Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1039-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2A-1039-302/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20139-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
UAB DK “PZU Lietuva”
Atsakovas
UAB „BTA draudimas“
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1039-302/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20139-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos 44.5.2.,44.8., 73.2.6.1., 73.2.5.5, (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB DK “PZU Lietuva” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „BTA draudimas“ dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „BTA DRAUDIMAS“ 16 718,56 Lt, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „Dartoma“ buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis Ford Transit, valst. Nr. UVH 562. 2006-10-17 įvyko eismo įvykis, kurio metu J. K. vairuojamas nurodytas Ford Transit susidūrė su L. V. vairuojamu automobiliu VW Golf, valts. Nr. BZU 200. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, atsakingu už eismo įvykį pripažinta VW Golf vairuotoja L. V. . Ieškovas remdamasis duomenimis apie eismo įvykį, 2006-10-18 automobilio techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis, 2007-05-30 pažyma – suderinimo aktu, PVM sąskaita – faktūra, 2006-10-20 SEB lizingo raštu dėl draudiminės išmokos išmokėjimo, 2007-06-05 išmokėjo 16 718,56 Lt dydžio draudimo išmoką naudos gavėjui UAB „SEB lizingas“. 2007-06-21 ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „BTA draudimas“ dėl 2006-10-17 įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją, neatliko jokių mokėjimų. Atsakovas nurodė, kad jis UAB „Dartoma“ atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą – išmokėjo 14 168,27 Lt draudimo išmoką. Tokie jo veiksmai neatleidžia nuo atsakomybės atlyginti ieškovo patirtą žalą.

Kadangi eismo įvykio metu automobilis Ford Transit priklausė nuosavybės teise UAB „SEB lizingas“, todėl draudimo išmoka turėjo būti išmokėta šio automobilio savininkui (arba jo sutikimu kitam asmeniui). Šiuo atveju atsakovas visiškai nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką UAB „Dartoma“, nes UAB „SEB lizingas“ nebuvo davęs tokio sutikimo jam. Atsakovas draudimo išmoką išmokėjo ne tam asmeniui, todėl turi atlyginti ieškovo patirtą žalą – jo išmokėtą draudimo išmoką.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB DK „BTA draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tinkamai sureguliavo draudiminį įvykį ir išmokėjo draudimo išmoką tinkamam asmeniui. Reguliuodami žalos bylą, gavo sąskaitą – faktūrą, kurioje serviso paslaugų pirkėjas ir mokėtojas nurodytas UAB „Dartoma“, iš automobilio FORD registracijos liudijimo matosi, kad transporto priemonės naudotojas yra UAB „Dartoma“, taigi išmokėjo draudimo išmoką teisėtam transporto priemonės valdytojui pagal 2003-02-24 finansinio lizingo sutartį.

Ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, elgėsi neatsargiai, dėl savo kaltės patyrė žalą.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas dėl savo aplaidumo patyrė nuostolių 2007-06-05 sumokėdamas automobilio savininkui AB „SEB lizingas“ draudimo išmoką pagal turto draudimo polisą, nors teisėtas automobilio valdytojas UAB „Dartoma“ buvo savo lėšomis suremontavęs teisėtai valdomą automobilį „Ford Tranzit“, valst.Nr.UVH 562, ir gavęs draudimo išmoką iš atsakingo už žalą asmens draudiko UAB „BTA draudimas“ (b.l.220-224). Daikto savininkas AB „SEB lizingas“ neturėjo išlaidų atstatant daikto vertę, nuostolių turėjo daikto valdytojas, kuriam žala buvo atlyginta vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas išmokėjo draudimo išmoką ne tam asmeniui, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju UAB „Dartoma“ suremontavo automobilį ir kaip teisėtas daikto valdytojas įgijo pagrindą reikalauti iš atsakingo už žalą asmens pilietės L. V. ir jos turtinius interesus apdraudusios draudimo bendrovės UAB „BTA draudimas“ atlyginti padarytą žalą – daikto pataisymo išlaidas. Atsakovas UAB „BTA draudimas“ atlygino daikto atstatymo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, draudimo išmokos mokėjimo, pretenzijų pareiškimo terminus. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2007-06-05 išmokos naudos gavėjui dienos yra skaičiuojama ne ieškinio senatis, o yra data, nuo kada atsiranda subrogacijos teisė – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatis prasidėjo 2006-10-17 (b.l.15), kai įvyko draudiminis įvykis. Draudimo bendrovė 2006-10-18 gavo prašymą išmokėti draudimo išmoką, atliko automobilio apžiūros veiksmus (b.l.15-18), todėl turėjo laikytis norminiais aktais nustatytų žalos administravimo terminų, kad nepraleisti ieškinio senaties termino, realizuoti subrogacijos teisę. Teismas, vadovaudamasis LR CK 1. 125 str. 7 d. ir 1.126 str. 2 d., atsakovo UAB „BTA draudimas“ prašymu, taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas klaidingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo momentą subrogacijos prievolėje, pernelyg siaurai traktavo žalą patyrusio asmens „sužinojimą " apie pažeistą teisę, teismas klaidingai nustatė subjektą, turintį teisę gauti draudimo išmoką, todėl priimtas sprendimas yra neteisingas, neteisėtas ir nepagristas.

Apelianto vertinimu, teismas neteisingai traktavo ieškinio senaties termino eigos pradžią nurodydamas, kad nuo draudiminio įvykio momento (2006-10-17), prasideda ieškinio senaties terminas reikalavimams į atsakingą už žalą asmenį, kadangi eismo įvykio metu nebuvo ištirtos eismo įvykio aplinkybės, nebuvo nustatyta, kas yra nukentėjęs asmuo, o kas eismo įvykio kaltininkas. Eismo įvykio kaltininkas buvo nustatytas tik 2006-12-08 nutarimu (nurodyta Policijos departamento 2007-05-16 pažymoje), todėl iki tol žalą patyrusiajam asmeniui teisė į žalos atlyginimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Be to, nukentėjęs asmuo nebūtų galėjęs reikalauti žalos atlyginimo iki tol, kol pats nežinotų, kokią žalą patyrė. Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo UAB „Dartoma" apgadintą automobilį atstatė savo lėšomis. Tai reiškia, kad apie patirtą žalą buvo sužinota ne anksčiau nei 2006-11-21 gavus automobilį remontavusio asmens UAB „Vilniaus Vista" PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVV017111 už atliktas automobilio remonto paslaugas. Iki to laiko, nei transporto priemonės savininkui UAB „SEB lizingas", nei trečiajam asmeniui UAB „Dartoma" patirtos žalos dydis nebuvo žinomas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino asmens sužinojimo apie pažeistą teisę momentą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties skaičiavimo eigos pradžia sietina su 2006-11-21 PVM sąskaitos faktūros už atliktas automobilio remonto paslaugas data, pareiškęs 2009-11-10 ieškinį byloje ieškovas laikytinas nepraleidusiu LR CK 1.125 str. 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad ieškovas praleido draudimo išmokos mokėjimo terminą, kas lemtų žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimą. Nėra aišku, kokių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo praleistas draudimo išmokos mokėjimo terminas.

Pirmos instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad draudimo išmokos gavėjas yra UAB „Dartoma", apmokėjęs transporto priemonės remonto išlaidas, kadangi nagrinėjamu atveju savanoriškojo draudimo sutartimi ieškovas UAB DK „PZU Lietuva" ir UAB „Dartoma" susitarė, kad teisę į draudimo išmoką turi naudos gavėjas, kuriuo sutarties priede Nr. 1 įvardijamas tretysis asmuo UAB „SEB lizingas", tokiu būdu atsakovas UAB „BTA DRAUDIMAS", išmokėdamas draudimo išmoką UAB „Dartoma", visų pirma turėjo nustatyti, ar pastarasis asmuo apskritai turi teisę draudimo išmokai gauti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „BTA draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nustatyta, kad UAB „Dartoma“ pagal 2003-02-24 lizingo sutartį (b.l.105-120) su AB „SEB lizingas“ valdė automobilį „Ford Tranzit“, valst.Nr.UVH 562. Kaip matyti iš draudimo poliso ir sutarties (b.l.8-14), automobilis, kaip turtas, buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ parko draudimo sąlygomis – remontas draudiko autoservise laikotarpiu nuo 2005-12-10 iki 2006-12-09. Pagal policijos pažymą (b.l.14), 2006-10-18 įvyko autoįvykis, kurio metu L. V. , vairuodama automobilį VW Golf, valst.nr.BZU 200, pažeidė Kelių eismo taisyklių 68,171 punktus ir atsitrenkė į automobilį „Ford Tranzit“, valst.nr.UVH 562. L. V. civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „BTA draudimas“ (b.l.216-218). Atsakovas UAB „BTA draudimas“ pagal UAB „Dartoma“ pateiktas automobilio remonto PVM sąskaitas - faktūras (b.l.220-222) 2007-01-05 sumokėjo automobilio remonto išlaidas UAB „Dartoma (b.l.224).

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties, esant subrogaciniam reikalavimui, termino pradžios, taip pat dėl draudimo išmokos gavėjo tinkamumo.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai traktavo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuodamas ją nuo draudiminio įvykio datos. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad draudėją UAB „Dartoma", ir atsakingą už žalą asmenį siejo deliktiniai teisiniai santykiai, taigi ieškovui UAB DK „PZU Lietuva", kuriam perėjo draudėjo UAB „Dartoma" teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens (jo draudiko), įstojo vietoje savo draudėjo į deliktinę prievolę. Tokiu būdu pagal LR CK 6.1015 str. 2 d. nuostatas, draudiko UAB DK „PZU Lietuva" padėtis yra tokia pati, kokia būtų nukentėjusiojo asmens UAB „Dartoma", jeigu šis nebūtų sudaręs turto draudimo sutarties. Tai reiškia, kad ieškovui UAB DK „PZU Lietuva", įgijusiam subrogacinio reikalavimo teisę, galioja tos pačios ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklės, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui, atsiradusio iš delikto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykis įvyko 2006-10-17 (b.l. 14). Apie tai, kad UAB „Dartoma“ buvo padaryta žala, ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ buvo informuotas kitą dieną, t.y. 2006-10-18, ką patvirtina į bylą pateiktas įmonėje 2006-10-18 gautas draudėjo UAB „Dartoma“ pranešimas apie autoįvykį (b.l. 15-16), ieškovo 2006-10-18 surašytas avarinio automobilio techninės apžiūros aktas (b.l. 17-23). Tokiu būdu laikytina, kad jau nuo 2006-10-18 UAB „Dartoma“, o taip pat ir UAB DK „PZU Lietuva“ žinojo apie pažeistas teises, t.y. padarytą žalą, ir įgijo teisę reikalauti pašalinti šį teisės pažeidimą. Todėl nuo nurodytos dienos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos, kilusios iš delikto, atlyginimo pareikšti. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad sužinojimo diena laikytina diena, kai paaiškėjo, kokio dydžio žala buvo padaryta arba kada paaiškėjo atsakingas už padarytą žalą asmuo, nes šiuo atveju esminę reikšmę turi žalos padarymo faktas, kuris įvyko 2006-10-17.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl esant atsakovo prašymui, jis buvo taikytas, o ieškinys atmestas. Ieškovas neprašė šio termino atnaujinti ir teismas šio klausimo pagrįstai nesvarstė.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 1.128 str. prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo, kilusios iš delikto, jam taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties pradžią, teisės normų, reglamentuojančių šio termino nustatymo pradžią, nepažeidė, tinkamai jas taikė ir padarė teisingą išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia laikomas tas momentas, kai įvyko eismo įvykis. Tokia teismo išvada pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose dėl subrogacinių reikalavimų, kur nurodyta, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (pvz. civilinė byla Nr. 3K-3-76/2008 2008 vasario 12 d. nutartis).

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad draudimo išmokos gavėjas yra UAB „Dartoma“, tačiau, kolegijos vertinimu, sutikti su tokiu argumentu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 81 str. numato, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Ieškovas, įrodinėdamas, kad atsakovas jam padarė žalos, nes pervedė draudimo išmoką ne tam asmeniui, nepateikė įrodymų, kad atsakovui nebuvo pagrindo išmokėti draudimo išmoką UAB „Dartoma“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, įrodinėdamas atsakovo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl įvykusio eismo įvykio sugadinto turto savininkui, t.y. AB „SEB lizingas“, bet ne teisėtam turto valdytojui UAB „Dartoma“, rėmėsi Transporto priemonių draudimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Dartoma“, dėl transporto priemonių, tarp jų ir FORD Transit, valst. Nr.UVH 562, KASKO draudimo, kurioje naudos gavėju nurodytas AB „SEB lizingas“ (b.l. 8-11; 199), taip pat AB „SEB lizingas“ raštu dėl draudimo išmokos mokėjimo jam. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei AB „SEB lizingas“, nei UAB „Dartoma“ jokie sutartiniai santykiai su atsakovu UAB „BTA draudimas“ nesiejo, į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas būtų informuotas apie draudimo išmokos išmokėjimo specialią tvarką, todėl įvykus eismo įvykiui ir pripažinus, kad UAB „BTA draudimas“ civilinės atsakomybės draudimu apdraustas asmuo (L. V. ) yra atsakingas dėl padaryto eismo įvykio, atsakovas pagrįstai nusprendė išmokėti draudimo išmoką asmeniui, kuris jo turimuose dokumentuose nurodytas kaip teisėtas automobilio valdytojas ir kuriam buvo padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarime „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 15 p. nurodyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turto savininkas arba asmuo, kuris, nors ir nėra savininkas, bet valdo turtą pagal įstatymus ar sutartį, taip pat ir kiti asmenys, naudojantys transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas, vadovaudamasis UAB „Dartoma“ pateiktu FORD Transit automobilio registracijos liudijimu, kuriame ši įmonė nurodyta transporto priemonės naudotoju, taip pat pateikta PVM sąskaita – faktūra už atliktus remonto darbus, UAB „BTA draudimas“ surašytu 2007-01-04 draudiminio įvykio tyrimo aktu Nr. AJA/06/8118 (b.l. 40), teisėtai nukentėjusiu asmeniu pripažino UAB „Dartoma“ ir jam išmokėjo draudimo išmoką.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, būdamas trečiojo asmens turto draudiku, žinodamas visas aplinkybes, susijusias su draudimo sutarties sąlygomis, taip pat ir šalių susitarimu dėl naudos gavėjo, būdamas informuotas apie įvykusį eismo įvykį, turėjo pats būti labiau suinteresuotas žalos reguliavimo procesu, bendradarbiauti su civilinės atsakomybės draudiku, tačiau iš bylos medžiagos tokios išvados negalima padaryti, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl savo paties aplaidumo.

Apeliacinio skundo argumentai dėl draudimo išmokos išmokėjimo termino nustatymo netenkinus apeliacinio skundo yra teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos (8,80 Lt) neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski