Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2013-673/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
1-2013-673/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21110-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
L. N.
Kaltinamasis
Z. N.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2013-673/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21110-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiajai L. N.,kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) trinkelių klojėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1) 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme; 2) 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 4) 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu šeimos narei – sutuoktinei), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 18.00 val., tikslus laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, Z. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. N. priklausančiame namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis bendrai sudavė keturis smūgius savo šeimos narei – sutuoktinei L. N. į įvairias kūno vietas, ir šiais savo veiksmais padarė poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose ir dešinėje šlaunyje, taip smurtaudamas nukentėjusiajai L. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis Z. N. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019 m. gegužės 19 d. po pietų, tikslaus laiko neprisimena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, rankomis ir kojomis sudavė savo sutuoktinei L. N. į įvairias kūno vietas, suvokia, kad ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Sumušė nukentėjusiosios, kuri taip pat geria, išprovokuotas. Labai gailisi. Pasižada daugiau rankos prieš savo sutuoktinę nekelti, sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo, nes jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, išgėręs alkoholio tampa agresyvus. Pradžioje neprisipažino, nes bijojo pasekmių, bijojo patekti į įkalinimo įstaigą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji L. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sutuoktinis smurtavo jos atžvilgiu, o ikiteisminio tyrimo metu ji davė kitokius parodymus, nes sutuoktinis vienintelis dirba ir išlaiko šeimą. Prašo jo neuždaryti, mano, kad ir pačiai reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo.

Liudytoja G. D. parodė, kad Z. N. yra jos dukros L. N. vyras. Ji su Z. N. nebendrauja, nesutaria nuo pat jų vestuvių. Paskutinį kartą Z. N. buvo atvykęs pas ją į namus prieš kokius du metus. Dukra L. iki 2019 m. gegužės 20 d., kai vakare atvyko pas ją į namus, nesiskundė, kad Z. N. ją muša. Sekmadienį, apie 21 val., jai skambino L., tačiau kai tik ji atsiliepė, telefonas išsijungė. 2019 m. gegužės 20 d., pirmadienį, prieš 17 val. paskambino L., kuri pasakė, kad atvažiuos ir paprašė sumokėti už taksi. L. atvyko apie 17.00 val. Matėsi, kad L. yra girta. L. papasakojo, kad vakar vakare, prie šulinio, Z. ją išmaudė vandeniu, ją mušė, parodė ant dešinės rankos mėlynę. Tiksliai aplinkybių nepasakojo. Apie 20 val. atvyko Z. N., kuris taip pat buvo neblaivus. Ji buvo kieme ir kalbėjosi su Z., klausė, kodėl jis mušė L., tačiau šis neigė mušęs. L. tuo metu buvo užsirakinusi pas močiutę kambaryje. Kai atvyko policija, ji suprato, kad policiją Z.i iškvietė L.. Atvykus pareigūnams L. išbėgo iš močiutės namų ir pradėjo rėkti, kad ją mušė. Girdėjo, kaip pareigūnė jos klausė, kur mušė, o L. sakė, kad prie šulinio. Pareigūnė klausė ar čia, tai L. sakė, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89-92).

Liudytoja A. V. parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d., kaip policijos pareigūnė dirbo reagavimo grupėje kartu su vyriausiuoju patruliu A. U.. 20.48 val. gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini)., dėl smurto artimoje aplinkoje, pranešime buvo nurodyta: „neblaivus vyras atvyko su taksi pas pranešėjos močiutę, beldžia į duris, nori sumušti, išsivežti į namus, vakar ją mušė, bet pranešėja neturėjo telefono, kad iškviesti policiją, nepilnamečių nėra, GMP atsisakė“. Atvykus nurodytu adresu į kiemą išėjo akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri prisistatė L. N., kuri iš karto ėmė rėkti, kad ją vakar, tai yra 2019 m. gegužės 19 d., sumušė vyras Z. N.. L. N. paaiškino, kad ją mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, rodė ant savo rankų ir kojų „mėlynes“. Paklausta kur viskas įvyko nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. Kartu su L. N. ir sulaikytu Z. N. nuvyko pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., kur kieme buvo padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip L. N. pasakoja apie jos sumušimą. Z. N. buvo nustatytas 1,39 promilių girtumas. Kadangi ant L. N. rankų, kojų matėsi kraujosruvos, nekilo abejonių, kad prieš ją buvo smurtauta. L. N. nesakė, kad susižalojo pati ar ją užgavo ožiukas (1 t., b. l. 83-86).

Iš BPC (bendro pagalbos centro) pažymos matyti, kad paskambinusi nukentėjusioji be kitų aplinkybių nurodė, kad ją sumušė vyras (1 t., b. l. 30).

Iš byloje esančio objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietos vaizdo įrašas, darytas L. N. iškvietus pareigūnus. Iš įrašo turinio matyti, kad pareigūnams L. N. parodė, kad ją sekmadienį mušė jos vyras, mušė ir sudavė smūgius batais į įvairias kūno vietas, atėmė telefoną, parodė kūno vietas, į kurias jai buvo suduoti smūgiai (1 t., b. l. 25-29).

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1265/2019(02) matyti, kad L. N. padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš 3-5 paras iki apžiūros. Nurodyta, kad kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 66).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji sutuoktiniai (2 t., b. l. 2).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais liudytojų parodymais, kitais aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 18.00 val., tikslus laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, Z. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. N. priklausančiame namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis bendrai sudavė keturis smūgius savo šeimos narei – sutuoktinei L. N. į įvairias kūno vietas, ir šiais savo veiksmais padarė poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose ir dešinėje šlaunyje, taip smurtaudamas nukentėjusiajai L. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo teisiamojo posėdžio metu išsakyti nukentėjusios bei ištirti liudytojų parodymai, kuriais jos patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios sutuoktinis, smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę įrodo teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, galėję būti padaryti ir aplinkybėse nurodytu būdu, bei nukentėjusiosios nufilmuotų parodymų bei pranešimo bendrajam pagalbos centrui turinys.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl Z. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei).

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo paties pripažinimas, ir jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nurodė, jog nuoširdžiai gailisi. aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus - smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnį asmenį - moterį; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę (2 t., b. l. 1-47, 85): teistas 4 kartus, tame tarpe dėl smurto prieš savo tėvą ir prieš tą pačią nukentėjusiąją, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, ne vieną kartą baustas administracine tvarka, šiuo metu dirba, norėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo, sveikas.

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą, nors ir atlikęs bausmę už analogišką nusikaltimą, vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nepriklausomai nuo to, kad yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybė, kaltinamajam skiriant bausmę mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis), bausmę 1/3 mažinanti (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 straipsnis), ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, ir į nukentėjusiosios poziciją, šį kartą dar atidedant, atidedant vidutiniam laikui, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip pripažino ir pats, sąlygoja alkoholio vartojimas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose, ką šioje byloje nurodė kaltinamasis, arba patys buvo smurto aukos. Tačiau smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui.

Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 20 val. 21.00 val. iki 2019 m. gegužės 22 d. 09.51 val. (1 t., b. l. 103-106), paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 137-138), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktinių įrodymų nėra. CD su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, nepripažintas daiktiniu įrodymu, paliktinas toliau saugoti byloje (1 t., b .l .29).

Proceso išlaidos.

Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo priteistina 6,83 Eur valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Z. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sutuoktinei), ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti Z. N.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo; 2) tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

bei, kartu su bausme, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: Z. N. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 20 d. 21.00 val. iki 2019 m. gegužės 22 d. 9.51 val. (2 dienas).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo Z. N. 6,83 Eur (šešių eurų 83 ct) proceso išlaidas - teismo pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė