Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Artūro Šumsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R.V. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties, kuria įtariamajam R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) įtariamam nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje padarymu, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 31 d.,

Teismas.ver Sport, gaminimo data: 2014 m., identifikacijos numeris: (duomenys neskelbtini), Belgijos valstybinis transporto priemonės numeris: (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas: HELSMOORTEL, Fabrice.

2015 m. gruodžio 4 d. naktį 2 val. 10 min. Antverpene, Wilrijk, Kwikstraatlaan 12, pagrobtą 75 000 eurų vertės automobilį: Range Rover Sport, gaminimo data: 2014 m. gegužė mėnuo, identifikacijos numeris: (duomenys neskelbtini), Belgijos valstybinis transporto priemonės numeris: EOT, automobilio savininkas: PATEL HARIKRISHNA, Popatlal.

2015 m. gruodžio 11 d. naktį 2.00 val. Antwerpene, Schilde, Brasschaatsebaan pagrobtą 60 000 eurų vertės automobilį: Range Rover Sport, gaminimo data: 2013 m., identifikacijos numeris: (duomenys neskelbtini), Belgijos valstybinis transporto priemonės numeris: (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas: HAMDAOUI, Mohamed.

Laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 19 d. 17.00 val. iki 2016 m. vasario 23 d. 10 val. 10 min. Antverpene, Berchem, Elisabethlaan 92, pagrobtą 50 000 eurų vertės automobilį: Range Rover Sport, gaminimo data: 2012 m., identifikacijos numeris: (duomenys neskelbtini), Belgijos valstybinis transporto priemonės numeris: (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas: DEMBELE, Yaya.

2016 m. gegužės 3 d. Belgijos Karalystės Antverpeno 1-osios instancijos teismas išdavė R.V. Europos arešto orderį.

Vykdant Europos arešto orderį, 2017 m. sausio 31 d. R.V. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi iš dalies tenkindamas prokurorės prašymą R.V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą dviejų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 31 d.

Skundu Vilniaus apygardos teismui įtariamojo R.V. gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį ir paskirti įtariamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Savo skunde advokatas nurodo, kad Europos arešto orderis pagal Belgijos Karalystės Antverpeno 1-osios instancijos teismo tiriančio teisėjo nutartį buvo išduotas 2016 m. gegužės 3 d. Nurodo, kad nuo šio orderio išvadavimo yra parėję daugiau kaip 8 mėnesiai, R.V. per tą laikotarpį niekur nesislapstė, nors žinojo apie Belgijoje vykdomą tyrimą dėl automobilių vagystės, kadangi pagal teisinės pagalbos prašymus su juo buvo atliekami proceso veiksmai. Pažymi, kad pats įtariamasis R.V. sutinka būti išduotas Belgijos teisėsaugai, todėl apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytas motyvas, kad jis bėgs ar slėpsis, siekdamas išvengti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės yra nepagrįstas.

Advokatas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu motyvu, jog pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 5 dalies nuostatas vien tik išduotas Europos arešto orderis yra pakankamas pagrindas skirti asmeniui suėmimą. Nurodo, kad vadovaujantis BPK 72 straipsnio 4 dalimi asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos <....> pagal Europos arešto orderį gali būti taikomos ir kitos šiame Kodekse numatytos kardomosios priemonės, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų.

Advokato manymu, šiuo konkrečiu atveju be rašytinio pasižadėjimo neišvykti galima skirti vieną ar kelias kardomąsias priemones, pvz. namų areštą, užstatą, dokumentų paėmimą.

Advokato teigimu, R.V. Lietuvoje turi pastovų darbą, šeimą – gyvena su sugyventine ir vaiku, turi pastovią gyvenamąją vietą ir pan.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, įtariamojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Įtariamojo gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi, paskirdamas įtariamajam R.V. kardomąją priemonę – suėmimą dviejų mėnesių terminui, 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš apygardos teismui pateiktos Europos arešto orderio bylos medžiagos matyti, kad Belgijos Karalystės kompetentingų institucijų pateikta informacija apie Romui Vaitiekūnui inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama manyti, jog R. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama perduoti R. V. Belgijos Karalystei pagal kompetentingos teisminės institucijos – Antverpeno pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 3 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 2015/174, už jos teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas – prabangių didelės vertės automobilių ir prabangių prekių vagystes, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šis Europos arešto orderis išduotas vadovaujantis 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų dėl 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, už kurio padarymą Belgijos Karalystės baudžiamasis įstatymas numato maksimalią laisvės atėmimo bausmę – 15 metų. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra įtariamas BPK 121 straipsnio yra pažymėtos Europos arešto orderio I skirsnyje išvardintų nusikaltimų sąraše ir atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes yra numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, apylinkės teismas galėjo paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas užsienio valstybei perduotinam asmeniui R.V. paskyrė kardomąją priemonę suėmimą, nustatydamas 2 mėnesių terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, taip pat BPK 122 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, nes yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei pagal Europos arešto orderį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo pagrindus apylinkės teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t.y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas R.V. įtariamas galimai padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pažymėtina ir tai, kad R.V. ilgą laiką gyveno ir buvo teistas užsienyje, nepaneigti duomenys apie tai, kad jis turi ryšių su kitais asmenimis, kurie gyvena Nyderlandų Karalystėje bei Belgijoje, šiose valstybėse galimai darė nusikalstamas veikas. Advokato skunde nurodyta aplinkybė, kad R.V. turi sugyventinę, darbą bei pastovią gyvenamąją vietą Lietuvoje, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad R.V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Advokato skunde nurodyta aplinkybė, kad nuo Belgijos Karalystės Antverpeno 1-osios instancijos teismo teisėjo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties išduoti Europos arešto orderį R.V. atžvilgiu parėjo daugiau nei 8 mėnesiai, kad per šį laikotarpį R.V. niekur nesislapstė, nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį.

Pagal PBK 122 straipsnio 5 dalies nuostatas kardomosios priemonės suėmimo pagrindas yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis, ir užsienio valstybės prašymas suimti nuteistą asmenį, kol bus priimtas sprendimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo. Taigi prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei yra pagrindas sulaikyti asmenį, esantį Lietuvos Respublikoje. Sulaikytą asmenį ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas po sulaikymo prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris, jį apklausęs, gali paskirti suėmimą (remdamasis BPK 122 straipsnio 5 dalies nuostatomis) arba parinkti kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytas kardomąsias priemones, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų (BPK 72 straipsnio 4 dalis).

Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R.V. paieška buvo vykdoma pagal Europos arešto orderį, SIRENE Belgijos nacionalinio biuro bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL pareigūnų reikalavimus, siekiant patraukti jį baudžiamojo atsakomybėn (medžiagos lapai 27, 66). Konstatuotina, kad šie duomenys patvirtina, jog BPK 122 straipsnio 5 dalyje numatytas suėmimo paskyrimo pagrindas taip pat buvo nustatytas pagrįstai.

Įvertinus visus ankščiau nurodytus suėmimo skyrimo pagrindus konstatuotina, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl laikytina, jog kardomoji priemonė suėmimas įtariamajam R.V. buvo paskirta pagrįstai. Apylinkės teismas paskirdamas įtariamajam kardomąją priemonę suėmimą atsižvelgė į įtariamajam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, į įtariamojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje R.V. įtariamas sunkių ir labai sunkių iš anksto suplanuotų nusikaltimų padarymu, šias veikas jis galimai padarė dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, kas rodo didesnį jo pavojingumą, todėl laikytina, kad šiuo metu įtariamojo teisės suvaržytos laikantis visų Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo R. V. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.