Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant R. P. ir Sandrai Jotautei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-08 nutarimo Nr. 30N-53524088-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistė N. J. 2016-02-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. M. už tai, kad jis 2016-01-12 14.14 val., kruizinių laivų terminale (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, didino variklio apsukas, taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešti saules“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didelė rizika įvykti eismo įvykiui ir avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 82 ir 101 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-08 nutarimu Nr. 30N-53524088-16 R. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. į teismo posėdį atvyko, palaikė siundą jame išdėstytais motyvais. Parodė, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam, R. M.. Paaiškino, kad 2016-01-11 šventė gimtadienį (duomenys neskelbtini), ketino automobilio nevairuoti ir jį palikti šventės vietoje, namo grįžti maršrutiniu taksi. 2016-01-13 ryte eidamas link viešojo transporto stotelės sutiko pažįstamą R., su kuriuo kartu dirbo statybose. Rolandas pasiūlė jį, R. M., parvežti namo. Nežinojo, kad R. neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl R. leido vairuoti automobilį. Pats gyvena (duomenys neskelbtini) soduose, važiavo (duomenys neskelbtini) g., po to R. pasiūlė užvažiuoti į kruizinių laivų terminalą ir pasidomėti, ar gerai kimba žuvys ten esantiems žvejams. Automobilių stovėjimo aikštelėje R. pradėjo automobiliu sukti ratus, tačiau tuo metu kitų asmenų aikštelėje nebuvo, jokio pavojaus jie tokiu elgesiu niekam nekėlė. Už paslaugą R. sumokėjo 10 Eur. Kadangi dažnai paskolina automobilį draugams, reikėjo laiko prisiminti, kas įvykio dieną vairavo automobilį. Teisme apklausta policijos pareigūnė su juo bendravo šiukščiai, jį žemino, duodama parodymus teismui melavo. Paiškinimą rašė protokolo surašymo dieną pareigūnei N. J., sakė pareigūnei, kad vairavo automobilį R. K., buvo atsivedęs liudytoją tą dieną, kai buvo priimtas nutarimas.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2016-01-12 prie Sodros pastato sutiko R. M. einantį link autobusų stotelės. Paklausė jo, kodėl pats nevairuoja automobilio. R. M. atsakė, kad yra išgėręs, todėl vairuoti automobilio negali. Jis, R. K., pasiūlė vairuoti R. M. automobilį ir jį nuvežti namo. Pats teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, bet vairuoti automobilį moka. Vežant R. M. namo užsuko į kruizinių laivų terminalo automobilio stovėjimo aikštelę. Ten kelis kartus automobiliu apsuko ratus, tai yra padarė „saulutes“, tačiau jokios avarinės situacijos nesukėlė. R. M. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje.

Liudytojas R. D., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos specialistas, parodė, kad priėmė nutarimą R. M.. Nurodė, kad R. M. nesutiko su juo atžvilgiu priimtu nutarimu ir ketino jį apskųsti teismui, neigė vairavęs automobilį. Jis, R. D., peržiūrėjo gautą vaizdo medžiagą. R. M. minėjo, kad turi liudytoją, bet konkrečios pavardės nenurodė, jokio asmens neatsivedė, sakė, kad skųs nutarimą.

Liudytoja N. J., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos specialistė, parodė, kad per jos budėjimo savaitę iš operatyvaus valdymo skyriaus viršininko gavo medžiagą dėl šiurkštaus KET pažeidimo. Peržiūrėjusi policijos kamerų nufilmuotą medžiagą laivų terminale, iš vaizdo įrašo nustatė automobilio savininką, kuriam išsiuntė šaukimą. R. M. į policijos įstaigą atvyko laiku, pateikė tik asmens tapatybės kortelę, pateikti vairuotojo pažymėjimą atsisakė. Parodė R. M. policijos vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą. R. M. nesutiko su pažeidimu, pasakė, kad kaltininkas nebus nustatytas, kadangi nesimato automobilio valstybinių numerių ženklų. Priartinus vaizdo įrašą pamatęs vaizdo įraše savo automobilio valstybinius numerius, jis pasakė, kad dažnai duoda vairuoti automobilį kitiems asmenims, tačiau ATP protokolo surašymo metu jokių duomenų apie automobilį vairavusį kitą asmenį nepateikė. Aplinkybių, kad jo automobilį vairavo kitas asmuo, o jis sėdėjo šalia, R. M. nenurodė, apie tai ji girdi pirmą kartą. Tokiu atveju būtų protokolas surašytas kitam asmeniui. R. M. sakė „ važiavau ir važiuosiu“, automobilis priklauso jam, jūs nieko neįrodysit, sakė, kad su savimi vairuotojo pažymėjimo nesivežioja.

Rašydamas paaiškinimą pažeidimo tyrimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka (b.l. 7).

Motyvuojamoji dalis

R. M. skundas atmestinas.

R. M. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124² str. 2 d., kurioje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

LR ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Iš byloje esančio Klaipėdos m. vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoto vaizdo įrašo (b.l. 21), peržiūrėto teismo posėdžio metu, matyti chuliganiško R. M. priklausančio automobilio vairavimo faktas. Teismo nuomone, chuliganišką vairavimą nagrinėjamu atveju apibūdina tai, kad jis šonu slysdamas, viršydamas leistiną važiavimo greitį, staigiai akseleruodamas viešoje vietoje, esant sudėtingoms važiavimo sąlygoms, tai yra esant sniegui, tyčia staigiai keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, važiavo ne dėl eismo būtinumo, o dėl chuliganiškų paskatų, norėdamas atkreipti aplinkinių dėmesį, tokiu elgesiu R. M. norėjo pabrėžti kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, atsargumo, saugumo bei pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, todėl jis pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. neigia padaręs teisės pažeidimą, teigia, kad įvykio metu automobilį vairavo draugas R. K.. Apklausiami teisme policijos pareigūnai R. D. ir N. J. nurodė, kad R. M. nepripažino padaręs pažeidimą, tačiau jokių duomenų apie automobilį vairavusį kitą konkretų asmenį nepateikė. Rašydamas paaiškinimą policijos įstaigoje R. M. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, tačiau nenurodė, kad automobilį įvykio metu vairavo kitas asmuo, tai yra R. K.. Teismas neturi jokių objektyvių priežasčių netikėti savo pareigas vykdančių policijos pareigūnų paaiškinimais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti R. M. ir galėtų turėti asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodė ir pats R. M..

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, jog tuo atveju, jei pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie pastarąjį asmenį turi transporto priemonės savininkas (valdytojas). Šiai informacijai suteikti įstatyme yra numatytas konkretus 10 dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos terminas (ATPK 260² straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės savininkui (valdytojui) per pastarąjį terminą nepareiškus prieštaravimų dėl gauto administracinio teisės pažeidimo protokolo, laikytina, kad jis pripažįsta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto įvykio metu transporto priemonę vairavo jis pats. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. M. atvykęs į policijos įstaigą ir rašydamas paaiškinimą jokio kito galimai automobilio vairavusio asmens nenurodė, automobilio vairavimo fakto neginčijo, nors po pažeidimo padarymo buvo praėjęs trumpas laiko tarpas, jis buvo supažindintas su vaizdo įrašu, todėl įvykio aplinkybes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo ir turėjo prisiminti.

Dėl skundą patekusio R. M. nurodytų teiginių, kad automobilį vairavo R. K., ką patvirtina ir teisme apklausto R. K. parodymai, pirmiausia pasisakytina tai, kad pats R. M. atvykęs į policijos įstaigą negalėjo nurodyti asmens neva vairavusio jo automobilio. Antra, tokia R. M. iškelta versija prieštarauja anksčiau nurodytiems nuosekliems ir vienas kitą patvirtinantiems duomenims. R. M. nurodė teismui, kad pareigūnei N. J. sakė, kad automobilį vairavo R. K., tačiau savo paaiškinime, rašytame, kaip pats nurodė, 2016-02-22, pareigūnei R. J., nenurodė jokio asmens, vairavusio jo automobilį ( b.l.7). Dėl to teismas R. M. ir R. K. nurodytas aplinkybes laiko neobjektyviomis ir vertina jas kaip R. M. siekį išvengti administracinės atsakomybės, ir dėl to atmeta. Atkreiptinas dėmesys, kad R. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teikiama įvykio versija yra paneigta. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. nesutikimas su byloje surinktais įrodymais neduoda pagrindo išvadai, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., tai yra 2016-01-12 14.14 val., kruizinių laivų terminale (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, didino variklio apsukas, taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešti saules“. Taip vairuoti R. M. nebuvo jokio reikalo, taip buvo norima parodyti savo automobilio išskirtinumą. Kaip minėta anksčiau, toks vairavimas pripažintinas chuliganišku ir kėlė grėsmę eismo saugumui (KET 9 punktas). Beje, toks vairavimas kėlė potencialią grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams (tai vyko dienos metu, apie 14.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, kai eismas yra intensyvus, vaikšto žmonės, ), bet ir pačiam vairuotojui.

Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – 300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesiams,, tai yra žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis, o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui. Teismo nuomone, R. M. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. M. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-08 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Konstatuotina, kad R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimų padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 str. 3 d., , 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d, teismas

nutaria:

R. M. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. kovo 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-53524088-16 palikti nepakeistą.

CD diską su vaizdo įrašu, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.