- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- ATP-219-316/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal nubaustojo A. J. apeliacinį skundą dėl 2016-03-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo A. J. pripažintas padaręs LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 723 Eur (septynių šimtų dvidešimt trijų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nubaustas už tai, kad 2015-11-15 apie 15.38 val., Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., būdamas eismo įvykio dalyvis, t. y. automobilio vairuotojas, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nubaustasis prašo panaikinti 2016-03-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-122-344/2016 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Jis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ir kitų asmenų duotus paaiškinimus, nurodant, kad minėti parodymai yra tik nubaustojo gynybinė pozicija, kurios pagalba jis siekia išvengti griežtos atsakomybės už padarytą šiurkštų administracinės teisės pažeidimą.
Apeliantas kategoriškai nesutinka su šia išvada. Jis teigia, kad tyrimo metu, 2015-11-15 įvykio vietoje duodant paaiškinimus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau - Telšių AVPK Mažeikių r. PK) pareigūnams, vėliau rašant paaiškinimą, 2015-11-30 nagrinėjant administracinę bylą Nr. A2.6.-1152-169/2015 Mažeikių rajono apylinkės teisme, nagrinėjant administracinę bylą A2.6-122-344/2016, jis davė išsamius, nuoseklius ir nekintančius parodymus, kuriuos iš esmės patvirtino visi šioje administracinėje byloje apklausti liudytojai.
A. J. paaiškino, kad 2015-11-15 apie 09.10 val., jo tėvo P. J. vardu registruotu automobiliu Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su draugais J. B. ir M. K. nuvyko į sodybą, esančią Mažeikių r. sav, (duomenys neskelbtini) k.. Tėvas P. J., apie tai jog A. J. naudojosi jo vardu registruota transporto priemone, žinojo. Vos tik atvykus į sodybos kiemą, vienas iš nepažįstamų vaikinų, kaip vėliau sužinojo, D. L., paprašė padėti užvesti jo transporto priemonę, t. y. automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo sodybos kieme. Vaikinas paprašė, kad savo transporto priemone iš sodybos kiemo A. J. ištemptų. Transporto priemonė buvo tempiama lanksčia vilktimi. Automobilis Audi 80, buvo užvestas, tačiau D. L. nespėjo sustabdyti transporto priemonės, todėl ši galine dalimi trenkėsi į A. J. automobilio Mazda 6 priekinę dalį, o pastaroji iš inercijos dar atsitrenkė į kelmą. A. J. vairuojama transporto priemonė Mazda 6 buvo ženkliai apgadinta, t. y. sulankstytas variklio gaubtas, priekinis bamperis, priekinės grotelės, sulankstyta bagažinė. Atsižvelgiant į apgadinimus transporto priemonės net neverta buvo remontuoti. Eismo įvykio aplinkybės ir kaltininkui D. L., ir A. J. buvo aiškios, papildomai jų nustatinėti nereikėjo. D. L. pripažino, kad jis buvo eismo įvykio kaltininkas. Tai vėliau patvirtino ir policijos pareigūnai, 2016-01-04 surašydami nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-47667443-16, pripažindami D. L. kaltu, padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., paskirdami 144 Eur administracinę nuobaudą. Taip pat UAB „Lietuvos draudimas" 2016-01-13 išmokėdamas P. J. 1595.00 Eur išmoką už automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Apeliantas pažymėjo, kad D. L. ankščiau nepažinojo, jo amžiaus nežinojo. Tai patvirtino liudytojais apklausti J. B. ir M. K., pats D. L. bei jo motina. R. L.. Pareiškėjui nekilo įtarimas dėl jo nepilnametystės, kadangi D. L. savo iniciatyva, nieko neskatinamas sėdo prie transporto priemonės vairo, naudojosi automobiliu kaip asmenine nuosavybe. Todėl apeliantui nėra aišku, kokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais 2016-03-14 nutarime teismas daro išvadą, kad jam buvo žinomas faktas jog D. L. yra nepilnametis ir neturi vairuotojo pažymėjimo.
A. J. paaiškino, kad po įvykio policijos pareigūnų nutarė nekviesti pasitarę kartu su D. L.. Tai buvo jų abiejų geranoriškas sprendimas, nes aplinkybės ir kaltininkas buvo aiškios. Jis pats po įvykio skambino tėčiui, nes automobilis buvo registruotas P. J. vardu. Pareiškėjas pažymi, kad buvo ketinimas kviesti policijos pareigūnus tuo atveju, jei nebūtų susitarę gražiuoju. Tai patvirtino savo parodymuose ir D. L.. A. J. pabrėžia, kad jam nebuvo jokio preteksto nekviesti policijos, nes eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, eismo įvykio metu jis buvo blaivus, turėjo visus būtinus dokumentus. Jo blaivumo faktą teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai J. B., M. K., D. L., R. L., P. J.. Todėl teismo teiginys, kad „administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo siekė išvengti eismo įvykio forminimo, dalyvaujant policijos pareigūnams" yra nemotyvuotas ir klaidinantis.
Apeliantas skunde paaiškino, kad pokalbio su D. L. metu nurodė, jog jo vairuota transporto priemonė buvo pirkta už 2100 Eur, todėl tikėjosi už sugadintą transporto priemonę gauti nuo 1600 iki 1700 Eur. D. L. su tokia suma sutiko. Pats teismo posėdyje teigė, kad 1200 Eur būtų sumokėjęs tą pačią dieną, o likusią sumą, t. y. 400 Eur būtų sutaręs sumokėti per savaitę. Pastarasis pasiskambino draugui į Klaipėdą, kuris pinigų pažadėjo paskolinti. Dėl likusios sumos, t. y. 400 Eur buvo ketinama pasirašyti vekselį.
Skunde pažymima, kad į eismo įvykio vietą buvo atvykęs nubaustojo tėvas P. J. ir D. L. mama R. L.. Tėvams tarpusavyje neteko bendrauti, nes Dovydo mama akivaizdžiai buvo neblaivi. Pastaroji vos tik atvykusi į sodybą pradėjo kabinėtis prie aplinkinių, auklėti juos, šaukti. Todėl susilaukė neigiamos reakcijos. P. J., matydamas tokią situaciją, įpareigojo apeliantą, kaip pilnametį, suaugusį asmenį, eismo įvykio dalyvį, savarankiškai susitvarkyti, nes juo visiškai pasitikėjo, todėl išvažiavo. Tuo tarpu D. L. mama prie automobilio nebuvo priėjusi, padarytais sugadinimais nesidomėjo, su A. J. nebendravo, o tik konfliktavo su savo sūnumi ir galiausiai iškvietė policiją. Apeliantui jos pozicija atrodo keistai: ji žinojo, kad sūnus yra eismo įvykio dalyvis, neturintis teisės vairuoti transporto priemonės, svetima transporto priemone nepataisomai sugadinęs kitą automobilį, visiškai nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, net nepasikalbėjusi su kitos transporto priemonės vairuotoju bei savininku, iš įvykio vietos išvyko, o telefonu dar paskatino savo sūnų, kuris yra eismo įvykio dalyvis ir kaltininkas, toliau „baliavoti". Susidaro įspūdis, kad taip moteris pasielgė specialiai, kerštaudama sūnui, nes kaip pastaroji nurodė teismo posėdžio metu sūnaus atžvilgiu buvo smurtavusi, sudavusi jam smūgius. Būtent todėl sūnus pasiskundė atitinkamoms tarnyboms, buvo apribotos jos teisės. Su ja sūnus negyveno keletą mėnesių. Akivaizdu, kad D. L. ir R. L. buvo vedami asmeninių interesų, ambicijų ir keršto, o apeliantas tapo jų nesutarimų auka.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad po to kai jam eilinį kartą buvo patvirtinta, jog policijos pareigūnai nebus kviečiami, o D. L. susitarė su draugu Klaipėdos mieste dėl pinigų paskolinimo (jau ankščiau minėtomis sąlygomis), jis su D. susitarė, kad apelianto tėvas abu nuveš į Klaipėdą. Kadangi situacija buvo aiški ir išspręsta, prieitas žodinis susitarimas dėl žalos atlyginimo, D. L. apeliantui atrodė patikimas, juo neabejojo, reikėjo tik nuvažiuoti ir pasiimti pinigus, tai policijos pareigūnų nebuvo būtinybės kviesti. Toks buvo abiejų eismo įvykio dalyvių sprendimas. Apeliantas nurodo, kad būtent tuomet, galimai apie 14.00 val. jis išgėrė keletą stikliukų alkoholio, po ko atvykus pareigūnams jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 0,55 %o. Nuo eismo įvykio, t. y. 09.30 val. iki momento, kai buvo pavartotas alkoholis, t. y. 14.00 val. buvo praėję 4.30 val. Prieš vartojant alkoholį su draugu J. B. apeliantas susitarė, kad šis į namus parvarys sugadintą automobilį, nes nenorėjo palikti automobilio svetimoje sodyboje, kai kartu su D. L. ketino vykti į Klaipėdos miestą. J. B. buvo blaivus, alkoholio nevartojo.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad eismo įvykio aplinkybės nebuvo išsiaiškintos, dėl žalos atlyginimo nebuvo susitarta, o šioms išvadoms prieštaraujantys apelianto teiginiai yra tik gynybinė pozicija, kurios pagalba siekiama išvengti atsakomybės. Šis teismo sprendimas yra neobjektyvus ir šališkas, kadangi prieštarauja byloje surinktai medžiagai.
Atsiliepimu į nubaustojo A. J. apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas prašo nubaustojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos medžiagą bei nubaustojo A. J. skundo argumentus, daro išvadą, kad jis buvo pagrįstai nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d., tačiau paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.
LR ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2015-11-15 apie 9 val. Mažeikių r. sav., Žiogaičių k. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinti du automobiliai, tame tarpe ir A. J. vairuojamas automobilis.
2016-01-04 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK nutarimu įvykio kaltininkas D. L. buvo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d., konstatavus, kad D. L. padarė pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2015-11-15 13.10 val. Mažeikių r., Žiogaičių k., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, šios teisės nėra įgijęs, vilkdamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į velkančiojo automobilio priekinę dalį. Vėliau su automobiliu nuo smūgio galine dalimi trenkėsi į kelmą. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Be to, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad iš karto po įvykio abu įvykio dalyviai D. L. ir A. J., įvertinę susidariusią situaciją, žodžiu susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Buvo susitarta, kad D. L. sumokės A. J. 1 700 Eur už nepataisomai sugadintą automobilį, buvo susitarta dėl pinigų sumokėjimo laiko. Ginčo tarp šių asmenų nei dėl kaltės, nei dėl padarytos žalos dydžio nebuvo, todėl jie sutarė policijos nekviesti. Po šio žodinio įvykio aplinkybių įvertinimo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo A. J. gėrė alkoholinius gėrimus. Maždaug po valandos atvažiavo D. L. motinos R. L. iškviesti policijos pareigūnai, kurie fiksavo įvykio aplinkybes ir konstatavo A. J. girtumą (0,55 promilės).
Šias aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti A. J. ir D. L., kiti tiesioginiai įvykio liudininkai J. B. ir M. K.. Minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, patvirtina vieni kitus, todėl teismui nėra pagrindo abejoti aukščiau aprašyta įvykio eiga.
A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo smūgio jo automobilis atsitrenkė į kelmą ir buvo smarkiai, kone nepataisomai apgadintas. Su D. L. nutarė nekviesti policijos, tarėsi dėl žalos atlyginimo. D. L. paskambino savo mamai, o jis savo tėvui, nes automobilis buvo registruotas tėvo vardu. Vaikinai susitarė, kad už automobilį D. L. sumokės 1 700 Eur. D. L. susiskambino su draugu iš Klaipėdos, kuris jam ketino paskolinti dalį pinigų žalai atlyginti, todėl žadėjo važiuoti į Klaipėdą. Būdamas susinervinęs, žinodamas, kad jam nebereikės vairuoti, nes namo parvežti žadėjo J. B., su D. L. susitaręs dėl žalos atlyginimo, su M. K. nuėjo į namo vidų, kur išgėrė 0,5 litro talpos alaus ir 3 taureles alkoholio nervams nuraminti. Maždaug po valandos atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jam nustatė girtumą.
Liudytojas D. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad bandant užvesti tempdami jo automobilį, jis laiku neatleido sankabos, todėl trenkėsi į A. J. automobilį „Mazda“, kuris dar trenkėsi į kelmą. Susitarė, kad 1 700 Eur žalą A. J. jis atlygins, tačiau nežinojo iš kur gauti pinigų, todėl paskambino mamai, kuri netrukus atvažiavo. Mama buvo neblaivi, šaukė, kad nepilnamečiai geria, pyko, kad sudaužė automobilį, grasino, kad jis sės į kalėjimą. Motina išvažiavo, tačiau vėliau ji atvyko kartu su policija, todėl mano, kad policiją iškvietė jo mama. Išvykus mamai, skambino draugui A. D. į Klaipėdą ir su juo susitarė, kad pastarasis paskolins 1 500 - 1 600 Eur. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, buvo nustatinėjamas blaivumas.
Liudytojas P. J. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra A. J. tėvas, į įvykio vietą atvyko paskambinus sūnui. Atvažiavęs rado du apdaužytus automobilius. Jo automobiliui buvo sudaužytas ir priekis, ir galas. Sūnus papasakojo, kaip viskas įvyko, aplinkybės jam pasirodė aiškios, buvo bandoma tartis. Kadangi sūnus suaugęs, jis nematė reikalo kištis ir išvyko. Sūnus nebuvo išgėręs.
Liudytojas J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad paties įvykio kieme nematė. Jo draugo A. J. automobilis buvo sudaužytas nepataisomai, girdėjo, kad Artūras tarėsi su tuo jaunuoliu, kuris įpuolė į jo automobilį, kad atlygins apie 2 000 Eur žalą. Buvo atvažiavusi vaikino mama ir dar du vyrai. Žino, kad kai Artūras susitarė su jaunuoliu, kad nekvies policijos ir atlygins žalą, tada A. J. apie 14 val. nuėjo į namą ir išgėrė 2-3 taureles alkoholio su kitais asmenims. Po to atvažiavo jaunuolio mama su policijos pareigūnais.
Liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad su draugu A. J. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvažiavus į vietą, ten buvęs D. L. paprašė Artūro užtraukti jo automobilį, kad užsivestų. Artūras pririšo automobilį iš priekio ir bandė tempti atbuline eiga. D. nespėjo sustabdyti ir įpuolė į A. automobilį bei jį sudaužė. Žino, kad A. su D. susitarė dėl žalos atlyginimo. Niekas nesiaiškino ar D. turėjo vairuotojo pažymėjimą. Apie 14 val. jis kartu su A. nuėjo į namą, kur A. dėl patirto streso išgėrė tris taureles brendžio. Vienu metu buvo atvažiavę D. tėvai. D. mama šūkavo, kad iškvies policiją, po to sakė, kad nieko nekvietė. Žino, kad D. kalbėjosi telefonu su draugu dėl pinigų, jam draugas žadėjo paskolinti pinigus, žino, kad su A. buvo sutarę sumą – 1 700 Eur.
Aplinkybes apie žodinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, nors ir netiesiogiai, bet patvirtino liudytoja apklausta R. L., kuri pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jai nuvykus į įvykio vietą, sūnus D. paprašė pasirašyti skolos vekselį, nes buvo sudaužytas automobilis. Ten buvęs jaunimas jai grasino, šaipėsi, todėl ji paskambino policijai, kad viską išsiaiškintų. Ji išvažiavo, po to, kelis kartus sūnus skambino ir klausinėjo ar ji tikrai iškvietė policiją. Ji pasakė, kad gali toliau „baliavoti“, o policija kai reikės, tada ir atvažiuos. Liudytoja su A. J., nei su jo tėvu dėl žalos atlyginimo nesikalbėjo, A. J. jos pasirašyti vekselį nereikalavo, dėl žalos atlyginimo nesitarė. Vekselį pasirašyti prašė D.. A. J. jai atrodė blaivus.
Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl eismo įvykio metu kilusios žalos atlyginimo nebuvo sudaryta jokio realaus susitarimo. Iš liudytojų parodymų matyti, kad tarp įvykio dalyvių buvo žodžiu susitarta dėl žalos atlyginimo, tačiau įvykio aplinkybės nebuvo fiksuotos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, nors A. J. alkoholinius gėrimus vartojo po to, kai buvo žodžiu susitarta dėl įvykio ir žalos atlyginimo, tai nešalina jo atsakomybės pagal LR ATPK 126 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtas žodinis susitarimas negali būti vertinamas kaip tinkamas įvykio aplinkybių nustatymas.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J., ir D. L., vykdydami KET nuostatas, nutarę, kad policija nebus kviečiama, privalėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, o jos neturėdami, kitu būdu fiksuoti eismo įvykio faktą ir aplinkybes raštu. Minėti asmenys to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad eismo įvykio aplinkybės iki atvykstant policijos pareigūnams nebuvo užfiksuotos nustatyta tvarka, o tai, kad A. J. vartojo alkoholinius gėrimus iki atvykstant pareigūnams ir iki tinkamai fiksuojant įvykio aplinkybes, teisingai įvertintas kaip administracinis teisės pažeidimas pagal LR ATPK 126 str. 4 d.
Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo A. J. paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta.
LR ATPK 126 str. 4 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju net ir minimali sankcijoje numatyta nuobauda yra akivaizdžiai per griežta ir neadekvati padaryto pažeidimo pavojingumui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
LR ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. LR ATPK 30¹ str. 1 d. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatytas A. J. pažeidimas nėra šiurkštus. Kaip minėta, eismo įvykio kaltininkas buvo D. L., dėl įvykio aplinkybių ir kaltės jokio ginčo nebuvo, įvykio metu A. J. buvo blaivus, automobilis apdraustas, todėl seka išvada, kad A. J., kaip nukentėjusiajam, nebuvo jokio suinteresuotumo vengti kviesti policiją. Tačiau jis pasielgė nerūpestingai ir aplaidžiai, apsiribodamas vien žodiniu susitarimu dėl žalos atlyginimo ir nefiksuodamas įvykio aplinkybių įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis iki įvykio būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, o išgėrė jau po to, kai susitarė su kaltininku dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis vengė duoti paaiškinimus ar bandė nuslėpti svarbias aplinkybes. Visose bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijose A. J. davė nuoseklius ir išsamius parodymus, juos patvirtino kita byloje surinkta medžiaga, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. neprisipažino dėl padaryto pažeidimo ir klaidino teismą. A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis yra nebaustas, neteistas. Visa tai rodo, kad A. J. padarytas pažeidimas nėra piktybinis, šiurkštus ir pavojingas, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pažeidėjui skirtina švelnesnė, nei įstatyme numatyta, nuobauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti 2016-03-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą: vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d., A. J. pagal LR ATPK 126 str. 4 d. paskirtą baudą sumažinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų), o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.