Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-633-1096/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-04
Bylos Nr.
e1-633-1096/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08227-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Kaltinamasis
K. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-633-1096/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08227-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis 2023 m. kovo 6 d., apie 10.27 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per sankryžą (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, ir įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies antrą eismo juostą ir priartėjęs už sankryžos įrengtos reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „> ... vairuotojas privalo sustoti ir praleisti ... sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį ..<“ tai yra, jis, nesustojo ir nepraleido sankryžoje į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio pėsčiojo, dėl ko tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu, partrenkė pėsčiųjų perėja jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, per (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį, ėjusį pėsčiąjį S. V., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 29 d. įtariamuoju apklaustas K. G. parodė, kad savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad eismo įvykio metu sužalojo žmogų. Lietuvoje gyvena nuo 2022 m. spalio mėnesio. Turi leidimą gyventi Lietuvoje. Jis dirbo, kaip papildomą darbą, pavežėju, pagal (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jam. 2023 m. kovo 6 d., apie 10 val., pagal iškvietimą atvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgavietę, kur į automobilį įsėdo nepažįstama moteris, keleivė, vidutinio amžiaus, kurią reikėjo nuvežti. Važiavo pagal navigaciją. Šiuo keliu važiavo ne pirmą kartą. Moteris atsisėdo ant galinės sėdynės, keleivio vietoje. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, juo važinėjo apie 3 mėnesius. Lauke tuo metu labai snigo, veikė stiklo valytuvai, matomumas buvo blogas, sniegas ant stiklo trukdė matyti. Buvo blaivus, vaistų nevartojo, savijauta buvo gera. Eismas buvo intensyvus, automobilių buvo daug. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) turgaus teritorijos, jie privažiavo prie šviesoforo reguliuojamos sankryžos ir stovėjo pirmoje juostoje iš kairės kelio pusės, iš kurios sukama į kairę, nes reikėjo važiuoti link miesto centro. Įjungė kairį posūkį. Priartėjus prie sankryžos jam degė raudona šviesa, jis stovėjo pirmas kelio juostoje sukti į kairę. Užsidegus žaliai šviesoforo šviesai, pajudėjo į priekį nedideliu greičiu, apie 15-20 km/h. Telefono vairavimo metu nenaudojo. Sankryžoje jis pasuko į kairę, į pirmą juostą, pažiūrėjo į kairę ir pastebėjo į pėsčiųjų perėją išėjusį ir greitai einantį vyriškį. Tuo metu atstumas nuo automobilio iki to vyro buvo apie 4 metrai. Iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją einantį vyrą matė pro priekinį stiklą, pradėjo stabdyti automobilį, bet nespėjo sustoti. Vyras sustojo ir pažiūrėjo į jį. Siekdamas išvengti smūgio, suko vairą į kairę, bet išvengti susidūrimo nepavyko. Nespėjo sustabdyti automobilio, nes per vėlai pamatė tą vyrą, buvo slidu, mano, kad ratai praslydo. Atsitrenkė automobilio priekine dešine dalimi į vyą ir automobilis sustojo. Jis iš karto išlipo iš automobilio. Neprisimena, kur gulėjo minėtas vyrą, bet jis jį pakėlė ir nunešė į savo automobilį. Iš paskos važiavo policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją pagalbą. Ant kapoto užkritęs nebuvo. Jo automobiliui apgadinimų nepadaryta. Vyras buvo sąmoningas, matė, kad jam sužalotas kakta, atvirų sužalojimų nesimatė. Jis sakė, kad jam jokių pretenzijų neturi. Bandė jam padėti nuvalyti kraują. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir vyrą išvežė. Jis po to nuvyko į Lazdynų ligoninę sužinoti, kaip jis jaučiasi, bet jam jokios informacijos nesuteikė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 8 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2023 m. kovo 6 d., apie 11 val., jis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) turgaus, iš parduotuvės „Lidl“, Vilniuje, ėjo į autobusų stotelę, esančią kitoje gatvės pusėje, norėjo važiuoti link centro. Ėjo link reguliuojamos šviesoforu perėjos, kuri yra prie sankryžos (duomenys neskelbtini). Lauke tuo metu buvo šviesu, oras buvo geras, matomumas buvo geras. Jis nešioja akinius tik skaitymui, gatvėje akinių nenešioja, nes gerai mato. Nevartoja psichiką veikiančių vaistų, buvo visiškai blaivus, alkoholio nevartoja. Buvo apsirengęs juoda striuke, tamsūs trumpi batai, turėjo ant nugaros kuprinę su maisto prekėmis. Artėjo prie pėsčiųjų perėjos normaliu negreitu žingsniu. Jautėsi gerai. Perėja buvo tiesiai prieš jį. Ne pirmą kartą ėjo per tą perėją, ten eina dažnai. Žino, kad šioje gatvėje visada intensyvus automobilių srautas. Sankryža reguliuojama šviesoforu, pėsčiųjų perėja pažymėta kelyje baltomis linijomis. Jam priėjus prie perėjos, degė raudona šviesa, sulaukė, kol užsidegė šviesoforo žalia šviesa ir pradėjo eiti per perėją. Jis kirto kelią ne vienas, šalia buvo kitų žmonių, jie ėjo iš paskos. Priėjus prie perėjos, iš karto ėjo tiesiai, praėjo pusė kelio iki saugumo salelės, pamatė, kad dega žalia šviesa ir nepažiūrėjo į dešinę, nesustojęs ėjo toliau, praėjo vieną, ar du žingsnius nuo salelės ir tuomet netikėtai pajuto smūgį į dešinį šoną. Nuo smūgio skrido į priekį ant kelio. Koks buvo automobilis, nepastebėjo, stabdymo garso negirdėjo. Nematė atvažiuojančio automobilio. Bandė keltis, bet negalėjo, nes pajuto stiprų kojos skausmą. Taip pat jam jam buvo sužalotas veidas, kraujai bėgo per akis, tad mažai ką matė. Prie jo priėjo tamsaus gymio vyriškis, kuris kalbėjo rusiškai ir padėjo jam atsikelti, pasodino į savo automobilį, kuris stovėjo šalia. Suprato, kad tai yra tas vairuotojas, kuris jį partrenkė. Kokiu atstumu sustojo jo automobilis negali pasakyti. Sąmonės praradęs nebuvo. Kur tiksliai sustojo minėtas automobilis nematė, negali jo apibūdinti. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir policija. Buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę, jam suteikė pirmą pagalbą, ten gulėjo vieną dieną, po to buvo paleistas. Jam buvo sulaužyta dešinė koja, padaryti veido sužalojimai Šiuo metu gydosi ambulatoriškai. Gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Jam išaiškinta teisė kreiptis į kaltininko draudimą. Papildomai parodė, kad dėl šio eismo įvykio į kaltininko draudimo bendrovę nesikreipė ir nesikreips. Pretenzijų įtariamajam K. G. jis neturi, jam padaryta žala pilnai atlyginta, jis jo atsiprašė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 14 d. liudytoja I. Ž. parodė, kad 2023 m. kovo 6 d., ryte, ji buvo (duomenys neskelbtini) turguje, apie 10.20 val., norėjo važiuoti namo nuo (duomenys neskelbtini) prekybos pastato, iškvietė per Bolt programėlę taksi. Atvyko automobilis Toyota Prius, melsvos spalvos, kurį vairavo rytietiškos išvaizdos nepažįstamas vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kalbėjo rusiškai. Ji atsisėdo ant galinės sėdynės iš dešinės pusės. Oras buvo geras, matomumas buvo geras. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) turgaus teritorijos, privažiavo prie šviesoforo reguliuojamos sankryžos ir stovėjo pirmoje juostoje, iš kairės kelio pusės, iš kurios sukama į kairę, važiuoti link miesto centro. Priartėjus prie sankryžos, degė raudona šviesa, toje pačioje juostoje stovėjo dar keli automobiliai. Užsidegus žaliai šviesai, automobiliai pajudėjo į priekį, o jos vairuotojas tuo metu kažką maigė telefone ir atsiliko nuo kitų automobilių. Bet netrukus padėjo telefoną šalia savęs ant keleivio sėdynės ir irgi pajudėjo, padidino greitį ir pasuko į kairę. Kiek matė, tuo metu, jiems degė žalia šviesoforo šviesa. Matė, kad tuo metu per perėją pradėjo eiti žmonės, jiems irgi degė žalia šviesa, bet taksi vairuotojas nespėjo sustabdyti automobilio ir automobilio priekine dalimi partrenkė vieną vyriškį, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš karto sustojo. Į kurią automobilio dalį atsitrenkė vyras, negali atsakyti. Ji tik matė, kad jis ėjo per perėją ir staiga jo nėra. Vyriškis ant kapoto nebuvo užkritęs, po ratais irgi nenukrito. Ji iš karto išlipo iš automobilio ir bandė kviesti greitąją pagalbą. Prie nukentėjusiojo priėjusi nebuvo, nes jai buvo šokas. Vairuotojas buvo pasimetęs. Ji sakė, kodėl jis nepraleido pėsčiojo. Jis atsakė, kad jis važiavo degant žaliai šviesai. Atėjo policijos pareigūnė, kuri uždarė kelią. Po to nuėjo į netoliese esančią stotelę ir pamatė, kad nukentėjęs sėdėjo kažkur prie perėjos, tiksliai negali pasakyti, kur jis sėdėjo, jo veidas buvo kruvinas. Daugiau nieko nematė, nes atvyko autobusas ir ji nuvažiavo.

Iš 2023 m. kovo 6 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje. Leistinas greitis apžiūrimoje atkarpoje 50 km/h. Automobilių ir kitų objektų išdėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą X0, taškas buvo pažymėtas 0,0 m nuo Gariūnų aklg. Pradžios kryptis link Oslo g., palei dešinįjį kelio bortą. Automobilių važiavimo kryptimi. Bazinės linijos ilgis 25,0 m. Po įvykio automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi reguliuojamoje sankryžoje (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis nukreipta link (duomenys neskelbtini). Nuo bazinės linijos atskaitos taško automobilio dešinės pusės priekinio rato ašis yra 7,45 m atstumu, bazinės linijos zonoje – 13,60 m atstumu. Automobilio dešinės pusės galinio rato ašis yra 7,80 m atstumu, bazinės linijos zonoje – 10,70 m atstumu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 26 d. teismo medicininio tyrimo išvadoje Nr. G1408/2023(010) nurodyta, kad S. V. kūne konstatuotas kūno sumušimas pasireiškęs dešinio antakio muštine žaizda, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių, kairės plaštakos V-o piršto proksimalinės falangos lūžiu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu/daiktais, neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. kovo 6 d. Konstatuotas skeveldrinis nosikaulių lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis padaryti daugiau kaip 5 paros iki apžiūros gydymo įstaigoje 2023 m. kovo 6 d. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Vadovaujantis įrašais pateiktuose medicinos dokumentuose pirminis smūgis suduotas į dešinės blauzdos viršutinio trečdalio išorinį paviršių. S. V. kūne konstatuotas kūno sumušimas pasireiškęs dešinio antakio muštine žaizda, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiu, kairės plaštakos V-o piršto proksimalinės falangos lūžiu kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš VšĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra K. G.. Automobilis draustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo polisas (duomenys neskelbtini), priklauso K. G., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas, kuriame nurodoma, jog 2023 m. rugsėjo 8 d. 10-G-55224, kad dėl padarytos žalos kreipsis į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

KET 27 punkte, be kita ko, nurodyta, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad K. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo S. V. parodymai, liudytojos I. Ž. parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog K. G. 2023 m. kovo 6 d., apie 10.27 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per sankryžą iš (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, ir įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies antrą eismo juostą ir priartėjęs už sankryžos įrengtos reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė KET 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „> ... vairuotojas privalo sustoti ir praleisti ... sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį ..<“ tai yra, jis, nesustojo ir nepraleido sankryžoje į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio pėsčiojo, dėl ko tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu, partrenkė pėsčiųjų perėja jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, per (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį, ėjusį pėsčiąjį S. V., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi tokia K. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas konstatuoja, kad yra Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutiko. Nukentėjusysis S. V. sutiko ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pretenzijų kaltinamajam neturi, žala atlyginta.

Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. G., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Taip pat teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius K. G.– jauno darbingo amžiaus, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), papildomai dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, duomenų apie gydymą priklausomybės ligų ar psichikos sveikatos įstaigose byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios rūšies bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, dydžiui, t. y. 60 MGL (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – BBND) (3 000 Eur). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi K. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltas prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (BBND) (2 000 Eur) dydžio baudos.

K. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. paskirti 40 MGL (BBND) (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti K. G., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Išaiškinti K. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė