Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios G. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios G. S. prašymas dėl bausmės vykdymo pradžios termino nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu G. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija Nr. VIII-1968) (dėl padėjimo priimti kyšį iš V. Ž.) nuteista laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) (dėl padėjimo priimti kyšį iš J. B.) – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, G. S. įpareigota per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio nuteistajai G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) pašalintas inkriminuotas objektyvusis požymis – reikalavimas duoti nenustatyto, tačiau didesnį nei 1 MGL, dydžio kyšį iš J. B.; panaikinta nuteistajai G. S. pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 71 straipsnį pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kita nuosprendžio dalis, priimta prieš G. S., palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 10 d. gautas nuteistosios G. S. prašymas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuteistoji teigė, kad nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu galiojusi BPK 339 straipsnio redakcija tiesiogiai nenumatė bausmės vykdymo atidėjimo pradžios terminų. Nuteistoji tvirtino, kad pagal to meto formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžia buvo skaičiuojama nuo jo paskelbimo dienos. Nuteistoji manė, kad jai taikytina nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusi bausmės vykdymo atidėjimo pradžios taisyklė. Pasak nuteistosios, nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BPK 339 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sunkina jos teisinę padėtį, todėl ši norma negali būti taikoma. Nuteistoji atkreipė dėmesį, kad nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjo beveik 4 metai, dėl įvykusio įvykio ji nuoširdžiai išgyveno ir gailisi, itin kritiškai vertina savo veiksmus, jos vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo pasyvus, po nuosprendžio paskelbimo nepadarė naujų veikų, administracinių nusižengimų, turi aukštąjį išsilavinimą, yra matematikos mokslų daktarė, parašiusi ne vieną mokslinį straipsnį, dalyvauja įvairiuose mokymo kursuose, konferencijose, seminaruose, projektuose, bendradarbių ir kolegų apibūdinama itin teigiamai. Be to, nuteistoji akcentavo, kad ji yra UAB „D.“ direktorė. Anot nuteistosios, bausmės vykdymo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, UAB „D.“ negalės vykdyti viešųjų pirkimų veiklos beveik 4 metais, turės būti likviduojama, o priverstinai uždarius bendrovę, valstybė neteks į biudžetą mokamų bendrovės lėšų, darbuotojai, dirbantys bendrovėje, neteks darbo ir pajamų, ji – darbo ir pagrindinių šeimos pajamų, todėl neturės galimybių pasirūpinti nepilnamečio ir neįgalaus sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu. Nuteistoji pažymėjo, kad jai paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra jau pasiekti.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paminėto nuteistosios prašymo netenkino. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad nauja BPK 339 straipsnio redakcija, kuri buvo papildyta 3 dalimi, nustatančia, jog bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d., t. y. iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Ši baudžiamojo proceso įstatymo nuostata galiojo priimant nuosprendį, todėl teismas ja privalėjo vadovautis. Apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo tik 2017 m. birželio 9 d., todėl bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas vertino, kad aplinkybės, susijusios nuteistosios asmenybę apibūdinančiais teigiamais duomenimis, jos ir kitų (nuteistosios vadovaujamos) bendrovės darbuotojų darbine veikla, šeimine padėtimi, galimu bendrovės likvidavimu ir kt., neturi jokios reikšmės sprendžiant nuosprendžio vykdymo pradžios klausimą. Todėl teismas atmetė nuteistosios prašymą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.Nuteistoji G. S., nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo vykdymo pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. birželio 27 d. Nuteistoji skunde dėsto iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos ji buvo nurodžiusi ir apygardos teismui pateiktame prašyme. Nuteistosios nuomone, teismas formaliai taikė baudžiamąjį įstatymą ir visiškai neatsižvelgė į konkrečiu atveju susiklosčiusias itin reikšmingas aplinkybes, nevertino jas pagrindžiančių duomenų. Tokiu būdu, nuteistosios įsitikinimu, teismas pažeidė ne tik konstitucinius proporcingumo, teisingumo, bet ir probacijos vykdymą pagrindžiančius principus. Todėl apskųstoji nutartis pripažintina neteisėta, nepagrįsta ir naikintina.Nuteistosios G. S. skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo pradžios nustatymo, laikėsi probacijos, proporcingumo, teisingumo principų, baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BK 75 straipsnis; BPK 4 straipsnio 1 dalis, 339, 361 ir 362 straipsniai).Nuteistoji G. S. siekia, kad jai Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo 1 metams ir 6 mėnesiams pradžia būtų skaičiuojama ne nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet nuo šio baigiamojo akto priėmimo dienos. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo nuteistajai G. S. bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo prieš ją priimto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2013 m. birželio 27 d.Baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus. Privatinėje teisėje vadovaujamasi principu, kad leidžiama viskas, kas neuždrausta. Tuo tarpu, viešojoje teisėje, kitaip nei privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali būti pakeičiamos, jų privalomu laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti.Nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme tvarka įstatymo leidėjo yra įtvirtinta vientisame kodifikuotame teisės akte, t. y. BPK. BPK 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso tvarką nustato BPK, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Prieš G. S. 2013 m. birželio 23 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį, galiojo BPK 339 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas), kuris nustato bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas (BK 75 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimis, probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną (Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis; BPK 346 straipsnio 1 dalis). Teismo nuosprendis prieš nuteistą asmenį įsiteisėja visas, t. y. dėl visų sprendimų, nurodytų jo rezoliucinėje dalyje, taip pat ir dėl motyvų bei pagrindų, išdėstytų jo aprašomojoje dalyje. Nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momento nustoja veikti nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas kaltu, o baudžiamoji atsakomybė paprastai įgyvendinama per paskirtą bausmę.Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu G. S. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija Nr. VIII-1968) (dėl padėjimo priimti kyšį iš V. Ž.) ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) (dėl padėjimo priimti kyšį iš J. B.) bei jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, G. S. įpareigota per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Su šiuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistoji G. S. nesutiko ir dėl jo padavė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nuteistoji G. S. prašė ją pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija Nr. VIII-1968) (dėl padėjimo priimti kyšį iš V. Ž.) ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) (dėl padėjimo priimti kyšį iš J. B.) išteisinti, nenustačius, kad ji dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeitė, t. y. iš nuosprendžio nuteistajai G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) pašalino inkriminuotą objektyvųjį požymį – reikalavimą duoti nenustatyto, tačiau didesnį nei 1 MGL, dydžio kyšį iš J. B.; panaikino nuteistajai G. S. pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 71 straipsnį pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; kitą nuosprendžio dalį, priimtą prieš G. S., paliko nepakeistą (t. 40, b. l. 1–161). Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo prieš jį priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apkaltinamasis nuosprendis prieš nuteistąją G. S. įsiteisėjo 2017 m. birželio 9 d., t. y. apeliacinės instancijos teismui patikrinus pirmosios instancijos teismo teisėtumą bei pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas. Aukštesnės instancijos teismas neturi nei faktinių, nei teisinių prielaidų formuoti priešingą pirmosios instancijos teismo padarytai išvadą. Apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistajai G. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo 1 metų ir 6 mėnesių termino pradžia skaičiuotina ne nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (2013 m. birželio 27 d.), o būtent nuo jo įsiteisėjimo datos (2017 m. birželio 9 d.).Žemesnės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad aplinkybės, susijusios nuteistosios G. S. asmenybę apibūdinančiais teigiamais duomenimis, jos ir kitų (nuteistosios vadovaujamos) bendrovės darbuotojų darbine veikla, šeimine padėtimi, galimu bendrovės likvidavimu ir kt., savaime nesuteikia pagrindo ir neleidžia teismui bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. birželio 27 d. Pastebėtina, kad iš esmės į visas paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė parinkdamas G. S. skirtinos bausmės dydį ir atidėdamas jai paskirtos bausmės vykdymą. Bausmė, kaip valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu už nusikaltimą padariusiam asmeniui, visada sukelia tam tikrų apribojimų ir su tuo susijusių nepatogumų. Tačiau, nesutiktina su nuteistosios argumentais, kad aptariamu atveju susiklosčiusi teisinė situacija blogina nuteistosios G. S. teisinę padėtį. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas išreiškia humanizmo, ekonomiškumo principus. Taikant bausmės vykdymo institutą, suteikiama galimybė nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu jis per bausmės vykdymo atidėjimo, vadinamąjį bandomąjį laikotarpį, laikysis jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) vieno ar kelių baudžiamajame įstatyme numatytų ir teismo paskirtų įpareigojimų. Pagal Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos tikslas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Kol baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, nuteistoji G. S. buvo laisvėje, kūrė ir palaikė tiek socialinius, tiek šeiminis santykius. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistoji G. S. taip pat turi galimybę būti laisvėje, gyventi su savo šeima, dirbti, rūpintis, kaip pati nurodo, savo neįgaliu sūnumi, ir pan. Nei BK, nei BPK, nei Probacijos įstatyme įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip minėta 12 punkte, baudžiamoji atsakomybė įgyvendinama per paskirtą bausmę paprastai tik nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Bausmės vykdymo atidėjimas ir yra viena baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų. Pagal įstatymo leidėjo valią, asmuo, tik nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, esant neįsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, turi galimybę prašyti pradėti vykdyti teismo nuosprendį ir atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (BPK 315 straipsnio 2 dalis). Vien nuteistosios G. S. subjektyvi nuomonė dėl baudžiamojo proceso įstatymų normų, susijusių su bausmės vykdymo atidėjimo pradžios skaičiavimu, taikymo ir aiškinimo nėra pakankamas pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą apskųstą teismo nutartį. Todėl nuteistosios skundas netenkintinas, o apskųstoji nutartis nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios G. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.