Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešeja Klavdija Kruminiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-64/2007 m.

Teisejas Erminijus Baziulis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.8.; 2.3.2.; 2.4.2.1.

2007 m. balandžio 4 d.

Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Klavdijos Kruminienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Šiauliu apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda del Šiauliu rajono apylinkes teismo 2007 m. vasario 8 d. nutarties, kuria M. M. , kaltinamas pagal LR BK 227 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes perduodant ji V. M. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavima be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Laidavimo terminas nustatytas 1 (vieneriems) metams 6 menesiams.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. M. buvo kaltinamas 2006 m. lapkricio 19 d. apie 15 val. 40 min., policijos tarnybiniame automobilyje VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovejusiame kelio A9 Panevežys – Šiauliai 67-ame kilometre, Šiauliu rajone, atkarpoje, kur draudžiamas transporto priemoniu lenkimas, sededamas ant galines keleivio sedynes, tiesiogiai pasiule 100 Lt (vieno šimto litu) kyši valstybes tarnautojui – Šiauliu m. VPK viešosios policijos eismo priežiuros skyriaus magistraliniu keliu priežiuros burio vyresniajam policininkui G. M. , siekdamas neteisetos paperkamo valstybes tarnautojo veikos vykdant igaliojimus, t.y. neteiseto veikimo, kad pastarasis nesurašytu administracinio teises pažeidimo protokolo už lenkima atkarpoje, kur lenkti draudžiama arba i administracinio teises pažeidimo protokola irašytu kita pažeidima, už kuri butu numatyta mažesne bauda, ir tokiu budu išvengtu numatytos administracines atsakomybes pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d. arba paskirtu mažesne bauda.

Apeliaciniu skundu Šiauliu apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, vadovaudamasis LR BPK 312 str. 1 d., prašo Šiauliu rajono apylinkes teismo 2007 m. vasario 8 d. nutarti panaikinti ir perduoti baudžiamaja byla iš naujo nagrineti Šiauliu rajono apylinkes teismui. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteiseta, nes teismas, pilnai neatsižvelgdamas i baudžiamojo istatymo keliamus reikalavimus laiduotojo atžvilgiu, padare neteisinga išvada, jog laiduotojas V. M. yra vertas teismo pasitikejimo ir darys (gali daryti) teigiama itaka kaltinamajam M. M. , tokiu budu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma (LR BK 40 str.). LR BK 40 str. 3 d. numatyta, kad laiduotojas gali buti kaltininko tevai, artimieji giminaiciai ar kiti teismo pasitikejimo verti asmenys. Teismas priimdamas sprendima, atsižvelgia i laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobudi ir galimybe daryti teigiama itaka kaltininkui. Šiauliu rajono apylinkes teismas, priimdamas sprendima, neatsižvelge i tai, kad laiduotojas V. M. 2005-12-28, vairuodamas automobili VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenke i priekyje važiavusi ir sustojusi automobili, kuris nuo smugio atsitrenke i kita automobili, ir pasišalino iš eismo ivykio vietos, už tai V. M. 2006-01-25 nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str.. Tas faktas, kad V. M. , siekdamas išvengti atsakomybes už padaryta teises pažeidima, pasišalino iš eismo ivykio vietos, atskleidžia jo asmenines savybes. Tai yra duomenys, charakterizuojantys laiduotoja V. M. , o taip pat paneigiantys teismo išvada, jog V. M. pagal savo asmenines savybes gali buti laiduotojas ir gali daryti teigiama itaka kaltinamajam M. M. .

Apeliacines instancijos teismo posedyje dalyvaves prokuroras praše prokuroro apeliacini skunda tenkinti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima, jo gynejas ir laiduotojas praše prokuroro apeliacini skunda atmesti.

Šiauliu apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Šiauliu rajono apylinkes teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis naikintina del esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, kuris sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi ar nutarti (LR BPK 369 str. 3 d.) ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui (LR BPK 326 str. 6 d. 2 p.).

LR BPK 232 str. 7 p. istatymo leidejas numate galimybe bylos parengimo nagrineti teisme metu nutraukti byla, kai yra LR BPK 3 str. 1 d. numatytos aplinkybes, del kuriu procesas negalimas, arba yra LR BK 36-40 ir 93 str. numatyti pagrindai atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes (LR BPK 235 str. 1 d.). Šis istatymas, suteikdamas teismui teise, esant pagrindui, nutraukti bylas, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybes pradiniame teismo veiklos etape, neperkeliant tu klausimu svarstymo i teisiamaji posedi, realizuoja racionaluji naujojo kodekso prada – greiciau ir kuo mažesnemis procesinemis, intelektualiomis sanaudomis igyvendinti teisingumo uždavinius. Kadangi sprendimas nutraukti byla sukelia ypatingas procesines pasekmes, istatyme šio klausimo sprendimui numatyta speciali procedura, turinti rungimosi principo elementu – bylos nutraukimo klausimai nagrinejami teismo posedyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo teisejas, kuriam 2007-02-03 patvarkymu byla perduota nagrinejimui, paskyre teismo posedžio data (b.l. 55) ir teismo posedyje sprende bylos nagrinejimo atidejimo, bylos nagrinejimo klausimus, pagarsino kaltinamaji akta ir atliko kitus budingus šiai stadijai veiksmus (b.l. 76, 80-81), o veliau pasiule svarstyti pateikta prašyma del M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima ir baudžiamaja byla nutraukti (b.l. 80-81). Iš pirmosios instancijos teisme rašytu posedžio protokolu matyti, kad byla nagrineta teisiamajame posedyje, kas leido apeliacines instancijos teismui daryti išvada, jog vyko bylos nagrinejimas teisiamajame posedyje pagal bendrasias nagrinejimo teisme nuostatas: nustatyta kaltinamojo asmenybe, išaiškintos kaltinamojo teises, pagarsintas kaltinamasis aktas, ir tik po to buvo pranešta apie prašyma del atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima ir bylos nutraukimo (b.l. 80-81), nors parengiamosios posedžio dalies klausimai, pvz. kaltinamojo asmenybes nustatymas, teisiu ir pareigu išaiškinimas, nesprendžiami, juolab negarsinamas kaltinamasis aktas, kuris budingas irodymu tyrimo stadijai. Byla nagrinejantis teisejas sprendžiant klausima del atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes savo pranešime turi nurodyti tik kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo esme, išdestyti aplinkybes, del kuriu butina ar galima nutraukti byla, nurodyti istatymuose numatytus ir tai bylai taikytinus jos nutraukimo pagrindus, po ko del teisejo pranešime išdestytu argumentu ir išvadu savo nuomone privalo išsakyti prokuroras ir gynejas. Tai turi buti užfiksuota posedžio sekretoriaus rašomame teismo posedžio protokole, kuriame pažymima ne tik posedžio vieta ir laikas, teismo pavadinimas ir sudetis, sekretorius, prokuroras, gynejas ir kiti dalyvave asmenys, bet ir teisejo pranešimo turinys ir posedyje dalyvavusiu asmenu kalbu turinys. Kadangi 2007-02-08 posedžio protokole nurodyta, ne tik teisejo pranešimas apie byla, bet ir tai, kad pagarsintas kaltinamasis aktas, po ko buvo sprendžiami pateikti prašymai del kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima ir bylos nutraukimo, todel apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad posedžio protokole nurodytas kaltinamojo akto pagarsinimas, praleidžiant bylos parengimo nagrineti teisme stadija, kuria reglamentuoja LR BPK 231-240 straipsniu nuostatos, nesant nutarties perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje pagal bendrasias nagrinejimo teisme nuostatas, yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Taip pat kolegija atkreipia demesi i LR BPK 254 str. 5 d. normos pažeidima, iš kurio seka ir sprendimo byloje apskundimo tvarkos ir proceduros pažeidimas.

Pirmosios instancijos teismo teisejo nutartis, kuria M. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima ir byla jo atžvilgiu nutraukta, formaliai surašyta teisingai, taciau apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neisiteisetu nepagristi ir neteiseti pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai. Todel apeliacines instancijos teismas neapsiriboja vien pirmosios instancijos teismo nutarties analize, o vertina ir duomenu visuma, kuria remesi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarti. Nustacius požymius, budingus bylos nagrinejimui pagal bendrasias teisiamojo posedžio nuostatas, ir nesant nutarties perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje, kolegija konstatuoja esmini baudžiamojo proceso pažeidima, kuris sutrukde pirmosios instancijos teismui priimti teisinga sprendima, be to buvo pažeistos nuostatos istatymo, suteikiancio teismui teise nutraukti byla atleidžiant asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes neperkeliant šio klausimo svarstymo i teisiamaji posedi.

Atsižvelgiant i byloje esanciu procesiniu dokumentu specifika, i teismo posedžio protokolo trukumus, atkreipiamas demesys i tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima yra ne tik tam tikros rušies atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes, bet ir viena iš kaltininko auklejimo priemoniu. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes klausimas gali buti keliamas tik po to, kai nustatomos pavojingos veikos, atitinkancios baudžiamajame istatyme numatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeti, padarymo faktas bei ja padares asmuo, o to nenustacius, baudžiamoji atsakomybe negalima, todel negali buti sprendžiamas ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes klausimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo M. M. baudžiamosios atsakomybes klausimas nebuvo sprendžiamas, posedžio protokole nurodyta, kad jis del padarytos nusikalstamos veikos kalte pripažino, taciau vien kaltes pripažinimo, netiriant surinktu kaltes irodymu, nepakanka, kad butu galima taikyti LR BK 40 str. nuostatas. Be to, LR BPK 303 str. 4 d. nurodyta, kad teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamaja byla, jeigu yra LR BK 36-40, 93 straipsniuose, 114 str. 3 d., 259 str. 3 d., 291 str. 2 d. ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamaji nuo baudžiamosios atsakomybes.

Kadangi nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesilaike bylos parengimo nagrineti teisme stadijos procesiniu reikalavimu, sprendžiant klausima del prašymu atleisti kaltinamaji nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima ir bylos nutraukimo, todel apeliacines instancijos teismas, nustates esmini procesini pažeidima, kai byla turejo buti nutraukta ne nutartimi, o nuosprendžiu, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 6 d. 2 p., panaikina nutarti ir perduoda byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

Esant aukšciau paminetoms aplinkybems, kai nustatytas esminis procesinis pažeidimas, kuris nebuvo nurodytas apeliaciniame skunde, turejo itakos kaltinamojo teisems, todel pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimas ir baudžiamosios bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrineti del padaryto esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima M. M. atžvilgiu nera siejamas su apelianto – Šiauliu apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro reikalavimais ir nelaikomas tokio skundo ribu viršijimu, o apeliacinio skundo argumentai iš esmes nenagrinejami ir šioje teismo nutartyje neaptariami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiauliu rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda tenkinti iš dalies, Šiauliu rajono apylinkes teismo 2007 m. vasario 8 d. nutarti panaikinti ir baudžiamaja byla perduoti iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.