Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Nijolei Žimkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (veika 2020 m. sausio 10 d.), laisvės atėmimu 4 mėnesiams; BK 140 straipsnio 2 dalį (veika 2020 m. sausio 23 d.), laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 24 d., 2.20 val., iki 2020 m. sausio 24 d., 14.41 val. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. Ž. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos bei paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Sprendžiant klausimą dėl V. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai V. Ž. bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliantės teigimu, teismas skyrė jai per griežtą bausmę, nes ji nusikalstamas veikas padarė būdama neblaivi, negalėdama aiškiai mąstyti, valdyti savo emocijų. Sutiktina, kad nuteistosios apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos aplinkos vertinimui, vis dėlto, ji nebuvo apsvaigusi tiek, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (po antros veikos padarymo V. Ž. buvo nustatytas 1,33 promilių girtumas (1 t., b. l. 95)). BK 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigimo būsenoje padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2001; 2K-666/2003).

8. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad rimti sužalojimai nebuvo padaryti, medicininės pagalbos nereikėjo. Pažymėtina, jog tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, tai yra nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pakanka, kad kaltininkas šeimos nariui ar artimam giminaičiui tyčiniais veiksmais sukeltų tik fizinį skausmą, nebūtinai pasireiškiantį, kaip sužalojimas su akivaizdžiais liekamaisiais padariniais.

9. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino V. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltės formą, t. y. tai, kad V. Ž. įvykdė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtos. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai atsižvelgė ir į V. Ž. asmenybę, skundžiamu nuosprendžiu už smurtinius nusikaltimus ji yra teisiama ne pirmą kartą (tiek prieš motiną, tiek prieš sugyventinį, tiek ir kitus asmenis), ir vis būdama neblaivi. Taigi šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, jog nuteistosios neteisėti veiksmai nėra atsitiktiniai, ji yra linkusi kartoti analogiškus neteisėtus veiksmus, kurie yra jos gyvenimo būdo, kurio ji iki šiol nekeitė, pasekmė. Aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, jog nuteistoji išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, jai taikytos laisvės apribojimo bausmės, kurios, nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, buvo pakeistos į areštą, ilgalaikių pageidaujamų rezultatų nedavė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vertino visumą reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai paskyrė nuteistajai laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą minimaliai BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytai laisvės atėmimo bausmei (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo vidurkis – vieneri metai ir vienas su puse mėnesio). Taip pat, įvertinęs tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į V. Ž. prisipažinimą, apylinkės teismas paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmės rūšimi, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius V. Ž. bei jos padarytų nusikalstamų veikų charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę, kaltininko sąmonėje susiformuoja nebaudžiamumo jausmas, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.

10. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. V. Ž. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, nes ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

11. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi nuteistajai V. Ž. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė V. Bazienė. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajai V. Ž. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 72 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į nuteistosios turtinę padėtį (nors nuteistoji ir dirba „Roršč“ restorane indų plovėja, tačiau atsižvelgtina ir į ilgą laiką paskelbtą karantiną), sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistosios neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

12. Pastebėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 3 dalis). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos parinkimas buvo priskirtas teismų kompetencijai, neteko galios nuo 2020 m. liepos 1 d., todėl teismas nebeturi nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Teisėjų kolegija, nekeičiant nuosprendžio esmės, atitinkamus pirmosios instancijos teismo padarytus netikslumus ištaiso, nustatant, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis bei pašalinant nurodymą – bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių subendrinimo V. Ž. patikslinti ir išdėstyti taip:

„Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti V. Ž. subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.“.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą netikslumą iš jos pašalinant sakinį „Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.“.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš V. Ž. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.