- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- 2YT-226-736/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03296-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Pareiškėjas
- L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant pareiškėjai L. M., pareiškėjos atstovams V. M. ir advokatui Antanui Jarašiui,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl giminystės ir palikimo priėmimo juridinių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad 1) J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra jos brolis; 2) pareiškėja po brolio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodo, kad jos brolis J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Brolis be pareiškėjos daugiau giminaičių ir vaikų neturėjo. Jo žmona V. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). J. B. gimė motinai nesusituokus, jo gimimo liudijime tėvas nenurodytas, motina įrašyta M. B., tačiau brolio J. B. gimimo data (duomenys neskelbtini) visiškai sutampa su kitais jo turėtais asmens dokumentais. Motinos gimimo liudijime parašyta B. M., P. Pareiškėjos gimimo liudijime motina įrašyta M. J., P. Tikėtina, kad motina su tėvu susituokė laikotarpiu nuo 1937 iki 1939 m. Santuokos liudijimas neišlikęs. Praėjus mėnesiui po brolio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Valstybės istorijos archyvą dėl motinos santuokos liudijimo, tačiau raštu 2014-11-07 Nr. (P 1-7427) P2-9039 gavo informaciją, kad Šėtos katalikų bažnyčios 1936-1939 metrikų knygose A. J. ir M. B. santuokos duomenų nerasta. 2014-11-14 Nr. P5-1159/P10-2416 Lietuvos Valstybės istorijos archyvas Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyrius pažymoje nurodė, kad 1940-1943 m. Šėtos valsčiaus civilinės būklės santuokos aktų įrašų knygose apie A. J. ir M. B. santuoką duomenų nėra. Po metų pakartotinai kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, gautoje pažymoje nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Krakių ir Pajieslio Romos katalikų bažnyčių 1940 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti A. J. ir M. B. santuokos pažymos negali. Po brolio mirties liko jam nuosavybės teisėmis priklausę du žemės sklypai ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015-12-10 pareiškėja kreipėsi į Kėdainių rajono 2-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po brolio J. B. mirties. Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarė 2015-12-10 nutarimu atsisakė priimti pareiškimą dėl praleisto 3 mėnesių termino palikimui priimti. Iškart po brolio J. B. mirties palikimą faktiškai priėmė, sudarė 2014-12-02 pasižadėjimą, kurio pagrindu broliui priklausiusiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi R. U. Jau beveik vienerius metus nepertraukiamai valdo ir rūpinasi po brolio mirties likusiu turtu kaip savu, todėl faktiškai priėmė palikimą. Papildomai pareiškėja paaiškino, kad brolį palaidojo Panevėžio r. Šilaičių kapinėse kape, kuriame palaidota ir jų abiejų motina M. J. Broliui sunku buvo vienam gyventi, jis vaikų neturėjo, buvo beraštis, nepažinojo ir nemokėjo elgtis su pinigais, todėl nuolat jį lankydavo, padėdavo jam, o apie du metus iki jo mirties pareiškėja ir gyveno pas jį.
Liudytojai V. U. ir R. U. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos giminystės su J. B. ir palikimo priėmimo fakto.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovai prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerija prašymui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (31 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjos ir J. B. gimimo liudijimų grafose „motina“ nurodyta „M.“ (11, 13 b. l.). Iš mirties liudijimų nuorašų matyti, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė V. B. – (duomenys neskelbtini) (10, 12 b. l.). Notarė 2015-12-10 nutarimu atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti (9 b. l.). Iš registrų centro pažymų matyti, kad J. B. vardu yra apskaitomi - butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypai (0,1600 ha ir 0,0400 ha). Iš pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu pateiktų ir apžiūrėtų foto nuotraukų matyti, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis nufotografuoti prie pašarvoto velionio, taip pat prie jo kapo. Iš prie bylos prijungtos fotonuotraukos matyti, kad ant kapo esančiame paminkle iškalti užrašai „M. J. 1900-1995“ ir „J. B. 1936-2014“ (35 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (pvz., 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005) konstatuota, kad įstatymai nenumato jokių įrodymų panaudojimo bylose dėl juridinio fakto nustatymo ribojimų, todėl galima įrodinėti bet kuriomis CPK 177 straipsnio 2 d. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis ir bylose dėl juridinių faktų nustatymo dažnai remiamasi liudytojų parodymais. Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų, taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų galima spręsti, jog (duomenys neskelbtini) miręs J. B. yra pareiškėjos brolis (CPK 177 str., 185 str.). Tokią išvadą suponuoja tikimybių pusiausvyros principas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d. 4 p., ketvirtos eilės įpėdiniai yra broliai ir seserys, todėl pareiškėja L. M. turi teisę paveldėti J. B. turtą.
Išanalizavus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 1 p.). Paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad 1) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos brolis; 2) pareiškėja L. M. po brolio J. B. mirties palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 92 str. iš pareiškėjos priteistina 4,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), brolis;pareiškėja L. M. po brolio J. B. mirties (duomenys neskelbtini)
palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos L. M. 4,64 Eur (keturis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.