Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės atstovams E. M., advokato padėjėjai S. B., atsakovui A. S., atsakovo atstovui advokatui G. D., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Saulės labirintai“ ieškinį atsakovams S. P., L. P., A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sutinkamai su LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., bankrutuojančios įmonės administratorius patikrino įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, teisme ginčija sandorį, priešingą įmonės veiklos tikslams ir galėjusį turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, nes administratorius privalo ginti visų kreditorių bei bankrutuojančių įmonės teises ir teisėtus interesus.

Bankroto byloje ieškovė negali atsiskaityti su kreditoriais iš likusio turto, nes tokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas visų ieškovės kreditorių reikalavimų tenkinimas neturi. Ieškovės bankroto byloje yra patvirtinti 455 740,90 Lt dydžio kreditiniai reikalavimai. Įmonės direktorius bankroto administratoriui perdavė ieškovės balanse esantį ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė yra 105 050,01 Lt. Dėl turto nusidėvėjimo, nepaklausios rinkos, nelikvidumo jį pardavus kreditoriams bus galima atlyginti tik nežymią reikalavimų dalį.

Administratorius, patikrinęs įstatyme numatytu laikotarpiu ieškovės sudarytus sandorius, nustatė, kad 2010 m. spalio 20 d. UAB „Saulės labirintai“, atstovaujama direktoriaus D. U. ir kaip vieninteliam akcininkui 2010-09-21 protokolu pritarus, su atsakovu S. P. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 17 000 Lt kainą. Parduotą žemės sklypą UAB „Saulės labirintai“ už 50 000 Lt įsigijo dar 2004 m. gruodžio 3 d.

Atsakovai S. P. ir L. P. jau 2010 m. gruodžio 6 d. sudarė to paties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią žemės sklypą už tą pačią kainą – 17 000 Lt – pardavė A. S..

Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriai pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1 ir pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2 yra neteisėti, pažeidžia ieškovės kreditorių teises, todėl teismo prašo pripažinti negaliojančiais.

S. P., kaip apdairus asmuo, taip pat turėjo galimybę pasidomėti turtu, jo verte, įmonės finansine būkle, o bendrovė – įvertinti kaip žemės sklypo pardavimas jau neturint galimybių atsiskaityti su kreditoriais paveiktų įmonės finansus, todėl ieškovė konstatuoja, kad šalys buvo nesąžiningos.

Žemės sklypą S. P. taip pat pardavė A. S. už tą pačią kainą, nesiekdamas jokios naudos, taip pat pigiau negu sandorio metu nustatyta rinkos kaina, todėl darytina išvada, kad tokiu būdu šalys nesiekė su žemės nupirkimu kokių nors tikslų, o priešingai, sandoriais norėta pridengti kitus tikslus, priešingus įmonės veiklai, turint tikslą siekti pelno.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas šiais motyvais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.) Be to, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Actio Pauliana taikymas iš esmės sietinas su kreditoriaus teisių pažeidimu ir sandorio šalių nesąžiningumu.

Kompensuojamoji actio Pauliana paskirtis reiškia tai, kad dėl nesąžiningų veiksmų ir pažeidžiant kreditorių teises perleistas (parduotas) turtas turi būti grąžinamas tam, kad būtų patenkinami kreditorių turtiniai interesai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2011-01-21 bendrovei iškelta bankroto byla, ieškovė administratoriui perdavė turto už 105 050,01 Lt, kuris yra nelikvidus, nusidėvėjęs, o kreditiniai reikalavimai sudarė 455 740,90 Lt, ginčijamos sutarties sudarymo dieną ieškovė turėjo kreditinių įsipareigojimų ne mažiau kaip už 330 000 Lt, kurių mokėjimo terminai buvo suėję.

Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius, būtent priešingumą įmonės

veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius tokius sandorius gali ginčyti visais civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir LR CK 6.66 str. numatytu pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Įstatyme nustatytos sąlygos, kurios būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises; 4) dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Būtinybės sudaryti sandorį gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002-04-05 ir 2006-01-11 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-425/2002, Nr. 3K-3-17/2006).

Ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1 sudaryti su atsakovu S. P. neprivalėjo, turto pardavimas bendrovės finansinių pajėgumų nepadidino, šia žemės pardavimo sutartimi bendrovė turėjo tik neigiamą įtaką (sumažėjo turto) ir ieškovės gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais nepadėjo.

Įrodymų, kad buvęs vadovas įvertino žemės sklypą prieš jo pardavimą, byloje nėra, kokiu būdu pranešta pirkėjams apie ketinimą parduoti žemės sklypą taip pat nepateikta, todėl konstatuotina, kad susitarimas dėl žemės pardavimo nebuvo viešas ir nesiekė tikslo gauti pelno. Administratorius pateikė įrodymus, kad pagal rinkos vertę 2010-10-18 šio sklypo vertė buvo apie 68 000 Lt (A. S. – 30 000 Lt) (b. l. 131), tačiau tokie žemės sklypo įvertinimai yra tik informacinio pobūdžio ir neparodo tikrosios žemės kainos.

Sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus ir žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga atitinkamai pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėja, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civiliniu teisinių santykių stabilumu, šalis elgdamasi apdairiai prieš sudarydama sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, ir tai daroma jo paties interesais.

Sudarius minėtas pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovės kreditorių interesai nebuvo tenkinami, todėl šalys sudarydamos tokį sandorį buvo nesąžiningos, turtas buvo perleistas prieš ieškovės bankroto bylos iškėlimą, kai ieškovė buvo jau nemoki, be to, turtas parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos vertę, žemės sklypo pirkėjai neįrodė, kad siekė su žemės pirkimu–pardavimu aiškių ir rimtų tikslų.

Abu atsakovai nurodė, kad iš esmės nesidomėjo, kodėl sklypą Klaipėdos mieste perka už tokią mažą kainą ir nesidomėjo, kodėl jis parduodamas, ir kokia reali turto vertė.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovai neturėjo tikslų žemę dirbti ar keisti jos paskirtį, o tai, kad A. S. 2010-12-06 sutartimi (b. l. 106) ketino ruošti projektavimo sąlygas detaliam planui gauti, neįrodo apie jo ketinimų pagrįstumą (įrodymų apie atsiskaitymą pagal sutartį nepateikta).

Esant šioms aplinkybėms, ieškinys yra tenkintinas, nes nustatytas šalių nesąžiningumas, žemės sklypas parduotas ir pirktas šalių nesiekiant jokios ekonominės naudos, yra pažeisti kitų kreditorių interesai.

Žemės sklypas taikant restituciją, kad būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai, turi būti grąžintas bendrovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., CK 6.66 str., 6.67 str., 6.307 str., Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 p. 14 d.

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

2010-10-20 pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjos UAB „Saulės labirintai“ ir pirkėjo S. P., pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją.

2010-12-06 pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo S. P. kartu su sutuoktine L. P. ir A. S., pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją.

Sprendimą per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.