Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., gimęs 1987-11-26 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) iškerpėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2017-03-05, apie 4.45 val., viešoje vietoje – bare „Broliai Juodvarniai“, esančiame Žemaičių pl. 11A, Kaune, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kitų asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, tyčia sudavė K. A. ne mažiau devyniolika smūgių rankomis, alkūne, kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam dvigubą apatinio žandikaulio, nosies kaulų lūžimus, tai yra nesunkiai sutrikdė K. A. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokia veika E. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Taigi, teisme ištirti ir įvertinti įrodymai, kurie sudaro vientisą įrodymų grandinę, dėl nusikaltimo vietos, sužalojimo padarymo laiko, mechanizmo, sukeltų pasekmių, tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2dalies 8 punkte įtvirtintą nusikaltimo požymių visumą.

Skirtina bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. T. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

E. T. neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 101-103), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriaus stacionare nesigydė (1 t., b. l. 100), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 99), dirba.

Kaltinamasis E. T. veikdamas tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, į nustatytas vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, E. T. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant žemesnį nei vidurkis dydį.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra pagrindo manyti kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, nors teistumas ir išnykęs( 1 t., b. l. 106), teistas užsienyje 5 metų laisvės atėmimo bausme (1 t., b. l. 107-110), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 101-103), gynėjo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, sutinka atlyginti teismo priteistiną žalą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas, paskiriant drausminančius įpareigojimus. Be to, E. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

E. T. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikintina.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusiu ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos, tai yra tas asmuo, kuris tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo, pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, nukentėjo. Nukentėjusiu ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos dydį yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusio asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės tapačios (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas 1000-1200 eurų (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-181/2014, 2K-509-489/20152K-166-788/2017), todėl K. A. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Turtinei žalai atlyginti mažintinas iki 600 eurų, neturtinei - iki 3000 eurų.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio-civilinio ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinama, o kaltininko nepagrįstai pablogintina. Tad įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Kaltinamasis E. T. nusikalstamą veiką padarė tyčia, be jokios priežasties, iki šiol net nesistengė sumažinti dėl nusikalstamos veikos atsiradusių pasekmių, šiuo metu dirba ir turi galimybę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiam padarytus sužalojimus, jų pobūdį (dvigubas apatinio žandikaulio lūžis), sunkumą (reikėjo specifinio maitinimo, slaugos), nukentėjusiam taikytą gydymą ir jo trukmę (stacionare gydėsi 8 dienas, 1 t., b. l. 81), nukentėjusio patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį skausmą, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-534/2009, Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-325/2010, Nr. 2K-29/2011, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-181/2014, Nr. 2K-297-895/2015, Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-7-67-511/2016), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusio bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nukentėjusio pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 3000 eurų, kuri priteistina iš kaltinamojo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.250 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Nukentėjęs nepagrindė savo 1249 eurų ieškinio turtinei žalai atlyginti (už sugadintus daiktus, vaistus, transporto išlaidas, specialų maitinimą), tačiau teismas neabejoja, kad tokios išlaidos buvo patirtos, todėl atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 600 eurų. Tokio dydžio ieškinį dėl turtinės žalos kaltinamasis pripažįsta ir sutinka jį atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa buvo pareiškusi 180,43 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusio gydymo (1 t., b. l. 35, 36), tačiau E. T. žalą atlygino (2 t., b. l. 32), todėl šis ieškinys atmestinas, nes atlygintas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – pakuotė su nukentėjusio K. A. rūbais, saugoma Kauno AVPK Santakos PK (1 t., b. l. 41), grąžintina nukentėjusiam, o kompaktinės plokštelės, esančios byloje, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 293 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2dalies 8 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. T. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. T. paskirti 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusio K. A. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš E. T. priteisti jam 600 (šešis šimtus) eurų turtinei ir 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti, nes jis atlygintas.

Daiktinius įrodymus – pakuotę su nukentėjusio K. A. rūbais, saugomą Kauno AVPK Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiam, o kompaktines plokšteles, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.