių (dalis jų bankrutavusios), susijusių su tuo pačiu pardavėju, ir apgautų pirkėjų iš kitų šalių liudijimus, kurie rodo tarptautinį sukčiavimo mastą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad M. A. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime nurodyta, jog patikrinimo metu negauta ir nenustatyta pakankamai objektyvios ir konkrečios įrodomosios medžiagos, jog buvo padaryta veika, turinti nusižengimo numatyto ANK 108 straipsnyje požymių. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad vagystė yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato vagystės pasekmes ir jų siekia. T. y. kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas, ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Kartu jis suvokia, kad savininkui ar kitam teisėtam jo valdytojui bus padaryta materialinė žala. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nurodomos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Šiuo atveju darytina išvada, kad nenustatyta jokių objektyvių faktinių duomenų, kad oficiali parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ siekė pinigus įgyti sukčiavimo būdu. Remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Teismo posėdžio metu M. A. skundo reikalavimus palaikė. Nurodė, kad žmona padarė avariją ir jam reikėjo nusipirkti 5-6 naudotas prekes automobiliui suremontuoti. Viena iš tų prekių buvo priekinis žibintas, kuris yra brangus. Jis ieškojo internetinėse parduotuvėse, kurios prekiauja nenaujomis detalėmis. Per „Google“ paiešką tiesiog rado labiausiai reklamuojamą svetainę, kuri vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Joje rado jam reikalingą prekę, už prieinamą kainą, kuri buvo nei per maža, nei per didelė ir ją įsigijo, t. y. sumokėjo nurodytą sumą. Buvo parašyta, kad ateis per 1-2 dienas nuo pirkimo dienos. Po savaitės ji dar neatėjo, nors visos kitos prekės atėjo per 4-5 d. Jis pradėjo telefonu domėtis, kur yra jo prekė, nes automobilio dažyti negalima, kol nėra įstatytas žibintas. Telefonas buvo nurodytas jų svetainėje. Internetinis pašnekovas-asistentas nurodė, kad jie neužsiima pardavimais. Jis tada pradėjo rašyti elektroniniu paštu. Jie po kelių dienų atsakė, kad tokios prekės neturi ir pasiūlė įsigyti kitą. Jis atsisakė, nes jau buvo praėjęs laikas. Jis pardavėjo paprašė grąžinti pinigus ir nuo tada pardavėjas pradėjo jį įgoruoti. Tada jis nuėjo į svetainės „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimus ir ten perskaitė 100 atsiliepimų, kurie buvo neigiami. Praktiškai jie visi aprašė jo situaciją. Tada jis kreipėsi į „Paysera“ bei į policiją dėl sukčiavimo, ne jo atžvilgiu, nes jis pinigus atgavo, bet dėl sukčiavimo stambiu mastu, nes buvo apgauta daug žmonių iš įvairių šalių. Bankas pažadėjo pinigus grąžinti. „Paysera“ tarpininkavo dėl pinigų gražinimo jam. Pardavėjas ir toliau pardavinėja tą prekę, nors jam pasakė, kad jos neturi. Policija ignoruoja jo pateiktus ir viešai prieinamus duomenis apie daugybinius šitos įmonės pažeidimus, kuriuos pažymi VMI, atsakydama į jo raštą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad įmonė yra daug kartų bausta už nesąžiningus veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus. Tarnybos duomenimis 2023 m. bendrovei buvo skirta 45 000 Eur bauda už tą pačią veiklą, įvertinus 150 asmenų skundus. Policija ignoruoja, kad nusikaltimas, nors ir ne prieš jį, tačiau prieš visuomenę vis dar tęsiasi. Buvo viena įmonė, kuri susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos veiklą sustabdė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Supranta, kad yra tam tikros institucijos bei procedūros, kurių metu galima apriboti tokių įmonių veiklą. Mano, kad VPK neturi įgaliojimų apriboti įmonių veiklas. Įmonė nėra fiktyvi, ji registruota. Jo pateiktuose atsiliepimuose yra įvairių situacijų, nėra vien taip, jog prekės negavo, kad prekės nekokybiškos, pinigus grąžino tik po didelio triukšmo ir t. t. Jis nežino masto, nežino kiek nukentėjusių asmenų buvo, policija netiria. Ant to pačio telefono buvo 56 įmonės, pusė iš jų bankrutavo. Savininkas tas pats, ekonominė policija nereaguoja, sako viskas gerai. Nors jam pačiam pinigus grąžino, tačiau jis mato, kad nusikaltimas yra tęsiamas, t. y. žmonės yra toliau apgaudinėjami. Blogiausia šitoje situacijoje yra tai, kad policija, žinodama apie situaciją, paprasčiausiai atrašo, jog nėra nusikaltimo sudėties ir nėra čia ko tirti. Kaip jis supranta, kad po jo skundo policija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nebendravo. Jis mano, kad kiekvieno piliečio pareiga ginti visuomenės, kitų žmonių gyvenimus, tikriausiai. Nors kaip minėjo, jis pinigus atgavo, tačiau policijai minėjo, kad jis turi įmonei pretenzijų. Prašo, kad policija pravestų nors prevencinį pokalbį su įmone.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę.“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse daugybę kartų yra pasisakyta ir pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011ir kt.).
Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtąją teiseną nutraukti. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad norint pradėti administracinio nusižengimo ar baudžiamąją teiseną pagal konkretų straipsnį būtina surinkti duomenis, galinčius pavirtinti šio administracinio nusižengimo ar baudžiamojo nusikaltimo pagrindo egzistavimą. Iš bylos duomenų bei teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo M. A. parodymų matyti, kad jis savanoriškai savo rizika pirko prekę (automobilio žibintą) iš internetinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Įmonei reikiamos prekės neturint ir pasiūlius įsigyti kitą, M. A. atsisakė bei pareikalavo grąžinti sumokėtą sumą už prekę ir pristatymą į jo sąskaitą, pinigai, tarpininkaujant „Paysera“, jam grąžinti. Taigi akivaizdu, kad tarp pareiškėjo M. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl susiklosčiusių civilinių sutartinių santykių kilę ginčai išspręsti, be to, vėlgi iš M. A. teismo posėdžio metu duotų parodymų bei prie skundo pridėtų duomenų matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų pirkėjų, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse, taip pat vyksta ginčai dėl įsigytų prekių kokybės, jų pristatymo ar pinigų grąžinimo, kurie nors ir apsunkintai, tačiau yra išsprendžiami. Taip pat M. A. teismo posėdžio nurodė, jog jis raštu kreipėsi į Lietuvos institucijas, pateikdamas duomenis apie daugybinius įmonės pažeidimus, o Institucijos pateikė atsakymus, jog įvertino pateiktą M. A. informaciją kartu su kita apie šią įmonę turima informacija ir priėmė atitinkamus sprendimus, t. y. taikė poveikio priemones, skyrė baudas. Iš išdėstyto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinė parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo oficialiai, jos veikla yra atitinkamų institucijų prižiūrima, todėl šiuo atveju įžiūrėti asmenų, veikiančių internetinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, veiksmuose akivaizdžių sukčiavimo (turto pasisavinimo apgaule) požymių kol kas nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną M. A. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą nepakeistą ir M. A. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.