Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015 m. spalio 29 d. KaunasKauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, kaltinamajam R. G., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nedalyvaujant nukentėjusiajai D. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuriojeR. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nustatė:

Aprašomoji dalis

R. G. 2015-03-14 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r., tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka trenkė savo sugyventinei D. G. į veido dešinės pusės sritį, tuo nukentėjusiajai D. G. padarė apatinio žandikaulio lūžimą dešinės pusės krumplinės ataugos srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad jie su D. gyveno antrame namo aukšte, o D. tėvai pirmame. Ji buvo išgėrusi ir nuėjo su tėvais pasiaiškinti. Jie ten pradėjo konfliktuoti. Jis nusileido į pirmą aukštą, sakė nesipykti, sakė jai eiti į antrą aukštą, ramintis. Ji nesiramino. Jis nukentėjusiajai trinktelėjo iš delno. Neprisimena į kurią vietą trinktelėjo. Gal ji tuo metu buvo išsižiojus, todėl lūžo žandikaulis. Viskas įvyko antrame aukšte. Ar kas tai matė, nežino, bet galėjo matyti, nes durys buvo praviros. Sudavė nukentėjusiajai, kad nusiramintų, nes išgėrus ji agresyvi, įkyri. Tyčia sulaužyti nenorėjo. Kai sudavė ji nieko nesakė, susiėmė už žando, o kaip išgėrus buvo, tai gal neskaudėjo. Jam ryte reikėjo išvažiuoti į Mažeikius, į komandiruotę, jie normaliai šnekėjosi. Ryte ji nesiskundė, tik sakė, kad skauda. Nepagalvojo, kad sulaužė. 2012 metais buvo ikiteisminis tyrimas. Tada jie susitaikė. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, jį pripažįsta, gailisi. Kitų bylų neturi. Su ja jau kartu negyvena. Jis jai negrasino.Ištyrus byloje įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo:

2015-05-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės, įvykio vietos apžiūros schema prie jo patvirtinta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 14 – 17, 18 – 19, 20);

Nukentėjusiosios D. G. parodymai, iš kurių matyti, kad ji pastoviai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Nuo 2000 metų ji savo tėvų name nurodytu adresu 15 metų gyveno su sugyventiniu R. G.. Jiems kartu gyvenant jis yra ne kartą prieš ją pakėlęs ranką, ją mušęs, stumdęs, prieš 2 - 3 metus dėl to yra policijoje rašiusi pareiškimą, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie susitaikė. 2015-03-15 apie 18.00 val. jis buvo namuose girtas, tarp jos ir jo kilo konfliktas dėl pinigų, kuriuos turėjo atiduoti tėvams už bendrai sunaudotą elektrą. Ji jam papriekaištavo, kad jis kaip vyras neduoda pinigų, o ji turi eiti skolintis iš svetimų žmonių, kad galėtų atiduoti tėvams. Jis už tokius jos žodžius supyko, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais ir, jiems, būnant jų gyvenamajame kambaryje namo antrame aukšte, jai sėdint ant lovos, ant kurios jis gulėjo, R. G. atsisėdo lovoje ir sėdėdamas, jai taip pat sėdint, dešinės rankos delno apatine dalimi trenkė jai į dešinės pusės žandikaulį. Ji susvyravo, pajuto didelį skausmą, pradėjo traškėti žandikaulis. Jis daugiau jai nieko nedarė, ji pasakė, kad jis jai ko gero sulaužė žandikaulį. Tą patį vakarą ji į medikus nesikreipė, tačiau kitą dieną, kadangi jai labai skaudėjo žandikaulį ir kramtant bei ryjant maistą žandikaulis traškėjo, ji 2015-03-16 apie pietus nuvažiavo į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur jai buvo nustatytas žandikaulio lūžis, jai paaiškino, kad bus reikalinga operacija ir 2015-03-17 buvo stacionarizuota veido ir žandikaulių skyriuje, kur jai buvo atlikta žandikaulio atstatymo operacija, buvo įdėtas žandikaulio įtvaras. Ligoninėje gulėjo 7 dienas, iki šiol turi nedarbingumo pažymėjimą, žandikaulio įtvaras dar neišimtas. Po apžiūros skubios pagalbos skyriuje, grįžusi į namus, ji R. G. liepė iš jos namų išsikraustyti. Jis tą pačią dieną iš jos namų išsikraustė ir apsigyveno pas savo motiną, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nuo to laiko jis jai ne kartą skambino, prašė jam atleisti, dovanoti, norėjo vėl kartu gyventi, tačiau ji jam neatleido, pasakė, kad gyventi nepriims. Dėl šio įvykio pareiškimo policijoje nerašė, nes galvojo, kad tiesiog gražiuoju išsiskirs ir jis paliks ją ramybėje. Kovo mėnesio pabaigoje, kai ji jam pasakė, kad ji jam neatleis, kad kartu nebegyvens, R. G. pradėjo jai skambinti ir grasinti, kad jis to taip nepaliks, kad jai neleis ramiai gyventi, kad pas ją atvažiuos jo sūnūs, kad jo sūnūs sumuš ją ir jos naują draugą. Pamatęs, kad tokiomis priemonėmis jis jos neįbaugins, kovo mėnesio pabaigoje, datos tiksliai neatsimena, R. G. paskambino į policiją ir melagingai pranešė, kad namuose ji yra neblaivi, kad neprižiūri jų bendros dukros K. G.. Atvykę policijos pareigūnai įsitikino, kad ji yra blaivi, vaikas prižiūrėtas. Balandžio mėnesio pradžioje, jis dar kartą būdamas Kauno mieste, į jos namus iškvietė policiją be jokios priežasties. Kai R. G. jai sulaužė žandikaulį, jos tėvai buvo namuose, tačiau kitame namo aukšte, todėl paties įvykio nematė, apie tai žino, tiek kiek ji pati jiems papasakojo, tačiau įvykio metu kambaryje buvo jų dukra K., kuri matė, kaip R. G. jai sudavė smūgį. Iš karto po to, kai R. G. jai sulaužė žandikaulį, ji sakė, kad kreipsis į policiją, o jis sakė, kad ja niekas nepatikės, kad jis teigs, jog ji nugriuvo ir susižalojo pati. Papildomai parodė, kad 2015-03-23 apie 17.00 val., būdama savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., ji į savo mobilaus ryšio telefoną sulaukė savo buvusio sugyventinio R. G. skambučio, kuris pokalbio metu pradėjo jai grasinti susidorojimu, kad ji lauktų jo sūnų, kad jie pas ją atvažiuos, sumuš ją ir jos naują draugą V. B., paminėjo, kad ji ramybės neturės, jai gyvenimo nebus. Tokių panašių skambučių sulaukė apie dešimt kartų. Jos buvęs sugyventinis R. G., kiek suprato iš jo balso, jai skambindamas būdavo neblaivus, kadangi pokalbio metu jo kalba šiek tiek būdavo nerišli. Tačiau po kiek laiko skambučiai pasibaigė. Pretenzijų dėl grasinimų savo sugyventiniui neturi. Papildomai nurodė, kad ankstesnės apklausos metu suklydo nurodydama datą, kada buvo sumušta. Patikslina, kad R. G. ją sumušė 2015-03-14, tai buvo šeštadienis, o sekančią dieną, t. y. 2015-03-15 ji kreipėsi į medikus dėl žandikaulio lūžio, tai buvo sekmadienis. Pirminėje apklausoje nurodė netikslią dieną, kadangi susimaišė (b. 1. 21 – 22, 23 – 24, 86 – 87);

2015-05-06 Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos nutarimu D. G. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 25);

Liudytojos O. G. parodymai apie tai, kad ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. kartu su savo dukra D. G., jos nauju draugu V. B., anūke K. G. ir vyru A. G.. Prieš pusę metų su jais kartu gyveno jos dukros D. G. buvęs sugyventinis R. G.. Tuo metu ji su vyru A. G. gyveno pirmame aukšte, o jos dukra D. G. su sugyventiniu R. G. gyveno antrajame aukšte. 2015-03-14, pamena, kad buvo šeštadienis, vėlai vakare, tikslaus laiko nepamena, kadangi praėjo nemažai laiko, namo parėjo iš draugų jos dukros D. G. sugyventinis R. G., kuris buvo stipriai išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. R. G. nuėjo į namo antrą aukštą, kuriame buvo jos dukra D. G.. Maždaug po trijų valandų, būdama pirmajame aukšte, ji išgirdo iš antro aukšto triukšmą, bildesį, atrodė, kad kažkas nukrito ant žemės. Tačiau ji nėjo pasižiūrėti, kas nutiko. Tik iš antro aukšto išgirdo, kad jos anūkė K. G. jos dukrai D. G. pasakė: „einam mama į kitą kambarį“. Kitą dieną ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, nes nepamena, jos dukra D. G. atėjo pas ją į kambarį ir ji ant dukros kairės veido pusės pamatė įdubimą bei mėlynę. Ji dukros paklausė, kas jai nutiko. Dukra pasakė, kad R. G. jai trenkė ranka per veidą. Ilgai nelaukus, dukra D. G. nuvyko į Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninę, kadangi labai skaudėjo žandikaulį. Į medikus dukra kreipėsi 2015-03-15, tai buvo sekmadienis, o paguldyta į ligoninę 2015-03-16 - pirmadienį. 2015-03-14, kai jos dukrą D. G. sumušė R. G., dukra buvo blaivi (b. 1. 89 – 90);

2015-05-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada Nr. G1031/15(02), kurioje D. G. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas dešinės pusės krumplinės ataugos srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Dešinės pusės apatinės žandikaulio lūžimas krumplinės ataugos srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 39);

2015-08-17 Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos nutarimu Kauno teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 47);

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo R. G. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog R. G. 2015 m. kovo 14 d., apie 18.00 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu, tyčia nesunkiai sužalojo savo sugyventinę D. G., padarydamas šeimos nariui – D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tai, kad nukentėjusioji tyčia buvo sužalota kaltinamojo veiksmais, patvirtina paties kaltinamojo R. G. prisipažinimas, nukentėjusiosios D. G. parodymai.

Sužalojimo faktą ir sužalojimo sunkumą patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, todėl priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. Nukentėjusiosios sužalojimus patvirtina ir specialistės išvada, kurioje D. G. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas dešinės pusės krumplinės ataugos srityje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., kadangi dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (suvokė pavojingą veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo), jo veiksmai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. G. skyrimo, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybes lengvinančias ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis R. G. neteistas (b. l. 64 - 65, 81 - 82), nedirbantis, SODROS duomenų bazėje neregistruotas, registruotas Lietuvos darbo biržoje (b. l. 67 – 68, 69), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 66), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektorių stacionaruose nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 73, 75 - 76), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 71).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.). Aplinkybių, leidžiančių pagrįstai ir motyvuotai skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta (BK 62 str. 1 d., 2 d.). Kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant (BK 75 str.).

Kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji D. G. byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 458,68 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 43). Žalą sudaro nukentėjusiosios D. G. gydymas, konsultavimas bei ambulatorinė reabilitacija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi civilinis ieškovas turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų R. G. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta turtinė žala (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Ieškinio dydį pagrindžia medicininių dokumentų apskaitos išrašai (b. l. 44 - 45), kurie patvirtina, kokios vertės medicininės paslaugos buvo suteiktos D. G.. Nustatyta, kad suteiktų gydymo paslaugų kaina – 458,68 Eur, kurias patvirtina prie civilinio ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai. Kadangi ieškinys pagrįstas, jis tenkintinas visiškai. Žalos gavėjas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra tinkamas.

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jei sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į žalą padariusį asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustatyta, kad žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo R. G. veiksmais, nukentėjusiosios gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieškinys pagrįstas, lėšos, sumokėtos už nukentėjusiosios D. G. gydymą išieškotinos iš kaltinamojo R. G..

Kaltinamajam R. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 458,68 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 68 ct) žalos atlyginimo už nukentėjusiosios D. G. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.