Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui R. T., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarei Ž. B. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-213/2013). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-518/2012). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Be to, sprendžiant, ar asmuo suklydo, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Tik įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-518/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas teigė, jog perleisti atsakovui žemės jis neketino, o dokumentų pasirašymą pas notarę 2011 m. birželio 29 d. jis suprato, kaip reikalų, susijusių su paveldėtoje žemėje esančių melioracijos upelių plotu, tvarkymu. Kad ieškovas neturėjo ketinimo perleisti ginčo objektu tapusios žemės, teisme patvirtino ir ieškovo iniciatyva kviestos liudytojos - S. J., R. M., O. P., kurios nurodė, jog žino, jog ieškovas su A. tarėsi tik dėl melioracijos griovių, ir ieškovas pas notarą tik dėl to nuvyko. Kad ieškovas už ginčo žemę (jos perleidimą) būtų gavęs pinigų, nežino, tik pamena, jog grįžęs ieškovas buvo susinervinęs, teigė, jog nežino, ant kokių dokumentų pasirašė, dokumentų ieškovas neturėjo. Iš teismui pateikto susirašinėjimo su S. R. (b.l. 91), matyti, jog šiam asmeniui taipogi buvo žinoma aplinkybė, jog jo tėvas (ieškovas byloje) neketino parduoti žemės T., tik pastarojo prašė išspręsti vandens telkinių klausimą. Teisme notarė taipogi negalėjo patvirtinti sandorio sudarymo aplinkybių, teigė, jog neprisimena. Iš įgaliojimo (b.l. 11, ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga 50-9-00231-13) taip pat nematyti, jog ieškovas norėjo parduoti žemę, nes įgaliojime tiesiogiai tokio pobūdžio veiksmai neaptarti. Tai, kad ieškovas iš karto po žemės perleidimo sandorio sudarymo, 2011 m. birželio 30 d. prašė notarės panaikinti įgaliojimą, rodo, jog ieškovas nepritarė atsakovo bei jo atstovo, atsakovo tėvo veiksmams, susijusiems su žemės reikalų tvarkymu, o kartu dėl žemės perleidimo. Teismas vertina ir atsakovo bei jo atstovo poziciją dėl ginčo žemės sandorio sudarymo, apie ieškovo ketinimą atsakovui perleisti žemę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors atsakovas ir jo atstovas teigė, jog atsakovui žemė buvo reikalinga pasistatyti namą, buvo ketinama statyti ir gamyklėlę, tačiau teismo nuomone, ieškovui tai neigiant, be šių asmenų (atsakovo ir jo atstovo, artimų giminaičių) subjektyvių paaiškinimų, kitų objektyvių duomenų, rašytinių įrodymų (projektų apie ketinamas vykdyti statybas, apie finansinės paramos buvimą, konkrečių statybų vykdymą, nes atsakovas ginčo žemę savo nuosavybėje turėjo net 6 metus, nuo ginčo sandorio sudarymo) į bylą nebuvo pateikta, todėl teismas laiko neįrodytu, jog ieškovas turėjo realų ketinimą ir buvo suinteresuotas atsakovui perleisti ginčo žemę. Ieškovo teigimu, jo suklydimą dėl sandorio sudarymo lėmė tiek pasitikėjimas savo giminaičiu, kurį įgalino tvarkyti savo žemės reikalus, tiek ir sudėtinga jo paties sveikatos būklė - silpnai matantis ir blogai girdintis, dėl ko negirdėjo tarp sūnėno ir notarės vykusios kalbos. Teismas su tokiu ieškovo argumentu sutinka. Iš ieškovo teismui pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų (b.l. 88, 89) matyti, jog yra padaryti įrašai apie jo suprastėjusią klausą ir regėjimą. Teisme liudytoja apklausta R. M. taipogi patvirtino, jog 2011 m. ieškovo regėjimas ir klausa nebuvo gera. Priešingų atsakovo ir jo atstovo argumentų, kad ieškovas ginčo sutarties sudarymo metu gerai matė ir girdėjo, nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys, jų nebuvo pateikta. Kaip minėta, notarė konkrečių sandorio sudarymo aplinkybių neprisiminė. Nagrinėjamu atveju, teismas laiko neįrodytą aplinkybę, kad atsakovas ieškovui pagal 2011 m. birželio 29 d. sutartį yra perdavęs 4 000 Lt sumą. Šios aplinkybės nepatvirtino nei teisme apklaustos liudytojos, nei notarė, kuri pinigų perdavimo nematė. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie (iki sandorio sudarymo) tarp šalių vykusias derybas dėl žemės pardavimo už 4 000 Lt, atsakovas šios aplinkybės neįrodinėjo. Teisme atsakovo atstovas nurodė, jog jis matė, kaip atsakovas pinigus perdavė ieškovui notaro kontoroje, tik jis pinigų neskaičiavo. Teisme atsakovas taip pat nurodė, jog jis ieškovui sumokėjo 4 000 Lt sumą, tačiau nepaaiškino konkrečių pinigų perdavimo aplinkybių, nežinojo nei kokiomis kupiūromis buvo pinigai, neįrodinėjo kitomis įrodinėjimo priemonėmis, jog ieškovui pagal ginčo sutartį pinigus yra sumokėjęs. Ieškovas apie tai, kad nėra pinigų gavęs pagal 2011 m. birželio 29 d. sutartį, papildomai įrodinėjo sąskaitos išrašu už laiko tarpą nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 85-87), kur nėra užfiksuota 4 000 Lt suma. Tokiu būdu, teismas mano, jog vien tik tas faktas, jog ginčo sutartyje (4.2. punkte) yra padaryta atžyma apie 4 000 Lt sumokėjimą pardavėjui (ieškovui) už žemę, ir nesant kitų objektyvių įrodymų, kurie šį faktą patvirtintų, negalima laikyti, jog tarp šalių buvo realiai atsiskaityta. Teismas papildomai vertina ir tai, jog nors ginčo sutartis yra surašyta šešiuose lapuose, tačiau šalių parašai padėti tik ant paskutinio lapo, kuris nėra pakankamai informatyvus šį lapą pasirašiusiai šaliai, kadangi nėra atžymos apie konkrečios sutarties (pirkimo-pardavimo) sudarymą, neaiškus sutarties dalykas, t.y. kad buvo parduota žemė, nepareikalauta sutarties šalių patvirtinti savo parašais kiekviename lape užfiksuotos informacijos. Visa tai, taip pat galėjo lemti ieškovo suklydimą perleidžiant ginčo žemę. Teismo manymu, nepalankiai ieškovui susiklosčiusių aplinkybių visuma – suprastėjusi jo klausa ir regėjimas, įgaliojimo išdavimas sutvarkyti konkretų su žemės valdymu (ne perleidimu) susijusį reikalą, pasitikėjimas giminaičiu, pinigų pagal sutartį negavimas, sutarties baigiamosios dalies (6 lapo) neinformatyvumas, tapo priežastimis ieškovui suklysti vertinant 2011 m. birželio 29 d., pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, dėl ko sandoris yra naikintinas.

Dėl restitucijos taikymo sandorį pripažinus negaliojančiu.

Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuojančios CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos sistemiškai taikytinos su CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ III dalies „Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ normomis, nes CK 6.237 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pastarojo skyriaus taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai reikalavimas susijęs su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, nenustačius pinigų perdavimo ieškovui pagal ginčo sutartį fakto, taikytina dalinė (vienašalė) restitucija ir atsakovas įpareigotinas ieškovui grąžinti turtą, kurį gavo pagal 2011 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį: 5/51 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškinį patenkinus visiškai ir nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo procesu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šioje civilinėje byloje ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, turėjo 400 Eur teisinės pagalbos, 3,48 Eur kitų išlaidų (b.l. 84). Teismas mano, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl yra priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje susidarė 10,90 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia dėl suklydimo 2011 m. birželio 29 d. ieškovo K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) su atsakovu R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją, įpareigoti atsakovą ieškovui K. R. grąžinti sutartimi perduotą nekilnojamąjį turtą – 5/51 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 444,48 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 48 ct.) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,90 Eur (dešimt eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.