Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas R. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2015 m. liepos 8 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas 2014-06-30 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 2 metams. Bausmės pabaiga – 2016-01-12.

Nesutikdamas su šiuo Komijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-10 nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

R. V. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką yra 80 balų, taigi R. V. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis daro tokią ženklią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad būtų įmanoma jį lygtinai paleisti.

Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis R. V. bausmę atlieka už keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis nusikaltimus darė apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio vartojimas įtakoja jo smurtinį elgesį, tačiau D. V. nemano, kad tai problema ir kad ją reikia spręsti. Anoniminių alkoholikų užsiėmimus jis pradėjo lankyti tik Komisijai įpareigojus. Nežiūrint to, socialinio tyrimo išvadoje kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių įvardintas būtent piktnaudžiavimas alkoholiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog R. V. kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Nesugeba atpažinti problemų, kurios susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Apsvaigimo būsenoje būdingas impulsyvus, agresyvus elgesys neatsižvelgiant į pasekmes. Nuteistasis laikosi nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų. Į priežiūrą požiūris ne visada teigiamas. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti R. V. nusikalstamą elgesį ateityje: anksčiau įvykdyti smurtiniai nusikaltimai; probleminis alkoholio vartojimas; netinkamas gyvenimo būdas (laisvalaikiu linkęs piktnaudžiauti alkoholiu); mąstymas ir elgesys (gana impulsyvus, apsvaigęs tampa agresyvus, ne visas problemas atpažįsta, o atpažinęs ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms įveikti); ankstesni režimo pažeidimai (paleistas lygtinai pažeidinėjo įpareigojimus, dėl to buvo grąžintas į pataisos įstaigą). Kaip teigiami veiksniai įvardijami tik pozityvus požiūris į darbą ir artimųjų palaikymas. Nuteistojo prievartos tarp sutuoktinių rizika vertinama kaip didelė, pakartotinio smurtinio elgesio rizika ir pakartotinio nusikaltimo rizika vertinamos kaip vidutinės. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. V. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas. Nors ankstesnio Komisijos posėdžio metu buvo nutarta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau pastebėtina, kad 2015-02-04 Komisijos nutarimas Nr. 94-71 galutine ir neskundžiama Kauno apygardos teismo 2015-04-17 nutartimi buvo pripažintas neteisėtu, todėl jame padarytos išvados jokios įtakos šiuo metu sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą neturi.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas R. V. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.