- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- II-692-1109/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00542-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR-N-9735-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2023 m. balandžio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2023 m. kovo 5 d. 15:41 val. (duomenys neskelbtini) vairuojant transporto priemonę, įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 165 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23199957871 medžiagos 5–7 lapai).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 20-ANR-N-9735-2023 už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. R. skirta 75 eurų dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23199281884 medžiagos 1–3 lapai).
Šalies argumentai
A. R. skunde nesutinka su priimtu nutarimu ir prašo jį panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad artėdamas prie sankryžos judėjo kartu su transporto srautu, atidžiai stebėjo eismą ir nuolatos žvilgčiojo į šviesoforą, tačiau, dėl akinančios priešpriešinės saulės ir blizgančios kelio dangos matomumas buvo prastas ir iš tolimesnio atstumo šviesoforo signalų nesimatė. Kadangi kitos, arčiau šviesoforo esančios, transporto priemonės greičio nelėtino, o susikertančiame kelyje prieš sankryžą esančios transporto priemonės stovėjo, darė išvadą, jog jam šviečia žalios spalvos signalas. Atstumas iki šviesoforo buvo pakankamai didelis, kad galėtų laiku sustoti, jei priartėjus paaiškėtų, jog eismas yra draudžiamas, todėl tęsė judėjimą nemažindamas greičio, tačiau pasirengęs stabdyti, jei priartėjus prie šviesoforo paaiškėtų, jog dega draudžiamas signalas. Atsidūręs apie 30 metrų atstumu nuo sankryžos įžvelgė žalią signalą ir važiavo toliau, vėl nukreipęs dėmesį kelią. Nuvažiavęs maždaug pusę iki šviesoforo likusio kelio pastebėjo, kad žalias signalas pasikeitė į geltoną. Iki sankryžos buvo likę apie 15 metrų ir dar turėjo galimybę sustoti, jei būtų staigiai nuspaudęs stabdžio pedalą, tačiau nebebuvo laiko įvertinti, ar už jo nėra kitų transporto priemonių ir ar toks staigus stabdymas nesukeltų avarinės situacijos. Kadangi matė, jog prie susikertančiame kelyje įrengto šviesoforo esančios transporto priemonės vis dar stovėjo, o jo judėjimo kryptimi važiuojantys automobiliai taip pat tęsė judėjimą, buvo įsitikinęs, kad įvažiuoti į sankryžą yra saugu. Žinodamas, kad KET 135.4 punktas draudžia staigiai stabdyti, jei tai nėra būtina eismo saugumui, o KET 166 punktas jam susiklosčiusioje situacijoje leidžia važiuoti toliau, priėmė sprendimą įvažiuoti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui. Taip pasielgdamas veikė vadovaudamasis KET reikalavimais ir yra įsitikinęs, kad jam priskiriamo pažeidimo nepadarė.
Taip pat pažymi, kad nutarime Nr. 20-ANR_N-9735-2023 išsakyta nuomonė, jog į sankryžą jis įvažiavo iš anksto žinodamas, kad nespės įvažiuoti degant leidžiamam šviesoforo signalui, yra šališka ir suformuluota neatsižvelgiant į išdėstytą aplinkybių paaiškinimą, nes, kaip minėjo anksčiau, mirksinčio signalo negalėjo matyti dėl akinančių saulės spindulių ir prie sankryžos priartėjo nestabdydamas tik todėl, kad pasikeitus saulės spindulių kritimo kampui pamatė žalią signalą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo paskutinis iš trijų šviesoforo mirksnių. Nutarime išdėstytas sprendimo priėmimo pagrindas, kad nėra būtinosios sąlygos – staigumo, yra teisiškai nepagrįstas. KET nenurodo, kokios konkrečiai aplinkybės turi susiklostyti ar kaip turi būti sureguliuotas šviesoforo darbas, kad būtų galima įvažiuoti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui. Taisyklės aiškiai ir konkrečiai išskiria tik vieną sąlygą – vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Nurodant, kokios aplinkybės turi susiklostyti, kad galiotų staigumo sąlyga, buvo vadovautasi savo nuožiūra ir sprendimas nepagrįstas nuorodomis į konkrečius teisės aktų punktus, taip paminant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Šis principas, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
Atsakant į Pareiškėjo argumentą, jog sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir neįvažiuoti į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui galėjo tik staigiai stabdant, Institucija pasisako, kad pats administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas kuomet policijos pareigūnas, neviešo patruliavimo metu, užfiksavo automobilį Jeep, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuojantį pro draudžiamą (geltonos spalvos) šviesoforo signalą ir realiai matė esamą situaciją, tai yra įvertino transporto priemonės padėtį kelyje užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui ir tinkamai įvertino nusižengimo aplinkybes. Taigi, patį nusižengimo faktą patvirtina policijos pareigūnas, užfiksavęs nusižengimą ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose matyti, kad Pareiškėjo vairuojamai transporto priemonei draudžiamas - geltonas šviesoforo signalas užsidegė ne kertant „Stop“ liniją, o dar netgi jos nedavažiavus, atstumas iki sankryžos buvo pakankamas, kad pareiškėjas sustabdytų savo vairuojamą transporto priemonę. Fotonuotraukose aiškiai matyti, kurioje vietoje yra „Stop“ linija ir kur yra pats šviesoforas bei transporto priemonės padėtis kelyje užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui. Fotonuotraukose matyti, kad už Pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės kitų automobilių nėra, todėl stabdant savo transporto priemonę negalėjo sukelti pavojaus už jo važiuojančioms transporto priemonėms. Šių aplinkybių pagrindu, Institucijos nuomone, Pareiškėjas turėjo visas realias galimybes laiku sustoti dar prieš šviesoforą.
Taip pat nurodo, kad kelių eismo taisyklių pagrindu galima padaryti išvadas, jog Pareiškėjas turėdamas ne vienų metų vairavimo patirtį suvokia eismo veikimo principus ir tvarką, t. y. kokiu principu veikia šviesoforai. Pareiškėjas važiuodamas gatvėje ir būdamas atsakingu ir atidžiu vairuotoju turėjo ir privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos reguliuojamos šviesoforu, bei turėjo matyti mirksintį žalios spalvos signalą, kas vairuotojus įpareigoja imtis atitinkamų veiksmų saugiam eismui užtikrinti, nes po mirksinčios žalios spalvos persijungia geltonos ir po to raudonos spalvų signalai. Atitinkamai, Pareiškėjas būdamas atsakingu ir dėmesingu eismo dalyviu, turi žinoti iš praktikos, kad žalias mirksintis signalas dažnu atveju mirksi apie tris sekundes. Pažymėtina, jog šios reguliuojamos sankryžos specifika yra ta, kad žalias šviesoforo signalas pradeda mirksėti, ir po to užsidega draudžiamasis geltonas signalas. Tokiu būdu, automobilio vairuotojas jau negalėjo įvažiuoti į sankryžą, nes apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas vairuotojas yra informuojamas iš anksto. Jei žalias signalas persijungtų staiga, be įspėjamojo mirksėjimo signalo, tada vairuotojas negalėtų stabdyti savo automobilio, o turėtų užbaigti manevrą, įvažiuodamas į sankryžą. Be kita ko pažymėtina, jog esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, tik tada, kai jam yra būtinumas staigiai stabdyti. Tačiau šioje byloje nusižengimas padarytas sankryžoje, kurioje dega žalias mirksintis signalas, kuris informuoja iš anksto, kad jo laikas baigiasi ir šviesoforo signalas netrukus pasikeis. Todėl Pareiškėjas ne staiga, o iš anksto buvo įspėtas apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas ir tyčia įvažiavo į sankryžą, nes norėjo dar degant geltonam šviesoforo signalui pravažiuoti sankryžą. Tokio veiksmo jis negalėjo atlikti, nes nėra būtinosios sąlygos - staigumo, t. y. signalas pasikeitė ne netikėtai ir staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją. Pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėjas neturėjo galimybės, nekeldamas pavojaus, sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, šiuo atveju nėra.
Institucija sutinka, kad mirksintis žalias šviesoforo signalas leidžia eismą, KET 73.7 punkte įsakmiai nenurodyta, kad mirksint žaliam šviesoforo signalui reikia stabdyti, visgi mirksintis žalias šviesoforo signalas įspėja, kad tuoj užsidegs eismą draudžiantis geltonas šviesoforo signalas. Taigi transporto priemonės vairuotojas privalo įvertinti susidariusią situaciją ir tai, ar galės laiku atlikti atitinkamą manevrą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl akinančios priešpriešinės saulės ir blizgančios kelio dangos matomumas buvo prastas ir iš tolimesnio atstumo šviesoforo signalų nesimatė. Esant šioms skunde nurodomoms aplinkybėms Pareiškėjui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi Pareiškėjas matydamas, jog eismo sąlygos yra apsunkintos ir yra prastas matomumas, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, jog esant būtinybei galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje sankryžoje yra netgi šešios šviesoforo sekcijos, todėl akivaizdu, kad esant tokiam sekcijų kiekiui Pareiškėjas turėjo galimybę pamatyti kokios spalvos šviesoforo signalas jam dega.
Institucijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas. Institucijos nutarimu pareiškėjui paskirta bauda laikantis baudos skyrimo taisyklių, įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Ši nuobauda yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. palaikė savo skundą, prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, jog policijos pareigūnai taip ir nenurodė, kuo vadovaudamiesi jie nusprendžia, kada yra ta būtinoji sąlyga ar staigumas. Jie pateikė savo nuomonę, kad jei yra mirksintis šviesoforo signalas, prieš geltoną reikia sustoti ir staigumo sąlyga negalioja. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, stabdymo kelias važiuojant 50 km/val. greičiu yra 44 m, per tris sekundes automobilis nuvažiuoja 42 m, t. y. faktiškai atsiduria prie sankryžos. Jei šviesoforas pradės mirksėti jam būnant mažu atstumu, jis nespės sustoti. Pripažįsta, kad artėdamas prie linijos matė, jog mirksi žalias šviesoforo signalas. Tačiau, buvo per mažas atstumas, kad sustabdyti transporto priemonę, o kadangi eismas intensyvus, saulė švietė, buvo kątik po lietaus, viskas blizgėjo, jis buvo sutelkęs dėmesį į priešais ir į šone jo esantį eismą ir nežiūrėjo ar už jo yra mašinų, todėl stengdamasis išvengti avarinės situacijos, automobilio nestabdė.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pareiškėjas nubaustas už tai, kad vairuojant transporto priemonę įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 165 punktą.
A. R. paties fakto, t. y. kad įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, neginčija, tačiau teigia, kad nepažeidė KET 165 punkto, nes į sankryžą įvažiavo veikdamas pagal KET nuostatas, kadangi jam važiuojant į sankryžą buvo atsiradusi KET 166 punkte numatyta aplinkybė – staigumas. Pažymi, kad atstumas iki sankryžos jau buvo per mažas, kad jis galėtų sustoti staigiai nestabdydamas ir prieš jam įvažiuojant į sankryžą nebebuvo laiko įvertinti, ar už jo nėra kitų transporto priemonių, ir ar toks staigus stabdymas nesukeltų avarinės situacijos.
Teismas, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog skundo argumentai nepagrįsti, nes paneigti byloje surinktais ir ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o A. R. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 4 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas, įrodytas bylos medžiaga, nuobauda paskirta tinkamai.
ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė be kita ko ir už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Taigi, tai yra blanketinė dispozicija, kuri nukreipia į Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 165 punktas nustato, jog esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš šviesoforą. Pagal KET 73.7. punktą, geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis.
Tuo tarpu, KET 166 punktas numato, jog vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
Nagrinėjamu atveju, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors pareiškėjas nurodo, kad važiuodamas link šviesoforo dėl oro sąlygų – šviečiančios saulės ir po lietaus blizgančių paviršių, negalėjo matyti, kokios spalvos yra šviesoforo signalas, tačiau likus 30 metrų iki sankryžos jis jau puikiai matė, kad šviesoforas yra žalios spalvos, o likus 15 metrų iki sankryžos pastebėjo, kad žalias signalas pasikeitė į geltoną, tą pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdžio metu. A. R. taip pat pripažino, jog likus 15 metų iki sankryžos jis turėjo galimybę sustoti, tačiau teigė, jog jam nebuvo laiko įvertinti, ar paskui jį nėra važiuojančių kitų transporto priemonių, kad toks jo stabdymas nesukeltų avarinės situacijos, todėl savo automobilio jis nestabdė ir važiavo toliau.
Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matoma, kad geltonas šviesoforo signalas pareiškėjui jau degė likus pakankamam atstumui iki sankryžos. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuodamas jau matė ir žalią, mirksintį šviesoforo signalą, kas reiškia, jog įspėjamąjį signalą jis matė būdamas net toliau nei 15 metrų iki sankryžos, tačiau, vildamasis spėti įvažiuoti į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, asmuo ignoravo šį perspėjimą ir kelias sekundes važiavo toliau, nekeisdamas greičio, kol žalią signalą pakeitė geltonas. Tačiau, būdamas suaugęs, ilgą vairavimo stažą turintis ir kelių eismo taisykles išmanantis vairuotojas, A. R. turėjo sugebėti įvertinti tai, kad žalias įspėjamasis signalas mirksi vos kelias sekundes ir greitai keičiasi į geltoną, taip perspėdamas vairuotojus apie tuoj pat pasirodysiantį draudžiamą šviesoforo signalą, ir tokiu būdu suvokti, kad turėtų jau pradėti stabdyti savo transporto priemonę tam, kad priartėjus prie šviesoforo, nereikėtų staigiai stabdyti automobilio. Tuo labiau, suvokdamas, kad oro sąlygos yra nepalankios, jis turėjo būti itin atidus ir atsargus ir užuot stengdamasis kuo skubiau įvažiuoti į sankryžą, įsivertinti savo greitį ir prireikus jį sumažinti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prieš įvažiuojant į sankryžą, jam nebuvo laiko patikrinti, ar už jo nėra važiuojančių transporto priemonių. Teismas atkreipia dėmesį, kad eisme dalyvaujantys vairuotojai visais atvejais privalo laikytis tinkamo atstumo nuo prieš juos važiuojančių transporto priemonių, ypatingai esant šlapiai kelio dangai, būti visuomet pasiruošę prireikus stabdyti automobilį, todėl nagrinėjamu atveju tai, ar už pareiškėjo esantis vairuotojas laikėsi tinkamo atstumo nuo jo automobilio, A. R. sprendimui įtakos turėti negalėjo, tuo labiau, jog už jo esantis automobilis bet kokiu atveju būtų privalėjęs stabdyti automobilį degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiuo atveju matoma, kad už A. R. transporto priemonių nebuvo, todėl jo stabdymas, likus net 15 metrų iki sankryžos, nebūtų niekaip įtakojęs kitų, šalia jo važiuojančių transporto priemonių, ir stabdydamas savo automobilį pareiškėjas nebūtų sukėlęs avarinės situacijos.
Be to, A. R. teigia, jog jam nebuvo laiko tinkamai įvertinti ar jo staigus stabdymas būtų saugus, todėl pasirinko važiuoti per sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime nurodo institucija, pareiškėjui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl pareiškėjas, matydamas, jog eismo sąlygos yra apsunkintos ir yra prastas matomumas, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, jog esant būtinybei galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas pats nurodo, jog dar likus apie 30 m iki sankryžos matė, koks šviesoforo signalas dega, o tai paneigia jo aiškinimus, kad blogos oro sąlygos (akinanti saulė, atspindžiai), trukdė tinkamai įvertinti eismo situaciją. Tai tik patvirtina, jog pareiškėjas artėdamas prieš sankryžą matė šviesoforo signalus, turėjo ir galėjo matyti, kad artėjant prie sankryžos mirksėjo žalias šviesoforo signalas, kuris įspėjo apie tai, kad netrukus keisis šviesoforo signalas į signalą, draudžiantį eismą, dėl ko asmuo turėjo lėtinti greitį ir ruoštis sustoti, tačiau jis taip nesielgė, ir netgi likus 15 m iki sankryžos, kai pamatė užsidegusį geltoną draudžiantį eismą signalą, kaip nurodo pats pareiškėjas, važiavo apie 50 km/h greičiu. Šios aplinkybės patvirtina, jog asmuo sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, nes tikėjosi greičiau pravažiuoti sankryžą, todėl ją kirto degant geltonam šviesoforo signalui.
Apibendrinant darytina išvada, jog A. R. pagrįstai pripažintas, padaręs ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, nes jis vairuojant transporto priemonę, įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui bei tuo pažeidė KET 165 punkto reikalavimus.
ANK 610 straipsnio nuostatos numato, jog administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 414 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417 straipsnyje, 418 straipsnio 1 dalyje, 419 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.
Kaip matyti iš bylos duomenų A. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, siūlant sumokėti minimalią sankcijoje numatytą baudą - 60 eurų. Tame pačiame protokole išaiškinta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.
Kadangi A. R. iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjo baudos, Institucija jo atžvilgiu pagrįstai priėmė nutarimą ir paskyrė jam didesnę baudą.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Kadangi atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi A. R. nepraėjus vieneriems metams po baudos už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, padarymo, padarė naują tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl pareiškėjui pagrįstai skirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda. Paskirta bauda atitinka padaryto pažeidimo ir pažeidėjo pavojingumą, pakankama užtikrinti nuobaudos tikslus, todėl ją keisti nėra pagrindo.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pareiškėjui skirta teisingai, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. R. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-9735-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.